Partizanai: Istorija ir dabartis

... Lyg būtume iš Marso :

Lietuvių tremtinių jaunimo grupė, filmuojama N. Zelandijos savaitinei kino apžvalgai.

NAUJOSIOS ZELANDIJOS PADANGĖJE

VL. PROCUTA

1949 m. antrojoj pusėje, su pirmuoju tremtinių (DP) transportu, iš Vokietijos ir Austrijos į N. Zelandija atvyko 180 lietuvių. Po ilgos, sarginančios ir nekaip prižiūrimos keliones, mes čia buvome gerai ir nuoširdžiai sutikti. N. Zelandiečiams buvome didžiausia sensacija. Lyg būtume iš Marso atvykę, žmonės vien apie tai tekalbėjo, laikraščiai daugiausia apie DP terašė.

Iš Wellingtono uosto buvome nuvežti į Pahiatua stovykla, kurioje išbuvome net apie 4 mėn. Čia DP buvome nauja pramoga zelandiečiams. Jie mus filmavo, fotografavo, vežiojo po apylinkes. Per radijo stotis buvo transliuojami tremtinių pašnekesiai, dainos, jų skundai ir džiaugsmai. Tremtiniai gi atsilygindami — koncertavo, šoko, pasakas pasakojo, sportavo ir mokėsi anglų kalbos. Stovykloje buvome gerai prižiūrimi ir maitinami.

Skaityti daugiau: ... Lyg būtume iš Marso :

VISAME PASAULYJE

LEGIONIERIŲ VEIKLA HARTFORDE, CONN.

Amerikos Lietuvių Legiono Hartfordo Frederick’o Sabonio 7-sis Postas, vadovaujamas energingo vado, 31-jo Pasaulinio karo veterano Vinco Morkaus, pasižymi energinga veikla. Kas menesį vykdomi Posto susirinkimai. Dalis narių turi gražias uniformas, o dabar Postas yra pasiryžęs visiems legionieriams įtaisyti uniformines kepures-pilotes. Visuose Hartfordo paraduose Posto legionieriai dalyvauja uniformuoti, nešini Lietuvos ir Amerikos vėliavomis.

Pastas yra apjungęs I-jo ir II-jo Pasauliniu karų dalyvius, o dabar gausiai prisidėjo ir buvę Lietuvos Kariuomenės kariai tremtiniai. Gražiai

Trys lietuviai angliakasiai, prie savo gyvenamojo bloko darbininkų bendrabutyje, Australijoje.

paminėta Laprikčio 23-oji ir dalyvauta iškilmingame Vasario 16-sios minėjime.

Skaityti daugiau: VISAME PASAULYJE

Atominė energija ir jos panaudojimas

DR. INŽ. JUOZAS VĖBRA

I. Atomo struktūra ir jo vidinė energija

Jau senovės graikų gamtininkai ir filosofai galvojo, kad medžiagas smulkinimui turi būti riba. Šia idėją aiškiau ir tiksliau apibūdino Demokritas iš Abderos, gyvenęs 5-ajame šimtmety prieš Kristų. Smulkiausius įmanomus medžiagos grūdelius jis pavadino atomais, kas graikų kalboj reiškia “nedalomi”. Jau tuo metu Demokritas teigė, kad įvairiose medžiagose atomai yra įvairiai išsidėstę, be to, jie skiriasi savo dydžiu, svoriu ir pavidalu: vandens atomai jam atrodė apvalūs ir švelnūs, metalų gi šakoti, šiurkštūs (dėl to taip tvirtai viens prie kito laikosi), o rūgščiu atomai padengti kabliukais, kuriais jie prikimba prie odos ir ja sužeidžia. Kaip matome, Demokrito atominė teorija buvo vaizdi ir gana logiška. Aristotelis (384-322 m. pr. Kr.). Demokrito pažiūras į medžiagos struktūrą labai aštriai kritikavo, tačiau nieko priimtinesnio nepasiūlė.

Viduramžiais, suvaržius žmogui galvojimo laisvę, atomo idėja nebuvo gyviau diskutuojama. Viduramžių alchimikai, pataikaudami to meto valdovams, siekė grynai praktiškų dalykų: paprastuosius metalus paversti auksu arba auksą paversti "geriamu”, tikėdamiesi, kad "geriamasis auksas" pagydys žmogų nuo visų negalavimų, net nuo senatvės. Demokrito nedalomas ir nekintamas atomas su alchimikų idealais nesiderino, tad natūralu, kad jie jo nemėgo: naujoms gi filosofinėms teorijoms kurti laikai buvo nepalankūs.

Skaityti daugiau: Atominė energija ir jos panaudojimas