Reportažas paruoštas iš Vidmanto Valiušaičio, Alinos ir Jono Grinių laidojimo komisijos pirmininko, prisiųstos platesnės informacijos apie laidotuves bei jose pasakytų atsisveikinimo kalbų tekstų. (Red.)
1998 vasario 20 d. Kaune, Petrašiūnų kapinėse, palaidoti iš Muencheno parvežti Alinos Grinienės (1916 - 1998) ir dr. Jono Griniaus (1902 - 1980) pelenai, šių metų sausio 16 d. Muenchene mirusi Alina Grinienė iki paskutinės savo gyvenimo dienos rūpinosi savo vyro dr. Jono Griniaus palaikų perkėlimo į Lietuvą reikalais. Kauno miesto savivaldybė, ypač Kauno meras Henrikas Tamulis, padėjo daug pastangų, kad šie iškilūs žmonės amžinojo poilsio atgultų Lietuvos žemėje. Tad jau vasario 7 d. abiejų Grinių palaikai urnose buvo atvežti į Kauną ir iki laidotuvių priglobti Jėzuitų bažnyčioje, kurią jie taip mėgo lankyti prieškario Kaune. Palaikus su apeigomis pasitiko bažnyčios rektorius kun. Vytautas Sadauskas. Vasario 19 d. toje pačioje bažnyčioje buvo iškilmingai aukojamos šv. Mišios, koncelebruojant arkiv. Sigitui Tamkevičiui ir dar 8-niems kunigams. Atsisveikinimas vyko vasario 20 d. Kaimo menininkų namuose. Dailiai išpuoštoje salėje atsisveikinti su šiais šviesiais lietuviais ir atiduoti jiems paskutinę pagarbą atėjo daug žmonių. Grojo Kauno styginis kvartetas. Po to Alina ir Jonas Griniai buvo palaidoti Petrašiūnų kapinėse, o jų kapą puoš dail. Antano Mončio sukurtas paminklas.
Skaityti daugiau: Lietuvos žemė priglaudė Aliną ir Joną Grinius
Kelios mintys beskaitant Algirdo Šerėno knygą
HENRIKAS KUDREIKIS
Algirdas Šerėnas, dar būdamas jaunas vyras, buvo ištremtas į Komijos gulagus, kur ir liko gyventi. Paskutiniu laiku jis rinko ir sudarė didelį dokumentinio pobūdžio veikalą apie lietuvių kančias šiame piktame žemės kampe. Remiantis Syktyvkaro „Memorialo" duomenimis, komunistinės priespaudos metais per Komijos respublikos stovyklas perėjo kas ketvirtas SSSR kalinys.
Buvęs Komijos KGB archyvo viršininkas plk. V. Polesčikovas rašė: „Reikia paskelbti siaubingus to meto piktadarystės faktus, o valstybė privalo atsiprašyti tų, kurie nuo šių žvėriškumų nukentėjo. Pagaliau mes turime bent pažymėti masinių sušaudimų vietas. Juk jos žinomos... Aš netgi žinau žmogų, kuris vykdė sušaudymus. Žinau ir tai, kad kartą jie išvežė žmones sušaudyti į Verchnyj Čovo rajoną, o spiritą (jiems skirtą stiklinę) išgėrė dar prieš pradėdami darbą. Dėl to vieno žmogaus nenušovė, o tik sužeidė. Kadangi baigėsi jiems išduotų šovinių norma, tai pastarąjį jie pribaigė kastuvais."
Po XX Komunistų partijos suvažiavimo, kai Chruščiovas viešai paskelbė apie savosios santvarkos žvėriškumus, aklai kvailinamai tautai buvo kalama pasaka, kad tikrieji komunistai neprisidėjo prie kankinimų, kad dėl visko buvo kaltas Berija ir šiek tiek Stalinas. Esą tautų genocido metais NKVD iškilo virš partijos ir naikino komunistus leniniečius (lyg Leninas būtų buvęs mažesnis kraugerys negu Stalinas). Buvo kalbama apie 1937 - 39 žudynes, bet begėdiškai nutylimi siautėjimai, ypač pokaryje, Baltijos valstybėse ir Ukrainoje...
Skaityti daugiau: LIETUVIŲ TAUTOS KANČIŲ KELIAI
Jadvygai ir Adolfui Damušiams
1009 N.Ocean Blvd. Apt.411
Pompano Beach, FL 33062
Didžiai Gerbiami Sukaktuvininkai,
garbingų ir retų sukaktuvių proga sveikiname Jus tarybos ir valdybos vardu, linkėdami geros sveikatos ir dar daug saulėtų ir kūrybingų bendrų metų!
Esame dėkingi už bičiulišką bendravimą, mūsų darbų planavimą ir veiklos gaires. Jūsų spaudos ir rašto darbai žymiai prisidėjo prie lietuvių kultūros ugdymo, siekiant pilnutinės demokratijos. Linkime dar daug laimingų metų ir asmeninės ramybės, kartu keliaujant gyvenimo rudeniu.
Į LAISVĘ FONDO VALDYBA
1997 m. gruodžio mėn. 26 d.
_files/I-Laisve-1998-127(164)-22.jpg)
Damušių šeima garbingos sukakties Šventėje Floridoje 1997 gruodžio 26 d.
Iš kairės - Saulius, Jadvyga, Gintė, dr. Adolfas ir dr. Vytenis Damušiai. (Nuotr. K.Ambrozaičio).
ANTANAS DUNDZILA
1997 metų laisvę" 126 nr. "Skaitytojų žodyje" (psl.6) vieno laiško autorius jautriai reagavo į to paties žurnalo 125-tame numeryje viename straipsnyje naudotus išsireiškimus kaip "ruselis" (psl. 37) ir "žydelis" (psl. 39, 40). Dėstydamas tuo reikalu savo kritišką pažiūrą, laiško autorius panaudojo tokius pavyzdžius, kaip " lietuviukas vyskupėlis Borisevičius", "poetukas Brazdžionis" ir pakedeno dar kelias kitas mintis Jis teigė, kad aname straipsnyje redaktoriaus neišbrauktomis frazėmis buvo menkinama tam tikrų asmenų kilmė, ir kad tai esanti beprasmė mūsų kultūringumo stoka. Laišką skaitant, susidarė įspūdis, kad žurnalo redaktorius kartu su 125 numery išspausdinto pasakojimo bei straipsnio autoriais įvykdęs kokį tai prasižengimą, gal net nusižengimą.
Vengiant asmeniškumų ir todėl čia neminint nei laiško, nei straipsnio autorių pavardžių, į laiške iškeltą klausimą vis dėlto verta giliau pasižiūrėti ir viešai užstoti tiek "Į laisvę" redaktorių, tiek ir 125-tame numeryje tūpusio pasakojimo bei straipsnio autorius.
Skaityti daugiau: APIE PRIESAGAS IR KULTŪRĄ
Bernardas Brazdžionis šių metų pradžioje buvo pagerbtas šv. Tėvo Jono-Pauliaus II ir apdovanotas "už nuopelnus Katalikų Bažnyčiai ir lietuvių tautai" šv. Grigaliaus Didžiojo ordinu. Ordinas Bernardui Brazdžioniui buvo įteiktas sausio 10 d. Los Angeles katedroje.
Gabrielius Žemkalnis, prof. Vytauto Landsbergio brolis, gyvenąs Australijoje, buvo pakviestas atstovauti Pasaulio Lietuvių Bendruomenei prie Lietuvos Respublikos Seimo ir vasario mėn. jau atvyko į Vilnių.
Pilypas Narutis X-jame Mokslo ir kūrybos simpoziume, įvykusiame 1997 m. lapkričio mėn. Čikagoje, suorganizavo 1941 metų sukilimo paminėjimo sesiją ir jai vadovavo. Sesijoje buvo įdomūs Mykolo Naujokaičio, Jono Damausko, dr. Kazio Ambrazaičio, Stasės Petersonienės, Juozo Mečio ir kitų pranešimai.
Amb. Vytautui A. Dambravai buvo įteiktas Jungtinių Amerikos Valstybių garbės medalis "už nepaprastus nuopelnus ir ilgametį draugiškumą valstybei". Amb. Dambrava daugelį metų dirbo JAV diplomatinėje tarnyboje, o dabar atstovauja Lietuvos Respublikai Venezueloje ir kitose Pietų Amerikos valstybėse.
_files/I-Laisve-1998-127(164)-23.jpg)
Bemardas Brazdžionis ir a.a. Juozas Mikonis kažkuriais metais Dainavos studijų savaitėje.
(Nuotr. V.Maželio).
Skaityti daugiau: ŽMONĖS IR ĮVYKIAI
