Laiškas iš Lietuvos

Lietuvoje šią vasarą susitikę 1941 metų sukilimo Kauno štabo nariai: iš k.— dr. Kazys Ambrozaitis, Vytautas Stonis, Juozas Prapuolenis.

Mankurtų apsupty

... Esu labai susijaudinusi, tad tegu nors šie žodeliai išreiškia tai, ka jaučiu savo dūšioj, nors ji šiandien ir labai sujaukta. Supraskit, kad be galo sunku gyvent mankurtų apsupty: juk vakarykštis referendumas vėl parodė ant kiek žmonelių protas senom bacilom apnuodytas. Šaukia, rėkia, kad baisu melo ir apgaulės pasauly gyvent, kur tik gal 10% žmonių viskuo pertekę, o rezultatas —esam patenkinti ir laimingi. Dabar viskas iš anksto buvo daroma, kad tik pakenkti — ir laikas buvo parinktas, kad kuo mažiau būtų dalyvaujančių, ir „mirusių sielų" kad būt daugiau. Išsipildė jų žodžiai: „viską darysim, kad laukiamų rezultatų nebūtų" — taip ir įvyko. Matyt mūsų kaltė Dievui be galo didelė, kad taip baudžia. Neseniai perskaičiau Juozo Lukšos-Daumanto „Laiškai mylimosioms", ir atmintin įstrigo Jo žodžiai laiške mylimajai Nijolei — „Kada gi patiks Viešpačiui užbaigti ant kryžiaus kalamas lietuvių tautos kančias?" Matyt kalta ir išskidusi mūsų tauta?! Baisu, siaubinga, bet ką tu, vargšas sraigteli, toj mankurtų minioj gali padaryt?!...

St. J. — Vilnius

1994, rugpjūtis

Vidmantas Valiušaitis. Žinomas žurnalistas, buv. Laisvosios Europos radijo korespondentas, metams buvo išvykęs į Vokietiją, dabar sugrįžo ir apsigyveno Kaune. Kauno miesto taryba nutarė vėl leisti Kauno laiką ir pakvietė V. Valiušaitį šio laikraščio vyriausiuoju redaktorium.

Ateitininkų Federacijos XII-tasis kongresas 1994 m. liepos 14-17 d. įvyko Vilniuje. Tai buvo pirmasis ateitininkų kongresas Lietuvos sostinėje. Vilniaus filharmonijos rūmuose vykę iškilmingi bei darbo posėdžiai pasireiškė jaunimo entuziazmu ir puikia manifestacine nuotaika su viltimi dėl laimingos Lietuvos ateities. Rinkimais buvo pratęsta Juozo Polikaičio kadencija kaip Ateitininkų Federacijos vado, išrinkta dalis tarybos narių, pradėti struktūros pertvarkymai.