APIE JUSTINO MARCINKEVIČIAUS KŪRYBĄ

 [Jonas Ambraziejus]

      Kūrinys, kuriame plačiai aprėpiama ir nūdieniškai įprasminama tautos gyvenimo visuma, jos istorinio vystymosi etiniai ir socialiniai pagrindai (Pergalė.1980. Nr. 3). Taip J. Lankutis apibūdina Justino Marcinkevičiaus poemų dramų trilogiją, pavadindamas ją net šiuolaikiniu nacionaliniu epu. Algimantas Baltakis tokį suvokimą dar pagilina, teigdamas, jog joje išreikštas ieškojimas tautos dvasinių pagrindų, į kuriuos galima ir šiandien atsiremti (Ten pat). Bet kas tai per pagrindai?

      Sustokime prie vadinamųjų „Mažųjų poemų“, konkrečiai prie paskutinės, savo pavadinimu daug ką sakančios - „Homo sum“ (Missa brevis). Joje koncentruotai išreiškiama autoriaus poetinė žmogaus koncepcija, persmelkianti taip pat ir jo dramų trilogiją.

      Iš karštų pelenų
      kaip iš lizdo,
      Juodas Paukštis pakyla,
      ir aš, jo šešėly parpuolęs,
      meldžiuosi:
            Žmogau,
      teateinie tavo karalystė!
      Teateinie karalystė tavo
      į žemę ir į mus!
            Tikiu.
      Palaimintas ir prakeiktas
- tikiu.
      Prikaustytas laiko galeroj - tikiu.
      Rodydamas tau, mano kūdiki,
      tą juodą paukštį,
      kur sklando virš mūsų galvų
-
      tikiu.

Skaityti daugiau: APIE JUSTINO MARCINKEVIČIAUS KŪRYBĄ

Kun. Mečislovas Malinskls. AŠ VISAS DĖL TAVĘS.

KNYGŲ PASAULYJE

Kun. Mečislovas Malinskls. AŠ VISAS DĖL TAVĘS.

(Lietuva, 1981. 81 p.)

    Šioje knygelėje, kuri parengta pagal lenkų kalba Paryžiuje išleistą iliustruotą knygą (Ks. Mieczyslaw Malinski. Caly dla Ciebie. Jan Pawel II. 239 p.), skaitytojas supažindinamas su mums brangaus popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo ir veiklos bruožais, gali žavėtis jo nepaprastai tauria asmenybe, geru mūsų dienų žmogaus pažinimu ir savo dvasią pamaitinti įvairiomis progomis pareikštomis jo mintimis.

    Karolis Voityla gimė 1920 m. gegužės 18 d. nedideliame provincijos miestelyje Vadovicuose. Tėvai turėjo 3 vaikus: pirmoji duktė mirė vos gimusi, vyresnysis sūnus mirė jaunas, dar spėjęs tapti gydytoju, jauniausias sūnus Karolis buvo vos 9-erių metų, kai mirė motina. Tėvas, uždaro būdo kariškis, dirbęs administracijoje, tapęs našliu nebeieškojo sau antros žmonos.

    Karolis - guvus vaikas, gerai mokėsi mokykloje, sportavo, ilgas valandas leido gamtoje. Be to, patarnaudavo šv. Mišioms, priklausė Marijos sodalicijai, daug skaitė. Jam imponavo mokytojas Kotliarčykas, tikras meno židinys. Iš jo Karolis išmoko vertinti scenos meną ir klasikų kūrinius, pratinosi viešai kalbėti ir vaidinti scenoje. Karolis, baigdamas gimnaziją, buvo apsisprendęs studijuoti polonistiką. Tačiau tais pačiais metais prasidėjo karas. Šaudymai, kratos, Osvencimas... Karolis įsitaiso prie vieno fabriko darbininku. Vežioja akmenis ir vandenį fabriko katilams. Tais metais miršta tėvas.

Skaityti daugiau: Kun. Mečislovas Malinskls. AŠ VISAS DĖL TAVĘS.

BIRŠTONO - OLŠAUSKO BYLA FAKTŲ IR TEISĖS ŠVIESOJE

Jz.[kun. Juozas Šalčius].

BIRŠTONO - OLŠAUSKO BYLA FAKTŲ IR TEISĖS ŠVIESOJE

(1981. 202 p.)

     Yra knygų, turinčių išliekamąją vertę, ir tokios knygos šiemet išėjo trečioji (savilaidos) laida, papildyta naujais duomenimis.

     Galbūt tų senų (1928-1931) dalykų, vykusių prieš paskutinį karą, nebereikėtų kelti, jeigu gyvenimas nerodytų priešingai: pasėtas blogis nenunyksta, bet auga ir keroja. Ir šiandien spauda bei žodinė propaganda naudojasi šiuo sufabrikuotu siužetu siekdamos savo tikslų. Knyga turi tapti kovos įrankiu prieš katalikiškąją reakciją, bet lygia dalimi ir prieš buržuaziją, - 1947 m. rašė laiške rašytojas J. Šimkus savo draugui žurnalistui J. Kauneckiui, ragindamas jį pasakyti žmonėms tiesą apie Olšauską. Galimas dalykas, jog ir J. Šimkus nežinojo, kad tai nėra tiesa, o bjaurus melas. Ir pats Kauneckis per vieną savo paskaitą užklaustas skaitytojų, ar jis žinojo ką nors daugiau apie Olšauską, atsakė: Aš žinojau tik tai, ką parašiau.

     Savo knyga „Birštono - Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje“ autorius supažindina skaitytoją su prel. Konstantino Olšausko asmenybe, su jo veikla, turinčia didelę reikšmę tautai ir valstybei, su dokumentine jam inkriminuojamo nusikaltimo medžiaga. Totalitarinio režimo atstovai iš anksto pasmerkė prel. Olšauską, tą europinio masto visuomeninį veikėją -tiesų ir griežtą bei nepalenkiamą savo nusistatymuose kunigą, kad tuo būdu suduotų smūgį katalikų autoritetui.

     Buvo ieškoma žmonių, - rašoma knygoje, - nebūtinai žinančių apie Birštono įvykį, bet tokių, kurie galėtų bent kiek apjuodinti, supurvinti Olšausko asmenį ir sukelti visuomenėje kuo didesnį aliarmą. Pirmiausia tam buvo pajungta valdinė, kairiųjų bei geltonoji spauda ir gandonešiai.

Skaityti daugiau: BIRŠTONO - OLŠAUSKO BYLA FAKTŲ IR TEISĖS ŠVIESOJE

IŠ DIENORAŠČIO

 [Ada Urbonaitė]

    1980 m. spalio mėn. ses. Benvenutos Ados Urbonaitės bute padaryta krata. Paimta rašomoji mašinėlė, apie 300 egz. savilaidos knygų ir mašinraščiu spausdinti ankstesnieji „Rūpintojėlio“ numeriai. Ses. Benvenuta tardyta Vilniaus ir Kauno saugume.

    Kybartų klebono Sigito Tamkevičiaus finansiškai paremta, ji nusipirko naują rašomąją mašinėlę ir, nors netekusi kai kurių ankstesnių bendradarbių paramos, toliau tęsė „Rūpintojėlio“ leidimą, kartu jį redaguodama. Čia pateikiame kelias to sunkaus laikotarpio jos dienoraščio mintis.

Spalio 14 d.[Krata]

    Mokytojau, šiandien leidai man širdimi pajusti Tavo žodžių tiesą: kad ir kas ištiktų, be Tavo valios ir žinios mums nė plaukas nuo galvos nenukris. Dėkoju Tau už Meilę! Suteik, kad visada tai atsiminčiau.

Spalio 20 d.[Vilniaus saugume]

    Svarbiausia - būti ten, kur žmogaus siela geriau bręsta Amžinybei. Viešpatie, tik neleisk, kad būtų „fiktyvus“ mano gyvenimas, padaryk, kad nesimelsčiau vien tik lūpomis: Priimk, Viešpatie, visą mano laisvę.., bet širdimi ir visos savo būtybės atidavimu.

Skaityti daugiau: IŠ DIENORAŠČIO

Subkategorijos