POLITIKA IR TAUTINĖ ARCHITEKTŪRA

EDMUNDAS ARBAS

Tautinė architektūra tai nėra pripuolamas stilius ar emocinis liaudies simbolizmas, puošias konstruktyvinį elementą. Architektūra privalo augti ir formuotis savo individualioj išraiškoj su gyvenamojo laiko tautos technologine bei kultūrine pažanga, išreiškiančia tautos bei išeivijos idėjinius siekimus.

Ne vienam iš mūsų yra kilusi mintis, kokį vaidmenį tautinė architektūra gali turėti politinėje plotmėje, taip pat, tautinėje išeivijoje. Gyvenant savame krašte, architektūrinis klausimas nėra toks opus, kaip kas esant išeivijoje. Savam krašte kalba, tautiniai papročiai, dainos, gamtinė aplinka bei klimatinės sąlygos, praeities istorija ir, tuo pačiu, ateities uždaviniai formuoja kūrėjo jausmą. Architekto uždaviniai projektams išplaukia iš tos pačios prigimtos aplinkos ir charakterio užsakytojų, su kuriais tenka bendradarbiauti.

LAUKO KOPLYTĖLĖS PROJEKTAS

Projektas architekto Edmundo Arbo

Mūsų istorija turi didelę 700 metų praeitį, gausią herojiškais karais, gyvenimo būdu ir savais papročiais. Taip pat, lietuvių kilmės gentis turi aukštą proistorinę kultūrą, ką liudija

Šventosios iškasenos: gintaro, žuklininkystės įrankiai, dviejų metrų aukštumo medinio jūrų dievo statula, siekianti 3-4 tūkstančių metų prieš Kristų; kiek vėlesnio amžiaus — akmens, molio, žalvario meniški išdirbiniai. Lietuva taip pat turėjo ir savitą istorinę architektūrą: sodybų, kunigaikščių pilių išplanavimai, panaudojimas vietinės statytinės medžiagos, jos surišimas ir meniškas apipavidalinimas, prisitaikant vietinėms sąlygoms. Lietuvoje paplitus krikščionybei, kai kurios bažnyčios, didikų rūmai, miestų ir miestelių išdėstymas buvo originalus, o ką kalbėti apie liaudies meną, kaip koplytstulpius, pakelių kryžius, kraičiams skrynias, seklyčių durų išpuošimus ir t.t.

Skaityti daugiau: POLITIKA IR TAUTINĖ ARCHITEKTŪRA

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

•    Lietuvių Bendruomenės vieta lietuvių visuomenėje — • Mažos dalies JAV-bių lietuvių visuomenės noras uzurpuoti visumos teises ir primesti daugumai savo valią —• Veiksnių integracijos planas —

•    PLB politinės komisijos organizavimo reikalas — • Lietuvių atlikti didieji darbai laisvajame pasaulyje

DR. ANTANAS BUTKUS, Cleveland, Ohio (JAV), mokslininkas ir visuomenininkas. Studijavo žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje (1939-1942), baigė agronomijos studijas Hellėje (Vokietijoje) 1943 metais. Studijavo Bonnos universitete (1946-1948), kur įgijo agronomijos daktaro laipsnį. 1949-1962 gyveno Naujojoje Zelandijoje ir ten vadovavo LB. 1962 persikėlė į JAV-bes ir dirba Clevelande Clinic Foundation riebalų skyriaus vedėju. JAV-bių LB Tarybos narys ir PLB valdybos vykdomasis vicepirmininkas.

Pašnekesys su dr. ANTANU BUTKUMI, Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos vykdomuoju vicepirmininku

—    Jau keliolika metų praėjo, kai veiksniai įvairiose reguliariose, nepaprastose ir proginėse konferencijose ir susitikimuose vis bando suderinti ir išbalansuoti visą lietuvišką veiklą. Ar pažangos šia prasme padaryta? Jei padaryta, tai kur ji reiškiasi, jei ne — kodėl?

—    Lietuvių veiklos suderinimui JAV-se skiriama daug laiko ir reikšmės. Dažnai tvirtinama, kad reikia lietuvių vienybės, reikia veiksnių veiklai pritarimo, reikia, pagaliau, veiksniui remti veiksnį ir 1.1. VLIK-o pirmininkas 1967 metų rudenį veiksnių konferencijoje Washingtone pasiūlė steigti ryšininkų, instituciją, kad būtų išvengta šioje veikloje nesusipratimų bei atliktinų darbų nereikalingo pasikartojimo. Tokie ryšininkai, kaip žinote, veikia tarp PLB Valdybos ir VLI-K-o. Po III-jo PLB seimo naujoji PLB Valdyba kreipėsi į VLIK-ą tarpveiksminio susitikimo reikalu, siūlydama bendrai daryti kviestinųjų sąrašą. Tuoj po to spaudoj pasirodė žinia, kad ALT-ba ir VLIK-as ruošia veiksnių konferenciją. Praėjo vįrš pusantrų metų, o planuojamo susitikimo vis nėra. Privačiai aiškinama, kad tam susitikimui šiandien nėra palankios sąlygos . . . Tad, atsakant į Jūsų klausimą, man atrodo, kad pažangos, palyginus su įdėtom pastangom, per maža. Iki šiol vis bandoma tik skyles užlopyti. Susitinkama tik reikalui verčiant, o ne aptarti iš anksto paruoštą planą, kuriame aiškiai būtų nusakyta atliktinų darbų pasiskirstymas, darbo jėgos mobilizavimas bei jam resursų telkimas.

Skaityti daugiau: PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBAI IR ŽYGIAI

LAISVŲJŲ IR PAVERGTŲJŲ LIETUVIŲ DARBŲ IR ŽYGIŲ APŽVALGA

DARBAI IR ĮVYKIAI

PAVEGTOJE LIETUVOJE: —

•    Laisvės kovotojams — laisvę!

•    Maironis marksistinėmis akimis

TAUTINĖS DRAUSMĖS KLAUSIMAS: —

•    Veržimasis į koegzistenciją

•    Politinis koncertas

LIETUVIŲ INFORMACIJA SVETIMIESIEMS: —

•    Lietuvių Bendruomenė informuoja svetimuosius

LIETUVOS BYLA JUNGTINĖSE TAUTOSE: —

•    JAV-bių vyriausybė iškels Lietuvos bylą Jungtinėse Tautose

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE: —

•    JAV-bių LB 6-sios Tarybos rinkimai ir ekstremistų kova prieš ... Brazdžionį

•    Pasitarimai Tabor farmoje ir PLB visuomeninės veiklos gairės

•    Mokslo ir kūrybos simpoziumas

LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI: —

•    ALT-bos suruošta genocido paroda

•    VLIK-o metinis seimas

LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ GRETOSE: —

•    Chicagiečių pajudėjimas politine linkme

DARBŠTIEJI KŪRYBOJE, VEIKLOJE IR GYVENIME

REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGIO RĖMĖJAI IR TRUKDYTOJAI

• Dr. Antano Trimako ir prelato Mykolo Krupavičiaus pilnas pritarimas rezoliucijų žygiui — • Vyskupo Vincento Brizgio atsisakymas įsijungti į Komitetą — • Eugenijaus Bartkaus talka žygiui ir jo pasitraukimas iš to darbo — • Leonardo Šimučio nenoras tą žygį remti — • Kairiojo ir komunistinio elemento pragaištinga veikla

Nemėginome ir nemėginsime rašyti Rezoliucijoms Remti Komiteto žygio istorijos. Tai padarys kiti ateityje. Rezoliucijos (H. Con. Res. 416) pravedimas JAV-bių Kongrese Lietuvos ir kitų Pabaltijo kraštų bylos reikalu — tai milžiniškas laimėjimas kovoje dėl Pabaltijo kraštų laisvės. Praėjusiame “Į Laisvę” numeryje (1969 — Spalis — Nr. 46/83) pažadėjome duoti daugiau medžiagos rezoliucijų žygio klausimu. Savo pažadą vykdome.

Redakcija

Komiteto ryšiai su VLIK-u

Eilė VLIK-o narių vienu ar kitu būdu talkino Rezoliucijoms Remti Komitetui. Didelio nuoširdumo ir pritarimo rezoliucijų pravedimo žygiui rodė a.a. dr. A. Trimakas, buvęs VLIK-o pirmininkas. Duodame trejetą ištraukų iš jo eilės rašytų laiškų Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei.

“ .. .Kartoju, Kuchel-Lipscomb rezoliucija yra tikrai pozityvus įnašas į Lietuvos bylą. Ją turėtumėm visi remti ir daryti visa, kad Kongresas ją priimtų, šiandieninės politinės sąlygos jai nėra palankios, bet tai nereiškia, kad turėtumėm nuleisti rankas ir nieko nedaryti. Jei ji ir nebūtų priimta, vien jos garsinimas kelia Lietuvos vardą ir tai turi teigiamos propagandinės reikšmės. Dar kartą linkiu sėkmės ..(š dr. A. Trimako laiško, rašyto 1961 metų rugsėjo mėnesio 8 dieną.).

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETO ŽYGIO RĖMĖJAI IR TRUKDYTOJAI

LAISVĖS KOVOTOJAMS — LAISVĘ!

PAVERGTOJE LIETUVOJE

Sovietiniai pavergėjai daug kartų skelbė visokias “amnestijas”, bet dėl to politiniai kaliniai neišnyko, sovietiniai kalėjimai ir koncentracijos stovyklos neištuštėjo. Veikiau buvo priešingai. Pirmaisiais pokario metais amnestijos buvo skelbiamos, niekiant suvilioti laisvės kovotojus, kad jie išeitų iš miško ir padėtų ginklų, o su beginkliais juk lengviau susidoroti. Vėliau amnestijos buvo reikalingos kaip priedanga koncentracijos stovyklų pertvarkymui, jas perkeliant į dar tolimesnes šiaurės ir tolimųjų rytų sritis.

Kaip seniau, taip ir dabar sovietams labai rūpi politinius kalinius kaip galima griežčiau izoliuoti. Ir tai dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Iš vienos pusės, pačių veikliausių ir ryžtingiausių kovotojų išskyrimu sovietinis režimas nori imperijos viduje nuslopinti pavojingus opozicijos ir bruzdėjimų reiškinius. Iš kitos pusės, toji izoliacija reikalinga tam, kad joks kaltinamųjų balsas nepasiektų plačiojo pasaulio demokratinės sąžinės, kuri niekad nebuvo abejinga politinių kalinių likimui.

Skaityti daugiau: LAISVĖS KOVOTOJAMS — LAISVĘ!

Daugiau įrašų...

  1. MAIRONIS MARKSISTINĖMIS AKIMIS
  2. VERŽIMASIS Į KOEGZISTENCIJA
  3. POLITINIS KONCERTAS
  4. LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ INFORMUOJA SVETIMUOSIUS

Subkategorijos