Partizanai: Istorija ir dabartis

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

MŪSŲ TAUTOS MILŽINAI

MYKOLAS KRUPAVIČIUS

(1885-1970)

     Lietuvą pasiekė prel. Mykolo Krupavičiaus atsiminimų knyga. Atsiminimai buvo rasti ir išleisti jau po Prelato mirties. Juos, autoriui diktuojant, užrašė dr. Vladas Literskis. Atsiminimai rašyti Vokietijoje, prieš persikeliant į Ameriką. Jie apima Mykolo Krupavičiaus gyvenimą nuo vaikystės iki 1919 m., t. y. iki įsitraukimo į Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo veiklą, grįžus iš Rusijos.

     Pagrindinė tų atsiminimų reikšmė yra ta, kad jie sudaro galimybę pažinti ir pasekti palaipsniui, kaip ši, visais atžvilgiais labai turtinga ir kovinga asmenybė susiformavo iš paprasto kaimo berniuko, -rašo pratarmėje knygos leidėjai. Galima sakyti, leidinys apima tik ketvirtadalį Mykolo Krupavičiaus gyvenimo: „Atsiminimuose“ praleidžiama jo veikla Seimuose, kuriant Lietuvos konstituciją, vykdant Žemės reformą, neaptariami klebonavimo metai, jau pasitraukus iš valdžios, taip pat ir jo veikla išeivijoje atkuriant Vyriausiąjį Lietuvos išlaisvinimo komitetą (VLIK) ir jam vadovaujant.

      „Atsiminimų“ knyga atskleidžia ne vien turiningos Krupavičiaus asmenybės brendimą, jo dvasios raidą - jie glaudžiai susiję su istorinėmis aktualijomis. Kova dėl lietuvybės išlaikymo pagavo M. Krupavičių jau vaikystėje, dar pradinėje mokykloje; ši veikla lydėjo jį Veiverių mokytojų seminarijoje, mokytojaujant, mokantis Seinų kunigų seminarijoje, Petrapilio dvasinėje akademijoje, vėliau, karo metu, dirbant tarp Petrapilio lietuvių, Talino lietuvių kolonijoje, Voroneže.

Skaityti daugiau: MYKOLAS KRUPAVIČIUS

KUNIGAS KAROLIS GARUCKAS SJ

[Kun. Napoleonas Norkūnas]

     Visos profesijos savo pradžią yra gavusios iš žmonių, tik kunigas - iš Dievo, iš Kristaus. Kitų specialybių atstovai daugiausia rūpinasi žmogaus materialiniais reikalais, o kunigas - dvasiniais. Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau ir paskyriau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų (jn 15, 16).

     Didįjį ketvirtadienį, Paskutinės vakarienės metu, Kristus savo apaštalams - pirmiesiems kunigams suteikia galią aukoti šv. Mišias. Tai darykite mano atminimui (Lk 22, 19).

     Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, - sulaikytos (jn 20,22-23). Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją visai kūrinijai (Mk 16,15). Kas įtikės ir pasikrikštys, bus išgelbėtas. Taigi visos kunigo galios ir teisės jam yra suteiktos paties Kristaus.

     Nė vienoje mokykloje, išleidžiant į gyvenimą parengtus specialistus, nesakoma: Rūpinkitės žmonių amžinuoju likimu, rūpinkitės jų sielos ir širdies grožiu, rūpinkitės, kad žmonės būtų šventesni. Kodėl taip? Žmonių institucijoms rūpi tik žemiški dalykai. Kristus parengė ir siuntė savo mokinius pakeisti ne išorinį, bet pirmiausia vidinį žmogaus gyvenimą, praturtinti jį Dievo artumu, Dievo malone, tiesa, meile, gėriu. O kai žmonės bus turtingi šitų turtų, tada savaime ir išorinis žmonių gyvenimas bus keičiamas pagal vidinio pasaulio būseną.

     Kristus apėmė visą žmogaus gyvenimą - jo dvasinį tobulėjimą, bet kartu rūpinosi ir žmogaus materialiniais dalykais - gydė ligonius, valgydino alkanus, gynė skriaudžiamus. Ir kunigas šiandien tęsia Kristaus jam skirtą misiją - pagal Evangelijos tiesą keisti ir formuoti gyvenimą.

Skaityti daugiau: KUNIGAS KAROLIS GARUCKAS SJ

ŠALTIEJI VĖJAI

      Į kokius šaltus vėjus atsiuntei, o Tėve,
        Į kokius šaltus vėjus, Viešpatie, mane?
        Štai stoviu ties kalnynų grandine:

Viršūnės ledo apvalkalus dėvi,
Pakalnėje ne karštos žiežirbos, o ne -
Kruša ir žvarbūs vėjai čaižo vien mane.

        Kaip sniegeną glaudžiu aš širdį savo -
        Jinai sušals. Paliaus ir plakt jinai.
        Kas jai šalti ir svetimi kalnai?
        Čionai tvanku, ir ankšta jai čionai.
        Čia graužėsi, kentėjo, sielvartavo,
        Parpuolė čia pavargus mirtinai, -
        Tark žodį, Viešpatie, - pabus jinai.

Skaityti daugiau: ŠALTIEJI VĖJAI