Partizanai: Istorija ir dabartis

Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI STUDIJŲ SAVAITĖS - LIEPOS 20-24

A P I B E N D R I N I M A S

ĮLF Lietuvoje surengtoje trečiojoje studijų savaitėje dalyvavo 60-90 asmenų iš Lietums, JAV, Švedijos, Vokietijos. Dalyvių pranešimuose (7), diskusijose, apvalių stalų (2) ir kituose pokalbiuose mėginta bešališkai atskleisti Lietuvos politinį peizažų, jo stipriąsias ir silpnąsias vietas, vertinti užsienio lietuvių veiklą bei jų santykius su Tėvyne, taip pat prisiminti ar įvertinti JLF tiesioginės veiklos ar susidomėjimų sferos dalykus.

Žvilgtelėjus į Lietuvą jos vienerių 1993-4 metų fone ir artimiausioje perspektyvoje, pastebėtas tolydžiai gilėjantis politinių jėgų poliarizavimasis (ypač tarp vad. kairės ir vad. dešinės), kurį lemia santykiai su Rytais, smunkantis krašto ūkis ir kitos aplinkybės. Lietuvai, kaip ir kitoms pokomunistinėms valstybėms, būdingas ne politinių partijų ir grupių sutarimas, sveika konkurencija, o nuolatinis karas, kurį visuomenė (bent didžioji jos dalis) vis labiau ima vertinti kaip nuogą valdžios siekimą ar kuo ilgesni jos išlaikymą. Visuomenės pasirinkimą ypač rinkimų ar referendumų atvejais, atrodo, lems šiandieninės valdžios ekonomikos, kitų sričių politikos nuosmukis ir efektyvių opozicjos pasiūlymų sutapimas.

Skaityti daugiau: Į LAISVĘ FONDO LIETUVIŠKAI KULTŪRAI UGDYTI STUDIJŲ SAVAITĖS - LIEPOS 20-24

Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę

Įžangos žodis, pasakytas 1994 liepos 20 d. Mastaičiuose (Kauno rajone, prie Garliavos), atidarant Į laisvę fondo studijų savaitę Lietuvoje.

JONAS KAIREVIČIUS

Šiandien pradedame trečiąją studijų savaitę Lietuvoje. Pirmoji įvyko 1992 metais Vilniuje ir Nidoje, o antroji — praėjusiais metais Birštone. Kiekviena studijų savaitė tampa savita ne tik dėl skirtingų nagrinėjamųjų temų, bet ir dėl sparčiai besikeičiančių gyvenimo Lietuvoje kultūrinių, politinių bei ekonominių sąlygų.

Dr. Kazys Ambrozaitis 1993 metais JLF filialo tarybos posėdyje Birštono studijų savaitės metu šitaip kalbėjo: „Į laisvę fondas yra kultūrinis Lietuvių fronto bičiulių padalinys... Mes norime išlikti dirbą kultūrinėj, ne vien politinėj srity. Mes galim domėtis politikos kultūra ar kultūros politika. Politikoje gali atskiri žmonės dalyvauti. Tai yra jų laisvas reikalas, ką jie darys. Tačiau filialo tikslas tegu palieka tas pats, kokį turėjome ir mes. Prieš mus ėjusi generacija dėjo viltis į mus: tai Brazaitis, Ivinskis, Damušis, Maceina ir kiti. Mes visi buvome kaip ir jų mokiniai ir mėginome ką nors daryti pagal jų nurodymus. Pagrindas buvo rezistencija. Tik tokiu būdu galėjome rasti paskatinimą idealistiniam, tautiniam ir kultūriniam darbui. Lietuva buvo okupuota ir rezistencija mums buvo tikras paskatinimas. Ateidami dabar pas jus šio filialo pavidalu, turime mintį, kad visi darbai užsienyje jau nebetenka turėtos reikšmės. Tačiau Lietuvoje tam tikros rezistencijos prieš tautinį, kultūrinį nuosmukį dar reikia...”

Juozo Lukšos-Daumanto vardo gimnazijos Garliavoje dedikacijos iškilmių dalyviai prie naujai pašventinto paminklo 1994 birželio 25 d.

Skaityti daugiau: Jonas Kairevičius, Žodis pradedant studijų savaitę

LIETUVIŠKOSIOS PROBLEMOS — žvilgsnis iš studijų savaitės Dainavoje

Į gražiąją Michigano Dainavą š.m. rugpjūčio 21-27 d. vėl suvažiavo JAV ir Kanados Lietuvių Fronto bičiuliai ir draugai į savo 38-tąją lietuviškų studijų savaitę. Šiemet ji nebuvo labai gausi, gal dėlto, kad daugelis nuolatinių dalyvių šią vasarą vyko į Lietuvą, į Dainų ir šokių šventę, Ateitininkų kongresą, į Į laisvę fondo studijų dienas. Tačiau savaitės programa, kuria rūpinosi Vytautas Volertas, buvo įdomi, paskaitos aktualios, diskusijos ir posėdžiai gyvi.

Juozas Kojelis savo paskaitoje „Iš LFB praeities į ateitį” pažvelgė į pranašiškas dr. Antano Maceinos mintis, išsakytas viename laiške bičiuliams dar 1953 metais, ir palygino jas su dabartine tikrove. Beveik prieš 40 metų dr. Maceina sakė, kad ir laisvę Lietuvai atgavus, reikės iš naujo kurti valstybės idealą, jį skelbti, už jį kovoti. Savo paskaitoje Juozas Kojelis iškėlė ir dabarties grėsmę Lietuvai iš Rusijos pusės dėl karinio tranzito per Lietuvos teritoriją ir apskritai Karaliaučiaus srities klausimais.

Dr. Valdas Samonis, Toronto universiteto profesorius, Rusijos ir Rytų Europos studijų centro bendradarbis, savo paskaitoje nagrinėjo Lietuvos nueitą kelią į rinkos ekonomiką, kur Lietuva juo nuėjo ir kur jis nuves ją ateity. Dar 1991 m. pradėtas valstybinio turto privatizavimas, LDDP valdžiai paėmus į savo rankas valstybės vairą, buvo pradėtas stabdyti. Atsirado piktnaudžiavimas, juo pasinaudojo buvę komunistai, kuriems suteikiamos ypatingos lengvatos. Tuo būdu atsirado nomenklatūrinė privatizacija, daranti valstybei didelę žalą, kai nesugebama naudotis vakarietiškais ekonomikos metodais, kai į valstybės iždą nebemokami mokesčiai. Ateitis neaiški. Neatrodo, kad senasis raugas sukurtų geresnį gyvenimo lygį. Sukama į korporacinį modelį, panašų į Lotynų Amerikos kraštus. Lietuvoje atsiranda maža, viską valdančių turtingųjų grupė ir didelė dauguma beturčių, o viduriniosios klasės kaip ir nebėra. Tad Lietuvos ekonominės ateities perspektyvos nėra geros.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOSIOS PROBLEMOS — žvilgsnis iš studijų savaitės Dainavoje