KOSMOPOLITIZMAS AR TAUTIŠKUMAS lietuviškojo jaunimo kelyje?

DAIVA KARUŽAITĖ

Mintys diskusijoms Lietuviškų studijų savaitėje Dainavoje 1998.08.22.

Besikeičiančiame pasaulyje smarkiai pažengusi technologija (televizija, kompiuteriai, faksai, telefoniniai susijungimai ir kt.) pagreitina žmonių komunikaciją. Per sekundes galima sužinoti apie svarbius įvykius bet kuriame pasaulio kampelyje. Pasaulio ribos tuo būdu mažėja ir kartais, atrodo, net dingsta. Žmonės to paveikti pradeda įsigyti pasaulinį (ne tautinį) mąstymą. Taip atsiranda kosmopolitizmas, vienijimasis pasaulio linkme. Matydami tuos pačius vaizdus, girdėdami tas pačias žinias, žmonės veikia vienas kitą, darosi panašesni, pradeda panašiai elgtis ir galvoti. Sunku dabar likti unikaliu. Dažnai reikia būti tolerantišku, o tolerantiškumas yra kosmopolitizmo šaknis.

Jaunimo simpoziumo Dainavoje dalyviai. Iš k.- dr. V. Kerelytė, D. Karužaitė, A. Girnius, A. Cvekelis.    (Nuotr. ]. Baužio)

Be abejo, kosmopolitiniam bendravimui kliūtis yra bendros kalbos neturėjimas. Sunku komunikuoti, jeigu kalbi skirtinga kalba. Tačiau šią kliūtį nuo senovės laikų peržengia dailininkai ir muzikai. Naudodami savitus ritmus, poetai taip pat šiek tiek aplenkia bendros kalbos nebuvimo kliūtį. Menininkai dažnai sugeba perduoti savo mintis bei jausmus vaizdais, ritmais ir muzikos tonais ir taip tampa universaliai suprantami. Tiek vaizdinis menas, tiek ir muzika gali būti vis labiau suprasti be kalbos žinojimo.

Skaityti daugiau: KOSMOPOLITIZMAS AR TAUTIŠKUMAS lietuviškojo jaunimo kelyje?

REZISTENCINĖS MINTYS DAINAVOJE

42-roji Lietuviškų studijų savaitė

JUOZAS BAUŽYS

Šią vasarą, rugpjūčio 16-22 d., Michigan'o Dainavoje ir vėl įvyko Lietuviškų studijų savaitė. Tai jau 42-roji iš eilės Lietuvių Fronto bičiulių rengiama tokia savaitė. Pagrindinė jos tema - „Nauji uždaviniai rezistencinėje ir kultūrinėje veikloje". Šios temos rėmuose tad ir buvo svarstomos bei diskutuojamos įvairios problemos, pastebimos lietuviškojoje išeivijoje ir pačioje Lietuvoje. Dalyviais ši studijų savaitė buvo gana gausi, o savo programa - tikrai įvairi.

Rytmečiais šv. Mišias aukodavo kun. Algirdas Paliokas, SJ, Lemonto pal. J. Matulaičio misijos kapelionas. Trumpi, bet taiklūs ir svarstytas temas paliečiantys jo pamokslai buvo visų maloniai laukiami. Po pusryčių prasidėdavo dienos programa: paskaitos, pokalbiai, diskusijos, simpoziumai ir posėdžiai. Likdavo kartais laiko ir Spyglyje pasimaudyti bei pasivaikščioti. Vakarais - vėl kas nors įdomaus.

Pirmadienis prasidėjo neseniai Druskininkuose įvykusios septintosios \ laisvę fondo Lietuvos filialo savaitės apžvalga. Išsamius pranešimus apie ją padarė ten dalyvavę dr. K. Ambrozaitis, A. Raulinai-tis ir A. bei L. Stepaičiai. (Apie Druskininkų savaitę rasite šiame numeryje atskirą straipsnį). Po pietų dr. Antanas Musteikis skaitė paskaitą: „Istoriniai pakaruokliai". Joje jis palietė kai kuriuos tendencingai iškraipomus istorinius faktus, todėl ir pavadinęs juos istoriniais pakaruokliais ar šmėklomis. (Kelios mintys iš jo paskaitos spausdinamos šiame numeryje atskirai).

Skaityti daugiau: REZISTENCINĖS MINTYS DAINAVOJE

LIETUVIŠKOS ŠMĖKLOS

ANTANAS MUSTEIKIS

Dr. Antanas Musteikis savo paskaitoje "Istoriniai pakaruokliai" kalbėjo apie mūsų laikų istorijoje pastebimus paradoksinius teiginius. Jis palietė tokias, jo žodžiais, lietuviškas ir kitų tautybių šmėklas. Čia tik ištrauka iš "Lietuviškų šmėklų" skyriaus. (Red.).

Dvidešimtojo amžiaus Lietuva tris kartus atkūrė savo nepriklausomybę bei laisvę. Kritiškais laikais niekas iš galingųjų pasaulio valstybių lietuviams nepadėjo. Jie liko, prof. Juozo Ambrazevičiaus-Brazaičio žodžiais, vienų vieni. Tūkstančiai lietuvių atvira ir pasyvia kova gelbėjo savo tėvynę, kai okupantai juos prievartavo, kankino, žudė, trėmė... Didžioji laisvės gynėjų dalis buvo tikri karžygiai, panašūs į Juozą Lukšą-Daumantą. Bet ar ne keista, kad viena lietuvių išeivių dalis - "atviro žodžio" skelbėjai - nė vieno iš jų neprilygino prie Vytauto Didžiojo, išskyrus... atmintiną nomenklatūrininką?

Toji Vytauto Didžiojo iškamša buvo Antanas Sniečkus, didžiausias dvidešimtojo šimtmečio lietuvių pakaruoklis, apipintas mitinėmis dingstimis. Esą jis ilgiausiai išsilaikęs valdžios viršūnėje, tad neleidęs rusams kolonistams įsitvirtinti Lietuvoje (?) Iš tikrųjų jis išliko fanatiškiausiu komunistiniu prievartautoju ne tik stalinistiniu, bet ir vėlesniu laikotarpiu...

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS ŠMĖKLOS

Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

Mintys svarstyboms 40 metų sukakties proga Dainava, 1998.VIII.18

ALGIS P. RAULINAITIS

Šiais metais minime 40 metų sukaktį nuo pilnutinę demokratiją" pasirodymo 1958-aisiais metais. Nejučiomis iš pasąmonės išnyra Rerum novarum ir Quadragesimo anno enciklikos. Ne tik, kad daugelis jų idėjų atsispindi pilnutinę demokratiją" studijoje, bet ir patys enciklikų pavadinimai labai tiksliai apibūdina pilnutinę demokratiją" - juk tai tikrai Rerum novarum. Pirma tokia išsami studija apie ateities valstybės viziją. Lygiai taip pat tiksliai Quadragesimo anno enciklikos pavadinimas tinka mūsų šiandieninėms svarstyboms. Juk tikrai praėjo keturiasdešimt metų.

Pažvelgę į „Į pilnutinę demokratiją", ypač paskaitę įžanginius žodžius „Vietoj pratarties", nejučiomis esame priversti susimąstyti - beveik visi pratartyje esantys teiginiai turi būti laikomi kaip pranašystės...

Skaityti daugiau: Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

DEMOKRATIJA REIKIA KURTI

Įžangos žodis Studijų savaitei Druskininkuose

Vytauto Antano Dambravos leidinio „Politika ir moralė" pradžioje tarytum motto įdėta tokia ištrauka iš rezistento laiško: „Vytautai, ar nebuvome laimingesni, kai kovodami prieš okupantą demonstravome, leidome knygas, lipinome plakatus, rengėme konferencijas, ėjome į kitataučių spaudą, radiją ir televiziją, rašėme laiškus parlamentų ir vyriausybių nariams, važinėjome į Vašingtoną ir kitas sostines. Kovodami tada tikėjome, kad išsilaisvinusią Lietuvą tvarkys dori, teisingi ir sąžiningi žmonės, atsidavę savo tautai. Dabar kažkas ne taip. Bet, Vytautai, nusivylimui ir dvasiniam nuovargiui pasiduoti negalima".

Vienoje iš Laisvę" žurnalo redaktoriaus skilčių klausiama: „Ar tie, kurie prieš 50 metų pradėjo pogrindyje leisti rezistencinį žurnalą „Į Laisvę", sulaukė tokios Lietuvos, kokios jie, o taip pat ir partizanai tikėjosi? Argi dar dešimtmečius reikės laukti, kol žmogus galės pasitikėti žmogumi, kol nuo veidų nukris prisitaikančios ir lengvai besikeičiančios kaukės?"

Manau, kad tokius ir kitus klausimus mes iškelsime ir bandysime atsakyti šios studijų savaitės metu.

Skaityti daugiau: DEMOKRATIJA REIKIA KURTI

Subkategorijos