LFB įnašas Seimo rinkimuose

Lietuvių Fronto bičiulių konferencija 1995 gegužės 23 d. Čikagoje pasisakė už LFB dalyvavimą Lietuvos valstybės politiniame gyvenime. Todėl LFB taryba sudarė Politinę komisiją Lietuvos reikalams, į kurią buvo pakviesti dr. K. Ambrazaitis, dr. A. Damušis, dr. P. Kisielius, A. Raulinaitis ir A. Sabalis. Komisija pirmuoju savo uždaviniu 1995 spalio 21 d. posėdyje Lemonte apsiėmė organizuoti Seimo rinkimų pagalbą idėjiškai artimoms politinėms grupėms, būtent, Tėvynės Sąjungai ir Lietuvos Krikščionių demokratų partijai. Ten pat komisija nutarė nerinkti pinigų pačioms partijoms ir jų neperduoti partijų centrams. Buvo nutarta remti tiktai konkrečius darbus šioms dviems partijoms padėti. 1996 birželio mėn. įvykusioje LFB studijų savaitėje Dainavoje komisija sudarė konkrečių paramos darbų eilę: 1. pagalba kandidatams, 2. pagalba propagandinių lapelių spausdinimui ir 3. masinės informacijos reklamos. Komisijos darbą sunkino informacijos ir bendradarbiavimo iš Lietuvos pusės trūkumas. Todėl ir buvo pasirinktas tik atskirų kandidatų rėmimas.

Skaityti daugiau: LFB įnašas Seimo rinkimuose

LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA ŠIANDIEN

JONAS KAIREVIČIUS

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios statuto, kurį 1995 m. liepos 29 d. priėmė Sinodas, preambulėje rašoma: „Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia, kaip Kristaus ir jo Evangelijos organizuota bendruomenė (surinkimas), išpažįsta savo mokslo ir gyvenimo vienatiniu pagrindu Senojo ir Naujojo Testamento kanoniškąsias knygas ir, aiškindama Šventąjį Raštą (Bibliją), laikosi krikščionijos istorijos eigoje atsiradusių Apaštališkojo, Nikėjiškojo ir Atanaziškojo tikėjimo išpažinimų, nepakeistos Augsburgo konfesijos, Martyno Liuterio katekizmų ir kitų Santarvės knygoje (Liber Concordiae) surinktų raštų... Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčia nuo 1968 m. birželio 18 dienos yra Pasaulinės liuteronų sąjungos (PLS), kuri jungia visų žemynų liuteroniškas Bažnyčias ir siekia tarp jų dvasinės bendrystės (koinonia), narė".

Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios sinodas 1995 m. liepos 29 dieną priėmė Porvoo deklaraciją, pagal kurią numatoma kartu su Baltijos kraštų ir Skandinavijos Evangelikų liuteronų bažnyčiomis artimiau bendradarbiauti su Didžiosios Britanijos ir Airijos Anglikonų bažnyčia.

Skaityti daugiau: LIETUVOS EVANGELIKŲ LIUTERONŲ BAŽNYČIA ŠIANDIEN

Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus

PAULIUS JURKUS

Tai atsitiko 1944 m. spalio 7 d., kai Raudonoji armija iš Šiaulių pradėjo didžiąją ofensyvą Klaipėdos kryptimi ir kai vokiečių kariuomenė traukėsi. Buvau dar tėviškėje — Žemaičių Kalvarijoje. Tą naktį, iš spalio 6 į 7, buvo baisu — švietė raketos, šaudė artilerija. Ir ką daryti, ką daryti, kaip išlikti savam krašte, išsigelbėti iš tokių didelių pavojų?!

Tą spalio 7-tos rytą nerimas mane nuvedė į kleboniją. Tai buvo marijonų vienuolynas. Viršininku buvo Tėv. Klemensas Kačergius, malonus ir jaukus žmogus. Žinojau, kad vienuolyne slepiasi keliolika žydų, o jų tarpe mano mokytojas iš Sedos vidurinės mokyklos dr. Samuelis Sauchatas.

Tame vienuolyne gyveno ir kita įdomi asmenybė — kun. Vladas Taškūnas, vokiečių vos neišvežtas į koncentracijos stovyklą, dabar buvo uždarytas šiame vienuolyne. Jis buvo mokytas ir apsiskaitęs žmogus, mokėjęs keletą kalbų, domėjosi prancūzų intelektualų katalikišku judėjimu, vertė jų straipsnius į lietuvių kalbą ir spausdino „Naujojoje Romuvoje", spausdino Ventos slapyvardžiu.

Šį dramatišką rytą norėjau pasikalbėti su tuo išmintingu žmogumi. Ką jis patars? Išėjom pasivaikščioti į sodą, kad niekas netrukdytų. Kun. Vladas Taškūnas taip ir pareiškė:

— Aš nesitrauksiu į Vakarus. Rytai ilgisi Kristaus, ir aš ten keliausiu. Dabar štai ir pasidaro proga. Buvau Amerikoje per 10 metų, bet man svetimas jų materializmas.

Skaityti daugiau: Telšių vyskupą Vincentą Borisevičių prisiminus

Kam skambėjo Kudirkos varpas?

JANINA SEMAŠKAITĖ

Susitikimas su senosios kartos inteligentais man visada palieka ne tik žavesį, bet ir liūdesį. Žaviuosi jų optimizmu, tvirta valia, neišduota meile Tėvynei. Liūdna, kad jie jau svečiai mūsų žemėje, o dar skaudžiau, kai pagalvoju apie kokias moralines vertybes galės kalbėti ateities žurnalistai, rašydami sovietinių metų išauklėtos kartos istoriją? Ko be „pinigų darymo", karate pasispardymų ir sekso revoliucijos šiandien trokšta sovietmečio jaunimas? Ką jiems reiškia žodis Tėvynė?

Kostas Jasinevičius pokalbio su Janina Semaškaite metu.

Kostui Jasinevičiui Tėvynė ir jos laisvė nebuvo vien tik žodžiai. Tai buvo jo gyvenimas, esmė ir tikslas. Pasitempęs, kaip ir dera senajam Lietuvos inteligentui, santūriai pasakoja apie tai, ko mums buvo neleista žinoti visus penkiasdešimt metų. Vaišina kava, kukliais sumuštiniais ir labai ramiai kalba apie didelius ir gražius, baisius ir šiurpinančius klausytoją dalykus. Tik susitikus su gyvais pirmųjų okupacijos metų liudininkais pradedi suvokti, ko būta iš tikrųjų, kokia baisi saugumo mašina, toji valstybė valstybėje, veikė ir, nesuklysiu pasakydama, — tebeveikia Lietuvoje.

Tik tada atvirai, o dabar — pogrindyje.

Tačiau pasakojimas ne apie tai...

Skaityti daugiau: Kam skambėjo Kudirkos varpas?

Daugiau įrašų...

  1. LIETUVOS PARTIZANAI BOLŠEVIKINĖJE LITERATŪROJE
  2. PRISIMINIMAI APIE 1941 METŲ SUKILIMĄ
  3. Pažadėtosios žemės piligrimas
  4. Atidengtas paminklas kovotojui už Lietuvos laisvę

Subkategorijos