Partizanai: Istorija ir dabartis

VERTYBĖS šiuolaikinėje lietuvių kultūroje

LILIANA ASTRA

Dr. Liliana Astra-Astrauskaitė dirba Lietuvos filosofijos ir sociologijos institute kaip vyr. mokslinė bendradarbė. Šiuo metu ji tyrinėja kultūrinės sąmonės ypatybes. Su jos leidimu perspausdiname šiek tiek sutrumpintą jos straipsnį, neseniai spausdintą „Lietuvos mokslo" žurnale.

Tradicinių lietuvių vertybių tęstinumas ir perimamumas, perteikiant naujoms kartoms unikalią tautinę pasaulėjautą, žmogiškumo patirtį ir kartu galimybę patiems praturtinti tradiciją, yra svarbiausios šiuolaikinės lietuvių kultūros gyvybingumo žymės.

Tačiau verta pabrėžti, kad istorinis dvasinio paveldo išsaugojimas ir perteikimas yra labai lengvai pažeidžiamas procesas. Negailestingi karai, okupacijos, nepalankūs ir net priešiški įvairių geopolitinių jėgų poveikiai dažnai įsiskverbia ir ardo, naikina tūkstantmečiais kauptų vertybių klodus, iškreipia žmonių sąmonę.

Sovietmetis būtų ideali iliustracija globalaus epochos masto užmojo, kuriuo buvo skleidžiamas specifinis, politinis ir socialinis, susvetimėjimas, sustingdęs kultūros vyksmą, vertęs jį susmulkėti, nusilpti, prisitaikyti prie agresyvios prievartinės sistemos reikalavimų. (...)

Skaityti daugiau: VERTYBĖS šiuolaikinėje lietuvių kultūroje

OLIMPINIŲ ĮTAMPŲ POLITINĖS VARŽYBOS

1997 metų prezidentiniai rinkimai Lietuvoje

VYTAUTAS VOLERTAS

Troškulys gyvenimo tvarkos

Šis įvykis, 1997 m. prezidentiniai rinkimai Lietuvoje, pasižymėjo kietu rungtyniavimu ir atkreipė dėmesį užsienyje, lyg tos rungtynės būtų vykę tarptautinėje arenoje.

Atrodytų, kad grįžimas į Lietuvos nuotaikas prieš rinkimus turėtų papildyti tą margą vaizdą, kurio raibuliavimas ir šiandien vargina ne vieną iš mūsų. Todėl paskaitykime kelias ištraukas iš laiškų, rašytų įvairaus spektro autorių.

Štai iš Palangos guodžiasi buvęs svarbus komunistų partijos narys, nerepresiniai vadovavęs rimtai įstaigai: „Niekada negalvojome, kad Lietuvoje gali būti tiek vagių, plėšikų, žmogžudžių. Tiesiog baisu, ir jų nemažėja, o daugėja, bet gal tai pamažu ir praeis. Dabar pas mus didelis sujudimas, ruošiamės rinkti prezidentą, 7 kandidatai ruošiasi būti prezidentu. Per radiją, televiziją tik kalba, tik žada, tik aiškina, kokie jie geri, puikūs, beveik šventieji. Pažiūrėsime, ką žmonės pasirinks."

Štai kalba bibliotekininkė: „šiuo metu esame labai didelėje įtampoje prieš prezidento rinkimus. Gal jau žinote, kad pretendentai yra net 7, tarp jų du Amerikos lietuviai, tai Bobelis ir Adamkus. Kas link Bobelio, tai labai aišku, kokiu oru jis kvėpuoja, o Adamkus taip pat abejotino kvėpavimo, neaiškus jo tikslas, nes šokinėja nuo vienų prie kitų. Nors dauguma kaimo ir dalis miestiečių jį remia. įpusėjus rinkiminei kampanijai, labai aktyviai reiškiasi ir į paviršių išplaukė bolševikinės drumzlės, kurios kaip įmanydamos šmeižia, niekina ir visas pamazgas pila ant vieno ištikimiausių Lietuvos patriotų. Su įtampa laukiam gruodžio 21 d., kas bus išrinktas Lietuvos prezidentu."

Skaityti daugiau: OLIMPINIŲ ĮTAMPŲ POLITINĖS VARŽYBOS

JO GARBĖ NETURĖTŲ IŠBLĖSTI

ŽIVILĖ MAKAUSKIENĖ

- Mielas Algirdai, siunčiu Tau savo nuotrauką, kad Tu niekad nepamirštum mano padarytų darbų dėl Jūsų Dzūkų krašto, - tokią dedikaciją Seinų krašto lietuviui Algirdui Nevuliui užrašė Vilniaus krašto lietuvis, Štuthofo koncentracijos lagerio kalinys, Kazys Rakūnas. Likimas jį atvedė į Sūduvos kraštą, su kuriuo nebeatskiriamai susijo visas jo gyvenimas Lenkijoje. Seinų-Punsko krašto lietuviams, kurie Rakūną pažino kaip Kazį Markauską ir nepiktai pravardžiavo jį Mostele (gal dėl jo polinkio gydyti žmones tepalais), jis yra pirmiausia kovotojas dėl lietuvių teisių Seinų, Smalėnų bei Punsko bažnyčiose.

Kazimieras Markauskas (1987 m.) ir kalinys Stutthofo lageryje (1945 m.).

Paslaptinga mėlyna valiza

Prisimenu, vaikystėje pas tėvus kartais užsukdavo keistokas žmogus - aukštas ir tiesus, nors jau nebejaunas, nepaprastai švarus ir senamadiškai elegantiškas, asketiškos išvaizdos, truputį šlubuojantis, keistos laikysenos, kurioje, nežinau, ko buvo daugiau : išdidumo ar konspiracijos. Mostelė - taip jį visi nepiktai pravardžiavo - nesiskyrė su tamsiai mėlina nemaža valizėle. Mums, vaikams, tuomet labiau rūpėjo ta paslaptinga valiza, nei jos savininkas. Nors tėvai griežtai draudė peržengti svečio kambario slenkstį , vieną kartą abi su sesute, nutaikiusios gerą progą , užmėtėme akį į tą valizėlę. Ir baisiai nustebome, kai atidariusios pamatėme ant dugno tik žalią obuolį , kaklaraištį ir du baltus vokus.

Praėjus trisdešimčiai su kaupu metų, vėl pamačiau tą valizą, tik jau sunaikintą , apiplyšusią . Ją atidaryti leido man Kazio Rakūno testamento vykdytojas Algirdas Nevulis. Mėlynoje valizoje buvo keliasdešimt sąsiuvinių , laikraščių iškarpos, laiškai, sąskaitos. Tai ir viskas. Visas užgyventas Štuthofo kalinio turtas. Tik tiek.

Skaityti daugiau: JO GARBĖ NETURĖTŲ IŠBLĖSTI