IŠKELIAVO NEPLANAVĘS

A.a. bič. dr. Zigmą Kungį Amžinybėn palydėjus

A. a. dr. Zigmas Kungys

Tuo metu kai Dainavoje vyko LF bičiulių 1977 m. studijų ir poilsio stovykla, Kalifornijoje rugpiūčio 11 mirė Los Angeles sambūrio narys dr. Zigmas Kungys. Atsisveikinimo kalbas Šv. Kryžiaus kapinėse (Cul-ver City, Calif.) LFB sąjūdžio vardu pasakė bič. archit. Edmundas Arbas ir, kalbėjęs Lietuvių Gydytojų s-gos vardu, bič. dr. Zigmas Brinkis, buv. velionies gimnazijos klasės draugas.

Čia pateikiamos tų kalbų santraukos.

Zigmas Brinkis:

Zigmas Kungys, šaunus Žemaitijos sūnus, buvo gimęs prieš 53 metus Pajūryje, netoli Šilalės, Tauragės apskr. Mūsų asmeniška pažintis ir draugystė tęsėsi per 40 metų. Šeimoje augo 5 broliai ir 5 seserys, bet Zigmas pirmasis iš jų iškeliavo anapus.

Tėvas buvo pasiturįs ūkininkas, staigaus ir griežto būdo žemaitis, lyg patriarchas, labai drausmingai auklėjęs vaikus. Motina, priešingai, švelni, tyli, paprasta, giliai religinga, be jokių pretenzijų moteris, visą savo gyvenimą pašventusi šeimai.

Zigmo būde atsispindėjo abiejų tėvų charakteris. Kartais jis būdavo staigus ir triukšmingas, o kartais tylus ir jausmingas. Visuomet taurus lietuvis, giliai tikintis, gilių principų ir nepaprastos energijos žmogus. Turėjo gerą balsą, mėgo dainuoti ir garsiai kalbėti. Draugų jam netrūko.

Pirmuosius mokslo žingsnius Zigmas pradėjo gimtajame Pajūryje. Vidurinį mokslą tęsėme mudu drauge Šilalės gimnazijoje iki pasitraukimo iš Lietuvos 1944 metais.

Vokietijoje gyveno įvairiose vietose. Eichstaette baigė lietuvių gimnaziją. Nuo pat jaunų dienų buvo ateitininkas ir aktyviai reiškėsi tuo metu ateitininkų rengiamose jaunimo stovyklose.

Atvykęs į Ameriką, velionis didžiavosi savo lietuviška kilme ir vardu. Aktyviai reiškėsi įvairiose lie-

tuviškose organizacijose: ateitininkuose, frontininkuose, Lietuvių Bendruomenėje, Liet. Gydytojų sąjungoje, Lietuvių fonde ir kt. Visom šiom organizacijom jis nešykštėjo ir finansinės paramos.

Kaip daugumai iš mūsų, taip ir Zigmui pati pradžia Amerikoje nebuvo lengva. Teko išbandyti įvairių darbų. Jis greitai pamatė, kad be mokslo čia ateitis bus sunki. Todėl, negaišindamas laiko, griebėsi studijų. Įstoja New Yorke į kolegiją ir 1954 metais baigia ekonomikos mokslus. Su diplomu rankose pradeda darbą jau savo profesijoje. Tačiau visiško pasitenkinimo ir čia neranda. Energijos ir jėgų jam nestinga. Todėl ryžtasi naujom studijom. Apsisprendžia vykti į Vokietiją, į Mainzo universitetą studijuoti medicinos. Jam charakteringu žemaitišku užsispyrimu ir kietu ištvermingu darbu velionis pagaliau savo tikslą pasiekia ir 1969 daktaro laipsniu baigia medicinos fakultetą.

Grįžęs Amerikon, atlieka reikalaujamą praktiką, išsilaiko valstybinius egzaminus ir pradeda sėkmingai verstis privačia medicinos gydytojo praktika.

Atrodė, kad visi užsibrėžtieji velionies gyvenimo planai tapo įvykdyti, išskyrus gal vieną, būtent: šeimos reikalai nebuvo dar sutvarkyti. Bet čia didelių sunkumų nebūta. Prieš 5 metus teko būti Reginos Aukštikalnytės ir Zigmo vestuvių liudininku. Po vestuvių jaunasis, pamenu, priėjo prie manęs ir sako: “Myliu vaikus, norėčiau turėti savo, bet gal biškį pervėlai?” Ir tuoj pats atsako: “Nu nieko, broliuk, pasiskubinsiu”. Kaip žinome, tai pačiais metais gimė vienas sūnus, o kitais metais net du sūnūs: vienas metų pradžioje, o kitas — metų pabaigoje. Taigi pasiskubinta pagal planą.

Skubėjimas velioniui buvo labai charakteringas jo gyvenimo bruožas. Kartais jis vyko planingai, o kartais be plano. Į anapus Zigmas išskubėjo neplanavęs. Paliko nelaiku žmoną Reginą ir tris puikius sūnus: Zigmą, Vaidilą ir Joną, tarytum jaunas atžalas, kurie užaugę gal ir nevisai tėvą prisimins, tačiau iš motinos pasakojimų žinos, kad juo visuomet jie gali didžiuotis.

Edmundas Arbas

Nedidelė Kalifornijos LF bičiulių šeima neteko nuoširdaus savo nario. Kai Dainavoje bičiuliai svarstė lietuvių išeivijos problemas ir poilsiavo gražioje gamtoje, Tavo žemiškas kūnas, Zigmai, palūžo ir Mirties Angelas Tau pamojo — į Amžinybę. Ši liūdna žinia tuoj pasiekė Dainavą, ir Tavo asmenybė, Zigmai, visų bičiulių ten buvo gražiai paminėta ir bendrose pamaldose už Tavo sielą nuoširdžiai pasimelsta. Buvo melstasi ir už Tavo brangią žmoną Reginą, kad sunkiose liūdesio valandose jai Dievas duotų stiprybės ir ištvermės.

Brangus Zigmai, Tu visada ištikimai stovėjai mūsų eilėse. Tavo meilė ir ištikimybė Lietuvai, Tavo stiprūs principai ir dosni, labdaringa ranka bei širdis buvo mums visiems sektinu pavyzdžiu. Tave pasišaukus Mirties Angelui, mūsų eilėse liko tuštuma, ir mes turėsime dar labiau susiglaudinti, dar labiau rezistenciniams darbams įsipareigoti, kad mūsų visų bendri idealai būtų atsiekti ir kad būtų pagerbtas Tavo šviesus atminimas.