MARIJOS GARBINIMAS LIETUVOJE

DIEVO MOTINOS KULTAS

Antanas Maceina

     Dėstyti šiandien tremtyje apie Švč. Mergelės kultą Lietuvoje, reiškia bandyti su tėvynės ilgesiu ir jos gražių religinių tradicijų nostalgija mintimis persikelti į kenčiančios Lietuvos plotus.

     Vaizduoti Dievo Motinos garbinimą per šimtmečius Nemuno šalyje, reiškia prisiminti įvairių vietų lurdus, stebuklingais paveikslais garsias šventoves, akmenyse įspaustas Marijos pėdas, tai reiškia pavaikščioti ir po tokias šiandien tremtyje jau apmirštas, bet Lietuvos liaudyje per šimtmečius stebuklingais Marijos paveikslais išgarsėjusias bažnyčias, kaip Ukmergės apskrityje - Gelvonai, Pagiriai, Šimonys, kaip Kazokiškės (į šiaurę nuo Vievio - ant Neries kranto), Vosyliškės - Lydos apskr., Pivašiūnai -Alytaus apskrityje. Reikėtų taip pat nepamiršti aplankyti ir tas Dievo Motinos paveikslais žinomas šventoves, kur žmonės per kartų kartas savo skausmus, sielvartus, maldas ir apžadus nešė, būtent Šiaulių apskr. Rozalimą, Radviliškį, Raseinių apskr. - Ugionis, Telšių apskr. - Tverus, Paežerę, Kretingos apskr. - Kulius, Sūduvoje - Seinus ir t.t. Be abejo, šitos Marijos kulto šventovės nėra nė iš tolo tokios garsios, kaip italų Loreto, prancūzų - Lurdas, meksikiečių - Gvadalupė, portugalų - Fatima, vokiečių - Altotingenas ar lenkų Čenstochova. Bet ir tose vietinėse šventovėse toliau nepasijudinęs lietuvis artojas rasdavo sau paguodą, darydavo votus, savo giesmes giedodavo, savo vargus išliedavo.

     Kalbėti apie Marijos kultą Lietuvoje, reiškia prisiminti pakelių koplytėles su Skausmingosios Dievo Motinos statulėlėmis, reiškia - atkurti anuos religinio uolumo vaizdus, kada seni ir jauni, bažnyčiose ir namuose, per puošnias gegužines pamaldas ir įvairių švenčių progomis melsdavosi Nekaltai Pradėtajai. Kas ilgiau gyvena Lietuvos kaime, prisimena, kaip ten iš anksto padaromi apžadai aplankyti kurią garsią Marijos šventovę. Gyvai prieš akis stojasi, kaip iš tolimiausių parapijų vykdavo žmonės į Marijos garbei didžiuosius atlaidus Šiluvon, Žemaičių Kalvarijon, Pažaislin, į Aušros Vartus, Trakus, Krekenavą.

Skaityti daugiau: MARIJOS GARBINIMAS LIETUVOJE

IŠ KUNIGO KAROLIO GARUCKO MINČIŲ

 (Pamokslo fragmentai)

     Dažnai žmogus, rodos, pritrūksti jėgų: apima tokia neviltis, kad norėtum nuo visų kažkur pabėgti, į viską ranka numoti ir pasiduoti apatijai bei sustingimui. Bet ir vėl, kai tik paskaitauiv. Pauliaus žodžius apie meilę, iš naujo atgimstu, atsiranda naujų jėgų, vėl norisi gyventi, dirbti, aukotis, nes „Caritas Christi urget nos - Kristaus meilė verčia, stumia mus“, - kaip sako šv. Paulius. Žmogus tiek vertas, kiek jis myli, tiek gražus ir kilnus, kiek jis myli, taip pat tiek yra galingas, kiek jis turi meilės.

     <...> Jeigu čia, žemeje, tikrai nebūtų nė vieno laimingo žmogaus, tada galima akis pakelti aukštyn į dangų ir pasižiūrėti į Dievą ir šventuosius.

     <...> Kad tik pas Tave, Jėzau, sugrįžus! Vis tiek, kuriuo keliu, ir vis tiek, kiek kainuotų. Kitų savo troškimų ir planų aš noriu visiškai išsižadėti. Palik man tiktai vieną troškimą ir svajonę - eiti ten, kur Tu vesi, kovoti ten, kur Tu siųsi.

     <...> Su tais, kurie daugiausia triukšmo kelia, kad remiasi Tavo valia, gal mažiausiai yra Tavo valios. Tiktai viena meilė, kaip kokia karalienė, eina per pasaulį, niekur neklaidžiodama, niekur veltui jėgų neeikvodama ir laiko negaišdama. Meilės tikroji savybė - visiškai užmiršti save. Ji aukoja ne kitus sau, bet save kitiems.

Skaityti daugiau: IŠ KUNIGO KAROLIO GARUCKO MINČIŲ

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

MŪSŲ TAUTOS MILŽINAI

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

(1885-1970)

     Lietuvą pasiekė prel. Mykolo Krupavičiaus atsiminimų knyga. Atsiminimai buvo rasti ir išleisti jau po Prelato mirties. Juos, autoriui diktuojant, užrašė dr. Vladas Literskis. Atsiminimai rašyti Vokietijoje, prieš persikeliant į Ameriką. Jie apima Mykolo Krupavičiaus gyvenimą nuo vaikystės iki 1919 m., t. y. iki įsitraukimo į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiklą, grįžus iš Rusijos.

     Pagrindinė tų atsiminimų reikšmė yra ta, kad jie sudaro galimybę pažinti ir pasekti palaipsniui, kaip ši, visais atžvilgiais labai turtinga ir kovinga asmenybė susiformavo iš paprasto kaimo berniuko, -rašo pratarmėje knygos leidėjai. Galima sakyti, leidinys apima tik ketvirtadalį Mykolo Krupavičiaus gyvenimo: „Atsiminimuose“ praleidžiama jo veikla Seimuose, kuriant Lietuvos konstituciją, vykdant Žemės reformą, neaptariami klebonavimo metai, jau pasitraukus iš valdžios, taip pat ir jo veikla išeivijoje atkuriant Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK) ir jam vadovaujant.

      „Atsiminimų“ knyga atskleidžia ne vien turiningos Krupavičiaus asmenybės brendimą, jo dvasios raidą - jie glaudžiai susiję su istorinėmis aktualijomis. Kova dėl lietuvybės išlaikymo pagavo M. Krupavičių jau vaikystėje, dar pradinėje mokykloje; ši veikla lydėjo jį Veiverių mokytojų seminarijoje, mokytojaujant, mokantis Seinų kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, vėliau, karo metu, dirbant tarp Petrapilio lietuvių, Talino lietuvių kolonijoje, Voroneže.

Skaityti daugiau: MYKOLAS KRUPAVIČIUS

KUNIGAS KAROLIS GARUCKAS SJ

[Kun. Napoleonas Norkūnas]

     Visos profesijos savo pradžią yra gavusios iš žmonių, tik kunigas - iš Dievo, iš Kristaus. Kitų specialybių atstovai daugiausia rūpinasi žmogaus materialiniais reikalais, o kunigas - dvasiniais. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų (jn 15, 16).

     Didįjį ketvirtadienį, Paskutinės vakarienės metu, Kristus savo apaštalams - pirmiesiems kunigams suteikia galią aukoti šv. Mišias. Tai darykite mano atminimui (Lk 22, 19).

     Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos (jn 20,22-23). Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai (Mk 16,15). Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas. Taigi visos kunigo galios ir teisės jam yra suteiktos paties Kristaus.

     Nė vienoje mokykloje, išleidžiant į gyvenimą parengtus specialistus, nesakoma: Rūpinkitės žmonių amžinuoju likimu, rūpinkitės jų sielos ir širdies grožiu, rūpinkitės, kad žmonės būtų šventesni. Kodėl taip? Žmonių institucijoms rūpi tik žemiški dalykai. Kristus parengė ir siuntė savo mokinius pakeisti ne išorinį, bet pirmiausia vidinį žmogaus gyvenimą, praturtinti jį Dievo artumu, Dievo malone, tiesa, meile, gėriu. O kai žmonės bus turtingi šitų turtų, tada savaime ir išorinis žmonių gyvenimas bus keičiamas pagal vidinio pasaulio būseną.

     Kristus apėmė visą žmogaus gyvenimą - jo dvasinį tobulėjimą, bet kartu rūpinosi ir žmogaus materialiniais dalykais - gydė ligonius, valgydino alkanus, gynė skriaudžiamus. Ir kunigas šiandien tęsia Kristaus jam skirtą misiją - pagal Evangelijos tiesą keisti ir formuoti gyvenimą.

Skaityti daugiau: KUNIGAS KAROLIS GARUCKAS SJ

ŠALTIEJI VĖJAI

      Į kokius šaltus vėjus atsiuntei, o Tėve,
        Į kokius šaltus vėjus, Viešpatie, mane?
        Štai stoviu ties kalnynų grandine:

Viršūnės ledo apvalkalus dėvi,
Pakalnėje ne karštos žiežirbos, o ne -
Kruša ir žvarbūs vėjai čaižo vien mane.

        Kaip sniegeną glaudžiu aš širdį savo -
        Jinai sušals. Paliaus ir plakt jinai.
        Kas jai šalti ir svetimi kalnai?
        Čionai tvanku, ir ankšta jai čionai.
        Čia graužėsi, kentėjo, sielvartavo,
        Parpuolė čia pavargus mirtinai, -
        Tark žodį, Viešpatie, - pabus jinai.

Skaityti daugiau: ŠALTIEJI VĖJAI

Subkategorijos