LIETUVIŲ TAUTA

          Pirmas krikšto vandens lašas,
           nukritęs tau ant galvos, karaliau,
           tebevilgo tautos širdį.

          Pirmas tavo kraujo lašas,
          kritęs krikštyton žemėn,
          ir tautos kankinių kraujas
          liudija Dievą
- karalių Karalių.

      (Dedikacija karaliui Mindaugui iš maldyno Tikiu Dievą)

* * *

     Kažkas tarė: „Mūsų žemė gęsta".
    
- Melas!
     Netikėjau. Ne, tai netiesa.
     O viršum visų laukų regiu, kaip puola
     Kaip baisi gelmė tamsa.

           (Bernardas Brazdžionis)

* * *

LIETUVIŲ TAUTA,

ta seniausioji arijų giminė, nuo amžių garsėjo taurumu, kilnumu ir gerumu, garsėjo karžygiška savo dvasia. Poetai dainavo ir apie meilų lietuvių vaišingumą, ir lietuvaičių skaistumą, ir jų širdin įaugusią rūtą, tyrumo simbolį, ir apie nepalaužiamą ištikimybę, didžią Tėvynės meilę. Taip, mūsų tėvų gyvenimas buvo garbingas.

     Plačiai žinomas lietuvių motinų dorumas, kantrumas ir gerumas. Ramaus charakterio, švelnios ir jautrios jos nuo amžių buvo namų židinio sergėtojos. Per visus amžius moteris buvo tautinės savimonės ugdytoja. Lietuvos klestėjimo ir nuopuolio gadynėje ji išlaikė savo gimtąją kalbą ir dainas. Tada moteris ne už auksą mylėta.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ TAUTA

TURINYS NR. 14

Lietuvių tauta .........................................................583

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Jz.[kun. Juozas Šalčius]. Steigiamojo Seimo 60-metis .................. 584

Dalia[Loreta Užemeckaitė], Tave aš tokią susikūriau ................... 590

Ign.[Kazimieras Šapalas]. Ateitininkų sąjūdžio poveikis
moksleivijai ir inteligentijai ........................................ 591

POEZIJOS HORIZONTAI

Kazys Inčiūra.Nelaisvės psalmai ....................................... 596

     Degu kaip žvakė .................................................. 596

     Turiu vilties .................................................... 597

     Šaltieji vėjai ................................................... 598

MŪSŲ TAUTOS MILŽINAI

Mykolas Krupavičius ................................................... 599

[Kun. Napoleonas Norkūnas]. Kunigas Karolis Garuckas SJ ............... 607

     Iš kunigo Karolio Garucko minčių (Pamokslo fragmentai) ........... 609

DIEVO MOTINOS KULTAS

Antanas Maceina.Marijos garbinimas Lietuvoje .......................... 610

     Vynmedžio Šakelė.Sopulingajai Motinai ............................ 614

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

Juk Ir tasai buvo su Juo .............................................. 615

KRIKŠČIONYBĖS IŠUGDYTOS MOTERYS

Kalkutos angelas ...................................................... 618

     Iš Motinos Teresės minčių ........................................ 621

SKAITYTOJŲ MINTYS

[Jonas Ambraziejus]. Iš dienoraščio ................................... 622

Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės. (Iš kalinio laiško) ...... 624

     [Edvardas Šiugžda]. Keleivis ..................................... 626

KRIKŠČIONYBĖ PASAULYJE ................................................ 627

PRELATO MYKOLO KRUPAVIČIAUS ANTKAPIS Čikagos Šv. Kazimiero Lietuvių kapinėse. (Archit. J.Muloko projektas. Nuotr. Algimanto Kezio SJ)

Dar kelios mintys

     Jeigu krikščionis tikrai seka paskui Kristų, jis pripažįsta ir priima kritiką, kantriai pakelia neapykantą ir persekiojimus(Kjara Liubič).

     Tie, kurie leidžia, kad juos nukryžiuotų su Kristumi, dalyvauja Jo veikloje ir padeda gelbėti žmoniją(plg. Ezechielj).

     Kai mes maldingai žvelgiame į Tave, Viešpatie, tada suvokiame Tavosios draugystės paslaptį. Visoks šios žemės skausmas atsispindi Tavo Veide. Mūsų liūdesį, neviltį ir skausmą Tu padarei savuoju skausmu, kad mūsų maža, prislėgta širdis būtų išvaduota ir mes ištyrinti galėtume pakilti į prisikėlimo džiaugsmą. Suteik, Viešpatie, kad Tavo meilė mumyse būtų didesnė, negu baimė, kad mūsų pasitikėjimas būtų galingesnis negu abejonės ir nepasitikejimas(Martynas Taueris).

     Daryk tai, ką gali, ir prašyk to, ko negali. Tada Dievas suteiks malonę, kad galėsi tai, kas atrodė neįmanoma(šv. Augustinas).

Skaityti daugiau: Dar kelios mintys

BAŽNYČIA PASAULYJE

     Oberamergau Kristaus kančios vaidinimas. Nuo gegužės iki rugsėjo Oberamergau miestą užplūs lankytojai pasižiūrėti Kristaus kančios vaidinimų. Tokie vaidinimai kas dešimtmetį čia rengiami jau beveik 350 metų. Vokietijoje XVII a. siautė maras. Tada Oberamergau gyventojai 1633 m. padarė įžadą surengti Kristaus kančios vaidinimą, jei maras juos aplenks. Padavimas byloja, kad gretimame kaime nuo maro išmirė visi, išskyrus dvi šeimas, o Oberamergau nemirė nė vienas.

     To įžado gyventojai laikosi po šiai dienai. Vaidinimai trunka 5 mėnesius - nuo gegužės iki rugsėjo. Vaidinti turi teisę tik vietos gyventojai, atvykėliai - jei išgyvenę Oberamergau 20 metų arba jei jau 10 metų yra susituokę su vietiniu.

     Vaidinime dalyvauja 140 žmonių, iš jų 35 pagrindiniai. Marijos vaidmeniui parinktos dvi mergaitės. 18-kai pagrindinių vaidmenų parengti dar atsarginiai artistai. Vaidinimui reikia daug pasišventimo, laiko ir lėšų. Jau metai kaip 6 siuvėjos siuva ir taiso kostiumus. O kur dar scenų įrengimai ir visa kita. Renginio išlaidoms jau dabar iš Bavarijos kredito banko pasiskolinta 12 milijonų markių. Tikimasi, kad vaidinimas duos 25 milijonus markių pajamų. Iš jų bus apmokėti technikos įrengimai, honorarai vaidintojams, mokesčiai... Ginčų dėl pinigų nekyla. Čia entuziazmas aukščiau medžiaginių dalykų. Tai daugiau negu teatras. Tai savotiška tikėjimo išraiška. Paskutinį kartą vaidinta 1970 m. Tada lankytojų buvo daugiau kaip pusė milijono.

Skaityti daugiau: BAŽNYČIA PASAULYJE

MARIJA PEČKAUSKAITĖ-ŠATRIJOS RAGANA

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

     1980 metų liepos 27 dieną Židikuose buvo iškilmingai minima 50 metų sukaktis nuo mūsų rašytojos ir pedagogės Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos mirties.

     Didelė dalis jos grožinės kūrybos yra išleista ir mūsų laikais, tačiau pedagoginiai raštai tebėra spec. fonduose ir mažai kam prieinami. Pagerbdami šviesią rašytojos asmenybę, tiek daug davusią lietuvių literatūrai ir dvasios kultūrai, skelbiame pluoštelį jos minčių, skirtų jaunimui.

     Gerai laiką sunaudojame, kai kiekvieną darbą dirbame, neišleisdami iš akių vyriausiojo tikslo - sielos išganymo. Visi kiti tikslai - turtas, žemės laimė, garbė - turi trauktis į antrą eilę. Gali ir jie mūsų veiksmuose pasilikti, bet tik tiek, kiek vyriausiam tikslui netrukdo. Jei giliausioji mūsų sąžinė sako, kad jie kliudo, tai, neatsižvelgdami į nieką, turime juos atmesti nuo savęs. Visiškai nuo jų nusigręžti.

     Vienas anglas kartą pasakė, kad lietuviai viską dirba taip, tarsi būtų amžini. Argi neteisingai jis pastebėjo? Juk mes iš tikro eikvojame tą laiką, gaišiname jį ir nė kiek nebranginame, tartum jo turėtume neišsemiamus šaltinius.

Skaityti daugiau: MARIJA PEČKAUSKAITĖ-ŠATRIJOS RAGANA

Subkategorijos