Partizanai: Istorija ir dabartis

POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU

K. PELEKIS

(Tęsinys iš nr. 4-5)

Pogrindžio spauda pakelia balsą prieš visas nacių skelbiamas mobilizacijas

Ilginti praloštą karą savo ir svetimų tautų žmonių aukomis — buvo vienas pagrindinių Hitlerio tikslų. Bandyti geruoju ar prievarta įtraukti į karą pavergtų tautų vyrus, žadėti ir niekuomet savo pažadų netesėti — tai sena nacių daina. Tą gerai žinojo visos pavergtos Europos tautos, nors ne visos buvo tam pakankamai atsparios. Didžiausias pastangas dėjo naciai įvairiomis priemonėmis suverbuoti vadinamuosius SS legionus. Jų eilėse, daugiau ar mažiau savanoriškai kovojančius, mes matėme: milijoninę rusų (Vlasovo) armiją, šimtus tūkstančių ukrainiečių. Į SS dalinius jiems Belgijoje pavyko įtraukti 60.000 vyrų, Prancūzijoje apie 100.000. Pabaltyje (Latvijoje ir Eestijoje) taip pat, esant ypatingoms sąlygoms, buvo sudaryti SS legijonai.

Lietuvoje nacių planai, sumobilizuoti į SS legionus lietuvius, nuėjo niekais nors mobilizacija buvo skelbta net 4 kartus!

Tvirto lietuvių tautos, Vyr. Lietuvos Išlaisvinimo komiteto ir ypač pogr. spaudos priešnaciško nusistatymo dėka buvo išgelbėta dešimtys tūkstančių jaunuolių nuo beprasmės mirties ir vargų fronte. Pasaulio opinijoje Lietuvos vardas nebuvo suteptas, ir lietuvių tautos kova dėl savo nepriklausomybės susilaukė nuoširdžių simpatijų. Lietuvių tauta, nors būdama nacių pavergta ir jų prievartaujama, nepasidavė jų gundymams ir nepasakė savo ‘taip.” Kaip atsakė lietuvių tauta į mėginimus ją sumobilizuoti, matome kad ir iš šios pogrindžio spaudoje paskelbtos žinutės:

Skaityti daugiau: POGRINDŽIO SPAUDA NACIŲ OKUPACIJOS METU

MacARTHURAS — SEPTINTASIS

Amerika buvo ir yra laisvo žodžio kraštas. Nuo balandžio mėn. pradžius, kai, niekam to nelaukiant, buvo paleistas iš savo aukštųjų pareigų gen. Douglas MacArthuras, kilo tokia žodinė kova, kokios, greičiausia, nežino ne tik Amerikos, bet jokio krašto istorija. Ją mes sekėme kasdien per radiją, spaudoje ir televizijoje. Mums ne tik patartina, bet ir būtina susilaikyti nuo per karštų savo simpatijų ar antipatijų pareiškimų. Laikas yra geriausias gydytojas ir jis pasakys, kas buvęs teisus.

Tačiau gen. MacArthuras nėra vienintelis, kurio pašalinimas sukėlė tokią audrą. Greičiausia jis ir ne paskutinis šioje eilėje, nes prieš jį 6 žymūs generolai JAV istorijos būvyje yra nesutikę su savo viršininkų nuomone ir atsikalbinėję prieš valdžią.

Skaityti daugiau: MacARTHURAS — SEPTINTASIS

KAI KOMUNISTAI UŽĖMĖ CHUANGĄ

ARTHUR GOODRIEND

(Pabaiga)

Visa tai, kas vyko per pirmuosius šėšius mėnesius, buvo taip palaipsniška, kad nekėlė jokių abejonių. Kada kompartijos vadas reikalavo ginklų, žinių ar maisto, šis darbas buvo vykdomas kaimo seniūno ar šeimų vyresniojo. Tuo būdu ant jų, bet ne ant komunistų krito ir neapykanta. Tačiau partijos vadas netinginiavo. Jis skubiai rengė turto sąrašus. Kiekviena šeima turėjo savo eilę. Pradžioje ėjo 6 šeimos, su daugiau kaip 100 mou (mou yra lygu apie 6,819 ha, ar 17 akrų). Toliau sekė “turtingi ūkininkai”, valdę nuo 70 ligi 100 mou, kurių susidarė apie 25 šeimos. Trečioje eilėje sekė “vidutiniokai”, 60 šeimų turėję nuo 30 ligi 70 mou. Dar žemiau lygiavosi 40 “vargšų trobelninkų” šeimos, turėjusios tarp 5-30 mou. Penkiolika kaimo bežemių šeimynų stovėjo sąrašo apačioje. Tai buvo “Mokesčių ir Nusavinimo Didžioji Knyga.” Joje žemės savininkai ir turtingieji buvo vadinami engėjais ir liaudies priešais. Vidurinės klasės padėtis priklausė nuo įrodymų ir nuo visagalinčios kompartijos vado nuotaikų.

Šiuos sąrašus sudarius, uždarame “Vargšų Ūkininkų S-gos” susirinkime buvę išrinkti labiausiai bendruomenėje nemėgiami žemės savininkai. Prieš jų kiekvieną buvo parengtas raštiškas skundas, paremtas tikrais ar išgalvotais skundais. Buvę susitarta, kaip šiuos ūkininkus apkaltinti sekančiam visuotiniam kaimo susirinkimui, šiame susirinkime kaimo seniūnas paklausė, ar kuris nors iš ūkininkų neturį skundų. Tučtuojau trys “Biedniokų S-gos" nariai, kiekvienas kartodamas tą patį, lyg papūga, apkaltino iš anksto numatytas aukas. S-gos nariai kaltino aukas žiauriai, o kaltinamųjų pastangos save apginti iššaukė šauksmus: “Jokių atsiprašymų! Jis yra liaudies priešas! Užmušk jį! Atimk jo žemę!”

Pirmame neapykanta įerzintos minios žaidime vadas pasirodydavo tik tuomet, kai jam atrodė, kad jis galįs pamesti minios valdymo pavadžius. “Išvenkime kraujo praliejimo”, jis užsistodavo kaltinamuosius. “Gal pakaks kalėjimo bausmės šiems piktadariams.”

Skaityti daugiau: KAI KOMUNISTAI UŽĖMĖ CHUANGĄ