LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO TIKROVĖS

JONAS KAIREVIČIUS

Adv. Jonas Kairevičius, ĮLF Lietuvos filialo tarybos pirmininkas. Čia spausdinama jo paskaita, skaityta 1997 sausio 26 Los Angeles politinio savaitgalio metu.

Nepriklausiau ir nepriklausau jokiai politinei partijai, niekada neturėjau ir neturiu jokio posto valstybėje, nesu filosofas ar politologas. Todėl turiu savęs paklausti, kodėl drįstu šia tema kalbėti?

Atsakymas - Lietuvos Konstitucijoje, kurioje skaitome: „Lietuvos valstybę kuria Tauta. Suverenitetas priklauso Tautai". (Konstitucijos 2 str.). „Niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto, savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių. Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką". (3 str.). „Aukščiausią suverenią galią Tauta vykdo tiesiogiai ar per demokratiškai išrinktus savo atstovus". (4 str.). „Žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės". (18 str.). „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti". (25 str.). „Piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų, turi rinkimų teisę". (34 str.).

Taigi čia kalbu kaip žmogus ir Lietuvos Respublikos pilietis, turintis rinkimų teisę, ir kaip rinkėjas, dalyvavęs rinkimuose į Seimą. Tai, kad aš - eilinis rinkėjas - galėjau laisvai balsuoti ir tai, kad čia eilinio rinkėjo klausomasi, yra demokratijos vertybė.

Situacija prieš Seimo rinkimus

Ta situacija buvo niūri. Ūkis smuko, bedarbystė augo, bankai išvogti. Atimtasis turtas žmonėms negrąžinamas. Žemės reforma įstrigusi. O svarbiausia - bjauri dvasinė padėtis. Iš tribūnų ir iš visų pašalių tvirtinama, kad ūkį sugriovė Landsbergis su Vagnorium. LDDP valdžios piramidė, atseit, stengiasi taisyti, bet jiems sunkiai sekasi.

Skaityti daugiau: LIETUVOS POLITINIO GYVENIMO TIKROVĖS

MOKYKLA ATSINAUJINANČIOJE VISUOMENĖJE: tarp praeities ir dabarties

VIDMANTAS VITKAUSKAS

Vidmantas Vitkauskas, kurio paskaitą, skaitytą VI.29 ĮLF studijų savaitėje Jurbarke, čia spausdiname, yra Garliavos Juozo Lukšos-Daumanto gimnazijos direktorius. (Nuotr. J. Baužio).

Šiemet Lietuvos mokykla pažymėjo iškilią savo istorijos datą - 600 metų jubiliejų. Lietuvos mokykla pirmą kartą paminėta 1397 m. gegužės 9 d. Vilniaus katedros inventorizacijos knygose. Ši data laikoma ne tik oficialiąja mokyklos įkūrimo Lietuvoje data, bet ir institucinės, formalaus europinio tipo švietimo sistemos kūrimosi Lietuvoje pradžia. Ši mokykla, įkurta praėjus vos 10 m. nuo oficialaus krikščionybės įvedimo Lietuvoje, visų pirma buvo skirta dvasininkams rengti, kurių Lietuvoje labai trūko. Todėl, tuoj po Vilniaus katedrinės mokyklos atsiradimo tokio pačio tipo mokykla įsikūrė Varniuose, o po jos ir kitose parapijose prie esamų bažnyčių.

Lietuvos didikų ir šviesesnių bajorų vaikai buvo ugdomi pačiuose dvaruose, kur gaudavo įprastų gyvenimiškų žinių, įgūdžių, gebėjimų, elgesio normų suvokimo ir kt. Yra žinoma, kad jau XV a. nemažai jaunuolių iš Lietuvos studijavo užsienio universitetuose (Prahoje, Krokuvoje ir kt.).

Sparčiau mokyklos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje pradėtos steigti XVI a., plintant reformacijos idėjoms. 1539 m. buvo įsteigta ir pirmoji žinoma Lietuvoje aukštesniojo tipo mokykla - Abraomo Kulviečio humanistinė kolegija Vilniuje (veikusi trejus metus). 1570 m. Vilniuje buvo įsteigta katalikiška Jėzuitų ordino kolegija. Ši kolegija netrukus peraugo į akademiją (1579 m.), davusią pradžią dabartiniam Vilniaus universitetui. Vientisą valstybinę švietimo sistemą Lietuvoje pradėjo kurti Edukacinė komisija (1773-1795) - pirmoji švietimo ministerija Europoje. Visoje Lietuvoje buvo plečiamas mokyklų tinklas, Vilniaus universitetas pertvarkytas į pasaulietinę aukštąją mokyklą.

Skaityti daugiau: MOKYKLA ATSINAUJINANČIOJE VISUOMENĖJE: tarp praeities ir dabarties

REZISTENTAS MYKOLAS NAUJOKAITIS SOVIETŲ DOKUMENTUOSE

ANTANAS DUNDZILA

„Į laisvę" Nr. 111(148) 1991 m. buvo paskelbti Mykolo Naujokaičio atsiminimai. M. Naujokaitis 1940 m. buvo Vilniuje veikusio pogrindžio vadovybės vienas iš vadų. 1941 sausio mėn. jis slaptai išvyko į Berlyną užmegzti ryšius su min. Kaziu Škirpa ir ten susikūrusiu rezistencijos centru užsienyje. Tų pat metų balandžio mėn. grįždamas į Lietuvą, M. Naujokaitis pasienyje susišaudė su sovietų sargyba, buvo sužeistas ir paimtas nelaisvėn.

* * * * *

Lietuvoje dabar surasta M. Naujokaičiui sovietinių organų sudarytos bylos dalis. Deja, išliko tik keli tardymo protokolai ir kai kurie administraciniai nutarimai, kurių turinys dažnai kartojasi. Išlikusi byla iš viso apima apie 130 puslapių. Iš jų Amerikoje gavome maždaug 80 puslapių į lietuvių kalbą išversto teksto. Kai M. Naujokaitis 1996 m. vasarą lankėsi Lietuvoje, jis pats turėjo galimybę savo bylą pavartyti, kai ką iš jos nusifotografuoti. Byloje randasi apčiuopiamų netikslumų ar net prieštaravimų esminiams, pačių sovietų dokumentuotiems, M. Naujokaičio suėmimo duomenims. Suimtas M. Naujokaitis bandė sąmoningai tardytojus klaidinti, tad jo užprotokoluoti parodymai apie šnipinėjimą vokiečiams ar LAF veiklą mums yra beverčiai. Patys esminiai jo byloje dokumentuoti faktai, kurie vietomis paryškina ar konkretizuoja paties M. Naujokaičio atsiminimus, yra šie: areštuotas 1941 balandžio 11d. popietę šiek tiek po 2:00 valandos okupuotos Lietuvos pusėje, apie 50-200 m. atstume nuo Vokietijos sienos, Smalininkų apylinkėje, prie Žirniškių; balandžio 30 d. pristatytas į Kauno kalėjimą.

Sekančiose pastabose apie reikšmingesnius ar įdomesnius byloje išlikusius duomenis kokios nors polemikos su bylos medžiaga nevedame. Ribojamės pastabomis ir komentarais apie pačią medžiagą byloje.

Skaityti daugiau: REZISTENTAS MYKOLAS NAUJOKAITIS SOVIETŲ DOKUMENTUOSE

LKB KRONIKAI 25 METAI

ARKIV. SIGITAS TAMKEVIČIUS

Komunistinis ateizmas ir LKB Kronika

Dvidešimt penkeri metai yra pakankamas laiko tarpas, leidžiantis iš perspektyvos vertinti nueitą kelią. Kadangi jau esu pasakojęs Kronikos atsiradimo ir leidimo istoriją, šį kartą norėčiau pasidalyti viena kita mintimi apie Bažnyčią komunistinio ateizmo ir laukinio kapitalizmo laikotarpiais.

Šiandien kartais kalbama, kad anuomet, sovietiniais laikais, Bažnyčiai buvo beveik lengviau susiorientuoti, ką reikia veikti, nes priešas buvo gerai pažįstamas, reikėjo tik gintis, ir persekiojimo sąlygos tiesiog vertė būti idealistais. Taip gali kalbėti žmogus, neišgyvenęs komunistinio ateizmo siautėjimo. Bažnyčioje visada būna žmonių, kurie eina į sandėrius su sąžine, daro kompromisus, pasimeta ir nežino, ką daryti, bet visada būna ir tokių žmonių, kurie kiekvienoje situacijoje ieško išeities, kaip geriau pasitarnauti Bažnyčiai, ir kurie visada pasirengę labiau klausyti Dievo, negu žmonių. Sovietinės okupacijos metai Bažnyčiai buvo didelių išbandymų metai. Ir ne tik pirmieji pokario metai, kai buvo įkalinta šimtai kunigų, bet ir brežnevinės epochos metai, kai Bažnyčia buvo labai planingai guldoma į karstą. Tereikia prisiminti beveik visų dvasininkų verbavimą dirbti KGB agentais, grasinimus, šantažą, pasiūlymus, prisiminti fizinį Kunigų seminarijos naikinimą, religinio gyvenimo apribojimą vien kulto apeigų atlikimu, teismus ir baudas už vaikų katechizaciją ir t.t.

Skaityti daugiau: LKB KRONIKAI 25 METAI

BERNARDO BRAZDŽIONIO SUKAKTIES PARAŠTĖJE

Vidmantas Valiušaitis

Nuotr. V. Maželio

Vasario mėnesį išeivijoje ir Lietuvoje minėtas poeto Bernardo Brazdžionio 90-metis. Los Angeles, Kalifornijoje, šv. Kazimiero bažnyčioje, o vėliau - jaukiame pobūvyje, dalyvaujant išeivijos ir Lietuvos kultūrinės visuomenės atstovams, iškilusis rašytojas buvo iškilmingai pagerbtas. Iškilmėse dalyvavo ir Lietuvos Rašytojų sąjungos pirmininkas Valentinas Sventickas, nuvežęs Kalifornijon ir neseniai Rašytojų sąjungos leidyklos dailiai išleistą naujausią B. Brazdžionio poezijos rinkinį „Šiapus ir anapus mūsų laiko".

Rašytojo sukaktis buvo minima ir Lietuvoje, ypač Pasvalio krašte, iš kur B. Brazdžionis yra kilęs. Kaip sakė Pasvalio rajono švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas R. Paškevičius, B. Brazdžionio 90-mečio minėjimus rengė visos Pasvalio rajono mokyklos, kiti kultūros židiniai. Pasirodė proginių straipsnių spaudoje.

Gražiai išleisti poeto knygą, nuvykti pas jį į svečius, pagerbti sukakties proga ar paskaityti eilių mokyklos minėjime - reikšmingi ir svarūs pagarbos bei pripažinimo paliudijimo ženklai. Visa tai gerai, gražu, reikalinga. Reikalinga gal ne tiek poetui Bernardui Brazdžioniui, kiek Lietuvai - jos kultūros integralumui, dvasiniam atsparumui, istorinės atminties išsaugojimui. Tačiau šiems pastariesiems mūsų poreikiams laiduoti negana vien tik minėti kad ir labai iškilaus XX amžiaus lietuvių poeto sukaktį. Daug svarbiau - lietuvių kultūron integruoti Bernardo Brazdžionio kūrybinę veiklą. Taip pat ir kitą išeivijoje sukurtą lietuvių kultūrą.

Skaityti daugiau: BERNARDO BRAZDŽIONIO SUKAKTIES PARAŠTĖJE

Daugiau įrašų...

  1. KUR SUPASI ŽEMĖ IR ŠLAMA ŠIMTAMETĖS LIEPOS
  2. PRAEITIES AIDAI DABARTYJE
  3. LAISVĖS KOVŲ PĖDSAKAIS PER SUVALKIJĄ
  4. 41-JI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ DAINAVOJE

Subkategorijos