Sesuo MARIJA KONSOLATA BETRONĖ

ŠVENTŲJŲ DVASIOS PASAULIS

Sesuo MARIJA KONSOLATA BETRONĖ (1903-1946)

     Savo dieviškosios meilės slėpinius šiuolaikiniam pasauliui apreikšti Jėzus pasirinko kuklią Turino kapucinių vienuolyno seselę Mariją Konsolatą. Jėzus jai suteikė nepaprastų malonių ir naują pašaukimą: gelbėti brolius bei seseris. Be to, jai pavedė naujai atskleisti šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės mažąjį meilės kelelį. Tą kelią Jėzus taip apibūdino:

     Meilės kelelis, kuriuo turėtą keliauti mažosios sielos.

     Mažojo kelelio pagrindas yra Evangelijoje:

     Aš šlovinu tave, Tėve, dangaus ir žemės Viešpatie, kad paslėpei tai nuo išmintingąją ir gudriųjų, o apreiškei mažutėliams (Mt n, 25).

     Jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip vaikai, neįeisite į dangaus karalystę (Mt 18, 3).

     Kristus Evangelijoje kviečia savo mokinius į šventumą. Šventumą galime pasiekti visi, nes šventumas glūdi meilėje, o mylėti galime kiekvienas. Kristus nereikalauja, kad šventumo siekiantys darytų tik vienokias ar kitokias atgailas bei aukas: Jis nori, kad kiekvienas žmogus Jį mylėtų, kad mylėtų visa siela, visa širdimi ir visomis jėgomis (Lk 10, 27).

Skaityti daugiau: Sesuo MARIJA KONSOLATA BETRONĖ

DAR VIENAS PAVOJUS

                      Tik tiesa padarys jus laisvus(Jn 8, 42).

[Antanas Patackas]

    Alkoholizmas žudo tautą. Taip. Bet ne mažesnę grėsmę lietuvių tautos egzistencijai sudaro kitas pavojus - gyventojų prieaugio mažėjimas. Apie gyventojų prieaugio mažėjimą Lietuvoje rašo oficialioji spauda. Tas mažėjimas ypač padidėjo paskutiniais keleriais metais.

    Kad susidarytų aiškus vaizdas, pateiksime dabartinius statistikos duomenis, o palyginimui pridėsime prieškarinius.

1 lentelė.Lietuvos gyventojų gimstamumo, mirtingumo ir natūralaus prieaugio koeficientai (1000-čiui gyventojų)

Metai

Gimsta

Mirties

Natūralusis

 

mumas

atvejai

prieaugis

1920

22,7

21,2

1,5

1921

24,6

15,2

9,4

1922

27,3

17,7

9,6

1923

28,4

15,1

13,1

1924

29,4

16,3

13,1

1925

28,9

16,9

12,0

1926

28,5

15,4

13,1

1927

29,4

17,3

12,1

1928

28,8

15,6

13,2

1929

27,2

17,1

10,1

1930

27,4

15,9

11,5

1931

26,8

15,8

11,0

1932

27,3

15,3

12,0

1933

25,7

13,5

12,1

1934

24,8

14,6

10,2

1935

23,4

14,0

9,4

1936

24,2

13,4

10,8

1937

22,3

9,1

9,1

1938

22,7

12,6

10,1

(.Lietuvos statistikos metraštis. Kaunas, 1938, p. 17)

Metai

Gimsta

Mirties

Natūralusis

 

mumas

atvejai

prieaugis

1950

23,6

12,0

11,6

1951

22,7

11,3

11,2

1952

21,9

10,8

11,1

1953

20,2

10,4

9,8

1954

20,8

9,8

11,0

1955

21,1

9,1

11,9

1956

20,2

8,2

12,0

1957

21,1

8,8

12,3

1958

22,8

8,2

14,6

1959

22,7

9,0

13,7

1960

22,5

7,8

14,7

1961

22,2

7,9

14,3

1962

20,8

8,7

12,1

1963

19,7

8,0

11,7

1964

19,1

7,5

11,6

1965

18,1

7,9

10,2

1966

18,1

7,9

10,2

1967

17,1

8,1

9,6

1968

17,6

8,3

9,3

1969

17,4

8,7

8,7

1970

17,6

8,8

8,8

1971

17,6

8,5

9,1

1972

17,0

9,1

7,9

1973

16,0

9,0

7,0

1974

15,0

9,0

7.0

1975

15,7

9,5

6,2

1976

15,7

9,6

6,1

1977

15,5

9,8

5,7


(Mokslas ir gyvenimas. 1978. Nr. 12, p. 13)

Skaityti daugiau: DAR VIENAS PAVOJUS

PETRAS KRIAUČIŪNAS - LIETUVIŲ TAUTINIO ATGIMIMO PRADININKAS SŪDUVOJE

ISTORIJA IR ASMENYBĖ

Juozas Vaišnora

     Pirmojo pasaulinio karo išblokštas, toli (Įaroslavlio mieste, Rusijoje) 1916 m. sausio 20 d. mirė vienas žymiausių tautinio atgimimo veikėjų Petras Kriaučiūnas (1850-1916). Pasak J. Jablonskio, anuomet, t. y. XIX a. pabaigoje, nebuvę didesnio lietuvio ir įžymesnio žmogaus už P Kriaučiūną. Jo reikšmė tautiniam lietuvių atgimimui ilgai buvo nustelbta tų padarinių, kurie išaugo, suvešėjo dėl R Kriaučiūno veiklos.

     Paprastai lietuvių tautinio atgimimo pradžia siejama su „Aušra" ir jos steigėju dr. Jonu Basanavičiumi. Tačiau jei Žemaičiuose nebūtume turėję vysk. Motiejaus Valančiaus, o Sūduvoje - Petro Kriaučiūno, kažin ar ir „Aušra" būtų gimusi. Šiuodu vyru parengė kelią, subrandino liaudį, išugdė šviesuomenę, ir tautinio atgimimo žiedai - lietuviškoji spauda - jau rado atramą pačioje tautoje. O tiedu vyrai buvo tokie skirtingi, kokie skirtingi yra žemaičiai ir sūduviai. Žemaičiams paversti lietuviais (tautiniu, ne kalbos atžvilgiu) reikėjo vadovo su ganytojo lazda ir vyskupo autoritetu, o sūduviams pakako mokytojo.

     Norėdami suprasti, kas buvo Petras Kriaučiūnas lietuvių tautai apskritai ir ypač Sūduvai, bent trumpai apžvelkime, kaip susidarė toji dirva, kurioje jam teko veikti.

     Sūduvos kraštas. Senovės Sūduva (kurią Vokiečių ordino kronikos vadina Sudovia ar Sudauen, o Vytautas - Terra Sudorum) dar XIII a. buvo Ordino taip nuniokota, jos gyventojai taip išnaikinti, kad ji apaugo giriomis ir net jos vardas užmirštas. Vokiečių ordino kronikininkas Dusburgas, apie 1326 m. išdėstęs istoriją apie sūduvių išnaikinimą, rašė: Ir taip Sūduvos žemė liko apleista iki šiandien. Nuo to laiko ir Ordino kronikose neretai aptinkamas naujas šio krašto vardas: Wildniss, Desertum; Kojalavičius XVII a. savo raštuose jau pagal Prūsų sieną apgyventą Sūduvos dalį vadina Decanatus Ultrasilvanus; tuo pat laiku atsiranda ir lenkiškas pavadinimas: Kraj Zapuszczański. Visi tie pavadinimai rodo, kad senoji sūduvių žemė buvo virtusi tyrais, apžėlusi giriomis, per kurias Ordinas traukdavo pulti Lietuvos, o lietuviai vykdavo pasiplėšti į Ordino žemes. Taip iki XV a. Sūduva buvo tapusi lyg niekieno žemė, kurią savinosi Ordinas, o Vytautas gynė ir laikė savo paveldu. Tik Melno taika 1422 m. galutinai buvo nuspręstas Sūduvos likimas, susietas su Žemaičių likimu: Sūduva (deja, ne visa, o tik didesnioji jos dalis) atiteko Vytautui. Nutiesta siena išliko nepakeista iki mūsų laikų ir liko pastoviausia siena visoje Europoje.

Skaityti daugiau: PETRAS KRIAUČIŪNAS - LIETUVIŲ TAUTINIO ATGIMIMO PRADININKAS SŪDUVOJE

RAKTAI Į ŠVIESESNĘ ATEITĮ

MŪSŲ PROBLEMOS

Leonas Artūras Elchingeris(Strasbūro vyskupas)

     Atrodo, kad mūsų tėvynė yra padalyta į dvi dalis. Vieni kitus laiko piktžolėmis ir norėtų jas išrauti su šaknimis. Kadangi taip galvoja ir vieni, ir kiti, tai, jeigu galėtų ravėti ir naikinti, mūsų kraštas labai greitai pavirstų tuščia dykuma. Jokia bendruomenė ar tauta negali būti gera, jeigu ji susideda iš negerų ar šitaip galvojančių žmonių. Ir ligoniu galima būti nežinant ir nenorint prisipažinti, jog sergi. Kad galėtume išsigelbėti iš tokios sunkios padėties, reikia didžiulės drąsos dar didesnei kovai dėl sveikos žmonių dvasios ir nuostabaus gebėjimo atskirti tikrus pranašus ir tikrus vadus nuo avantiūristų ir apgaulingų raganių.

     Nors mūsų socialinis ir politinis gyvenimas tikrai serga, nereikia galvoti, kad visas blogumas - tai netikusios įstaigos ar negera socialinė struktūra. Blogis glūdi giliau, ir privalome prisikasti iki blogio šaknų. Daugelio nesantaikų, neteisybių, visokios neapykantos ir suiručių priežastys kaip tik dažniausiai slypi žmonių širdyse. Taigi nuo žmogaus širdies reikia pradėti visuomenės gydymą, o vaistų žmonių širdims gydyti nerasime technikos apimtose pasaulio laboratorijose.

     Problemos, kurias pirmiausia reikia išspręsti, yra: 1) atgaivinti šeimą; 2) atrasti darbo prasmę; 3) atkurti socialinį pradą.

     Atgaivinti šeimą. Šeima dabar yra labiausiai pažeista ir vis labiau ardoma. Baisu, kai vaikai grįžę iš mokyklos namo neturi su kuo pasidalyti savo dienos džiaugsmais, neturi kam pasiskųsti savo nesėkmėmis, nes niekas jų nelaukia, niekas nepasitinka, niekas jais nesidomi.

Skaityti daugiau: RAKTAI Į ŠVIESESNĘ ATEITĮ

PSALMĖ

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

O Viešpatie, nušviesk, maldauju,
kelią mano, nes jo nepažįstu.
Išėjau priekin mūsų procesijos,
o žinau, kad ir kiti paskui mane eis,
bet kad tik ne šuntakiais.

     Klaidžiojome po tamsius miškus,
     perėjome slėnius, ir suartus laukus,
     o procesija buvo ilga kaip amžinybė.

Kai išvedėme procesiją ant tylios upės kranto,
tik tuomet jos galas pasirodė iš tamsaus šilo.

     Upė! - šaukėme. Tie, kurie arčiau buvo,
     kartojo: Upė! Upė!

O tie, kurie lauke buvo,
šaukė: Laukas, laukas, laukas!
Gale einantys kalbėjo: Miške esame!
Ir stebėjosi, kad priekyje einantys šaukia: Laukas, laukas!
     Upė, upė!

Skaityti daugiau: PSALMĖ

Subkategorijos