Partizanai: Istorija ir dabartis

Vaidila Valiūnas prie užgesusio švyturio

SIMONAS KUDIRKA, lietuvis jūrininkas, kuris 1970.IX. 23 prie Amerikos krantų nuo rusų “Sovietskaja Litva” peršoko ant amerikiečių pakrančių apsaugos laivo “Vigilante” ir paprašė politinio pabėgėlio teisių. Amerikiečiai lietuvį sugrąžino rusams.

Čia spausdinamą Simono Kudirkos tragikai išreikšti poeto Bern. Brazdžionio eilėraštį autorius skaitė literatūros vakaruose Los Angelese, Čikagoje ir Bostone. Klausytojai jį sutiko atsistojimu (Čikagoje) ir Lietuvos himnu (Bostone). Eilėraštį poetas Bern. Brazdžionis specialiai perleido spausdinti “Į Laisvę” žurnale.

(Plačiau skaityk šiame numeryje “Už laisvę verta mirti”).

Iš ciklo “Vaidila Valiūnas” Simonui Kudirkai

Vaidila Valiūnas kai South Boston City Point
Švyturio beviltiškai ieškodamas sustojo, —
Aklos žvaigždės, krisdamos nakties gelmėn tamsion,
Blyškiai blėso prie egzilo dainiaus kojų.

Vigilante laivo bortą plovė lapkričio lietus,
O Atlantas, tartum kūdikis pravirko —
Ašaros ir kraujas mušė į krantus:
“Kur jūs dėjot Simoną Kudirką?”

—    Ko tu, ko tu užgesai, senasis švytury,
Švietęs gangsterio Caponės, nacio Schmito,
                               ir bedievio Bimbos kartai?
Čia, kur metų metais buvo atviri
Piligrimams, bėgusiems nuo caro ir nuo maro, vartai...

Veidmainingų vaišių laivo borte maišėsi Moskovskaja Osobaja,
                                                                   ir Scotch, ir votka, ir lietus,
Ir girti pirkliai už žmogų žuvį pirko...
Ašaros ir kraujas mušė į krantus:
“Mes nematėm, kas rankas surišo Simonui Kudirkai...”

“Žmonės nepadėjo, Dieve, tu padėk...”—
Dar aidėjo klyksmas klūpančio ir tiesiančio rankas į laisvę,
O krauju nutviskus Vigilante laivo vardo kiekviena raidė
Mirštančių vergų viltingą priebėgą nulaistė.

Verda verda įniršio ugnim Atlanto sietuva:
“Nepaverskit, admirolai, jūs manęs gėdingo smurto liūnu...”
—    Paskandinkit, versmės, piratus, pabėgančius “Sovietskaja Litva”, —

Nenugrims gelmėn šaukimas vaidilos Valiūno.
Aplink laivą Vigilante — melas, aplink švyturį — naktis,
                                                 aplink Ameriką — tamsu...
Vėliava, kaip gedulo nakties marška, krauju sumirko. 
Šaukiam vaidilos Valiūno teisiančiu balsu:
“žmogžudžiai,
                         grąžinkit laisvę Lietuvai,
                         grąžinkit laisvėn Simoną Kudirką!”

LIETUVOS STEIGIAMASIS SEIMAS

Jo kilmė ir reikšmė

ZENONAS IVINSKIS

Minint Lietuvos Steigiamojo Seimo 50 metų sukaktį, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdyba viešu atsišaukimu deklaravo, kad “demokratijos visuotinumo pagrindu sukurta tautinė mūsų Bendruomenė iš tikrųjų būtų nepriklausomos Lietuvos demokratinio Steigiamojo Seimo sukakties vertingas Įprasminimas” (“Pasaulio Lietuvis”, 1970 m. birželio mėn. Nr. 11/47).

Steigiamojo Seimo prigimčiai, dvasiai ir poveikiui į nepriklausomą valstybę kuriančią lietuvių tautą išryškinti spausdiname prof. dr. Zenono Ivinskio paskaitą, skaitytą Lietuviškų studijų savaitėje 1970.VII.25 Stuttgart - Hohenheim, Vakarų Vokietijoje.

Redakcija

“Sveikiname Naujos Valstybės Steigiamąjį Seimą ir visomis širdimis velijame jam, kad jis — ir praėjęs — paliktų tautos atminimuose toks pat skaistus, koks skaistus rodės ir laukiamas!”¹

“Kokiomis virpančiomis širdimis mes jo laukėme! Laukėme— netikėdami, kad galime tokios laimės susilaukti... mes jau nebe memorialus rašinėjame, kad apie mus patiktų..., kad mus užjaustų ir užtartų... mes jau sau žmonės. Norėsime, plačiai žengsime, norėsime susipančiosime . .. Seimas reiškia tikrąją laisvę, nebe popierinį pažadą, Steigiamasis Seimas iškyla aukščiau visų kitų tautos veiksmų, kokių tik randame mūsų istorijoje”.²

Šitaip jaudindamasis parašė ištisą straipsnį Tautos Pažangos partijos leidžiamame laikraštyje “Tauta” Steigiamojo Seimo susirinkimo išvakarėse ne kas kitas, o to laikraščio redaktorius, mūsų populiarusis Vaižgantas, kurio šimto metų gimimo jubiliejinę sukaktį pernai dėmesingai lietuviai yra paminėję ir šiapus ir anapus.

Skaityti daugiau: LIETUVOS STEIGIAMASIS SEIMAS

TAUTA IR IŠEIVIJA LAISVĖS KOVOJE

BRONIUS NAINYS

Vienos iš reikšmingiausių žmonių gyvenimo apraiškų, laisvė ir vergija, lydėjo žmoniją nuo pat jos egzistencijos pradžios. Tačiau paradoksas yra, kad žmogus, pats norėdamas būti laisvas ir gyventi nepriklausomai nuo kitų, vis dėl to siekė kitą pavergti ir nepripažinti jam to, ko pats labiausiai sau troško. Gyvenimo raida pasaulyje klostėsi taip, kad protingiausias Dievo tvarinys žemėje ne tik kad nerado, bet ir neieškojo protingo sprendimo įgyvendinti žemėje laisvės gėrį, bet nuolat siekė primesti savo artimui vergijos blogį. Ir žmogui kultūrėjant, tampant daugiau civilizuotu, noras kitą pavergti ne tik neblėso, bet dar daugiau didėjo. Nenuostabu todėl, kad šiandien, pačiame moderniausiame civilizacijos žydėjime, kai žmogus išsiveržė už žemės ribų ir išskrido į erdves, vergija išbujojo taip, kaip niekada anksčiau. Daugiau kaip pusė pasaulio yra pavergta ir neša labai sunkią priespaudą. Kartu sunkią vergijos naštą jau 30 metų velka ir su ja kovoja ir mūsų sena, daug visokių laikų pergyvenusi, džiaugsmo ir vargo patyrusi lietuvių tauta.

30 vergijos ir kovos su ja metų yra jau nemažas laiko tarpas. Tad verta mesti žvilgsnį atgal ir pažiūrėti, kas buvo pasiekta ir kur buvo nueita, kiek prie laisvės priartėta, ar nuo jos nutolta. O praeitį įvertinus, būtų pravartu pažvelgti ateitin.

Lietuvos ateitį lemiantis veiksnys šiuo metu yra Sovietų Rusija, nes ji yra faktiškasis Lietuvos pavergėjas. Lietuvių tauta pavergėjo nekenčia, siekia jo atsikratyti ir atgauti savo laisvę. Tarp pavergtojo ir pavergėjo jau trisdešimtį metų vyksta grumtynės. Grumtynės už laisvę Lietuvai didesnės ar mažesnės reikšmės turėjo ar turi šie veiksniai: pavergta lietuvių tauta, laisvoji lietuvių išeivija, Lietuvos diplomatai, didžiųjų valstybių politika ir pavergti, laisvi, ar pusiau laisvi kaimynai.

Skaityti daugiau: TAUTA IR IŠEIVIJA LAISVĖS KOVOJE