IŠ DIENORAŠČIO
[Ada Urbonaitė]
1980 m. spalio mėn. ses. Benvenutos Ados Urbonaitės bute padaryta krata. Paimta rašomoji mašinėlė, apie 300 egz. savilaidos knygų ir mašinraščiu spausdinti ankstesnieji „Rūpintojėlio“ numeriai. Ses. Benvenuta tardyta Vilniaus ir Kauno saugume.
Kybartų klebono Sigito Tamkevičiaus finansiškai paremta, ji nusipirko naują rašomąją mašinėlę ir, nors netekusi kai kurių ankstesnių bendradarbių paramos, toliau tęsė „Rūpintojėlio“ leidimą, kartu jį redaguodama. Čia pateikiame kelias to sunkaus laikotarpio jos dienoraščio mintis.
Spalio 14 d.[Krata]
Mokytojau, šiandien leidai man širdimi pajusti Tavo žodžių tiesą: kad ir kas ištiktų, be Tavo valios ir žinios mums nė plaukas nuo galvos nenukris. Dėkoju Tau už Meilę! Suteik, kad visada tai atsiminčiau.
Spalio 20 d.[Vilniaus saugume]
Svarbiausia - būti ten, kur žmogaus siela geriau bręsta Amžinybei. Viešpatie, tik neleisk, kad būtų „fiktyvus“ mano gyvenimas, padaryk, kad nesimelsčiau vien tik lūpomis: Priimk, Viešpatie, visą mano laisvę.., bet širdimi ir visos savo būtybės atidavimu.
Lapkričio 1 d.[Po išpažinties]
Būk labai nusižeminusi, kai Viešpats teikia savo malones [kun. Pranas Račiūnas MIC],
Lapkričio 4 d.
Trokštančiam aš duosiu dovanai gerti iš gyvojo vandens šaltinio. <...> O bailiams, neištikimiems, žudikams <...> ir visiems melagiams skirta dalis ežere, kuris dega ugnimi ir siera; tai yra antroji mirtis (Apr 21, 6-8).
Lapkričio 5 d.[Kauno saugume]
Nuo amžinosios mirties gelbėk mus, Viešpatie! Iš Tavo Rankų priimu visa, ką Tavo Meilė man siunčia. Laisvę priimu tik kaip didesnę atsakomybę...
Lapkričio 8 d.
(Kai atrodė, kad vienų vienai našta nebepakeliama, paprašiau O.[tili-jos] kartu su manimi priimti Komuniją.)
O visa apimanti Meile, kaip gera, kai Tu mus panardini! O Šventųjų Bendravime, kokius nenusakomus džiaugsmus tu pradedi jau čia, žemėje!
Lapkričio 16 d.
Kas gi jums pakenks, jei stropiai darysite gera? Bet jeigu jums ir tektų kentėti už tiesą, -jūs palaiminti! Jų gąsdinimo neišsigąskite ir nesutrikite. Verčiau šventai sergėkite savo širdyse Viešpatį Jėzų Kristų, visuomet pasirengę įtikinamai atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse gyvenančią viltį. Bet tai darykite švelniai ir atsargiai, turėdami gryną sąžinę, kad šmeižiantys jūsų gerą elgesį Kristuje liktų sugėdinti dėl to, už ką jus šmeižia. Pagaliau, jei tokia būtų Dievo valia, verčiau kentėti už gerus darbus negu už piktus (1 Pt 3, 13-17).
Lapkričio 29 d.
Tavo mylinti Ranka, Viešpatie, pastatė mane ant plyno lauko. Nors čia ir nėra užuovėjos, bet daug toliau ir aiškiau matyti, - dėkoju Tau! Tiktai suteik ištvermės stovėti čia tol, kol Tu norėsi.
Lapkričio 30 d.
Viešpatie, ugdyk mumyse tikrą krikščioniškąjį humanizmą.
Neleisk, kad mes žemelę šią - žmonių planetą - apgyvendintume tokiais keistais siaubūnais, kurie vienas kitą gąsdina ir vienas kito bijo.
Gruodžio 5 d.
Dieviškasis Vynininke, negailėk savo apkerpėjusios šakelės... Šventoji Dvasia, apvalyk ir pašventink, kad amžinasis Žodis galėtų manyje tęsti savo Įsikūnijimą.
Gema, kas rytą po Kryžiumi stovėsiu drauge su tavimi, kad tikėjimu ir meile būtų atnašaujama išganymą nešančioji Auka ir čia, Lietuvoje, ir ten, už Uralo.
Gruodžio 29 d.
Kai žvelgiu į prabėgusias dienas, matau, kad visada, kai buvo sunkiausia, Tu, Neregimasis Dieve, atėjai regimu pavidalu.
Gruodžio 31 d.
Naujųjų metų proga atsiverčiu Psalmyną:
Būk ramus ir tvirtas.
Viešpačiu kliaukis, Jo keliais vaikščiok, -
Jis išaukštins tave, kad paveldėtum žemę,
duos matyt nedorųjų žlugimą.
Traukis nuo pikta, kas gera daryki,
tai gyvenęs gyvensi.
Viešpats brangina teisybę,
savo bičiulių apleisti nenori.
Viešpats pastiprina einančio žingsnius,
Jam maloni jo kelionė.
Nors tas sugriūva - neužsigauna.
Prilaiko jį Viešpats už rankos (Ps 36).
