REZOLIUCIJOMS REMTI KOMITETAS LAIMI KOVĄ IR JAV-BIŲ SENATE

• Gromyko bandymas sustabdyti rezoliucijos pravedimą JAV-bių Senate • “Gromyko-Rusk-Mansfield planas” • “Septynių dienų karas” ir jo laimėjimas • Senatorius Mansfield neatlaiko Rezoliucijoms Remti Komiteto spaudimo ir duoda eigą H. Con. Res. 416 ir Senate • Rezoliucijoms Remti Komiteto milžiniškas laimėjimas • Sulauksime ir ‘‘antrojo stebuklo”

Rezoliucijos (H. Con. Res. 416) Lietuvos bylos reikalu pravedimas JAV-bių Kongrese pareikalavo milžiniškų pastangų bei ilgo, intensyvaus ir ištvermingo darbo iš Rezoliucijoms Remti Komiteto, kuris vadovavo visam tam žygiui. Tos rezoliucijos pravedimas Atstovų Rūmuose nebuvo lengvas, bet jis buvo žymiai sunkesnis ir komplikuotesnis JAV-bių Senate. Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas pateikia vieną kitą įdomesnį momentą iš kovos už minėtos rezoliucijos pravedimą Senate.

Redakcija

Žygio padėtis 1966 metais

Garsioji rezoliucija buvo pravesta Atstovų Rūmuose 1965 metų birželio mėnesio 21 dieną. Po šio laimėjimo Rezoliucijoms Remti Komitetas visus savo “pabūklus” nukreipė į JAV-bių Senatą. To Kongreso (89th Congress) pirmoji sesija artėjo prie galo. Atstovų Rūmuose pravestoji rezoliurija buvo perduota JAV-bių Senato užsienio reikalų komisijai (Committee on Foreign Relations), kuriai vadovavo (ir tebevadovauja) senatorius J- William Fulbright (D. - Arkansas). Senatorius J. Wm. Fulbright nejudėjo šiuo klausimu nė iš vietos, ir rezoliucijos pravedimas Senate minėto Kongreso pirmosios sesijos metu tapo nebeįmanomas. Rezoliucijoms Remti Komitetas pradėjo ruoštis 1966 metų kovai. Ta rezoliucija žūtbūt turėjo būti pravesta ir Senate antrosios sesijos metu (1966 metais). Priešingu atveju, susirinkus naujajam Kongresui (90th Congress) 1967 metais, būtų reikėję pradėti viską iš naujo: rezoliucijos pravedimas Atstovų Rūmuose 1965 metais nebebūtų galiojęs.

Tuometinę JAV-bių Senato užsienio reikalų komisiją, kurios rankose buvo atsidūręs Atstovų Rūmuose pravestos rezoliucijos likimas, sudarė: pirm. J. W. Fulbright (D. -Ark.) ir nariai — J. Sparkman (D. —    Ala.), M. Mansfield (D. — Mont.), W. Morse (D. — Oreg.), R. B. Long (D. — La.), A. Gore (D. — Tenn.), F. J. Lausche (D.    — Ohio), F. Church (D. — Idaho), S. Syming-ton (D. — Mo.), T. J. Dodd (D. — Conn.), G. A. Smathers (D. — Fla.), J. S. Clark (D. — Pa.), C. Pell (D. —    R. L), B. B. Hickenlooper (R. —    Iowa), G. D. Aiken (R. — Vt.), F. Carlson (R. — Kans.), J. J. Williams (R. — Del.), K. E. Mundt (R. —    S. Dak.) ir C. P. Case (R. — N. J.). Komisijos pirmininkas ir dauguma jos narių buvo iš steitų, kuriuose pabaltiečiai yra labai neskaitlingi. Daugumos tų senatorių lenkimas mūsų rezoliucijos reikalui buvo nepaprastai sunkus, sudėtingas ir kartu labai komplikuotas. Visame tame senatorių spaudimo ir lenkimo darbe buvo naudojamos visos įmanomos ir legalios priemonės bei būdai.

1966 metų pirmomis dienomis, susirinkus tuometiniam Kongresui (89-th Congress) antrajai sesijai, daugiau kaip pusė senatorių buvo jau mūsų pusėje. Iš 100 senatorių 25 buvo labai aiškiai pasisakę už mūsų reikalą, įnešdami rezoliucijas pavieniai ar susigrupavę po 2 ar daugiau. Be šių 25 senatorių dar apie 35 kiti senatoriai pritarė rezoliucijos pravedimo reikalui Senate, bet senatorius J. Wm. Fulbright vis dar nejudėjo.

Spaudimas į senatorių Fulbright ir jo komisiją

Senato ir Atstovų Rūmų komisijų pirmininkai buvo ir vis dar tebėra iki aukšto laipsnio viešpačiai: jei jie vienu ar kitu klausimu nejuda, kiti komisijų nariai lūkuriuoja ir didesnių spaudimų į savo pirmininkus neišvysto. Pagrindinis ir didžiausias stabdys mūsų reikalui Senato užsienio reikalų komisijoje kaip tik ir buvo pirmininkas. Jei tik jis būtų davęs eigą mūsų rezoliucijai, tur būt nė vienas iš jo komisijos narių nebūtų priešinęsis.

Senatorius Thomas H. ICuchel (R. — Calif.), tuometinis Senato mažumos vado padėjėjas, buvo jau palenkęs visus komisijoje esančius respublikonus mūsų reikalui. Labai aiškiai mūsų pusėje buvo demokratai F. J. Lausche ir T. J. Dodd. Nemaža pritarimo rezoliucijos reikalui rodė demokratų senatorius C. Pell iš Rhode Island steito. Kiti demokratų senatoriai, esą J. Wm. Fulbright komisijoje, buvo mūsų reikalui gana neutralūs ar iš viso tuo klausimu nesidomėjo.

Rezoliucijoms Remti Komitetas išvystė taip vadinamą “Blitzkrieg” ir į senatorių J. Wm. Fulbright, ir į visus jo komisijos narius bei kitus senatorius.

1966 metų gegužės, birželio, liepos, rugpiūčio ir rugsėjo mėnesiais senatorius J. Wm. Fulbright buvo užverstas šimtais tūkstančių telegramų ir laiškų iš visų krašto kampų. Apie nuotaikas senatoriaus J. Wm. Fulbright įstaigoje mūsų reikalu informuodavo mus John E. Merriam, senatoriaus Tom Kuchel padėjėjas (legislative assistant), palaikęs artimus ryšius su senatoriaus J. Wm. Fulbright to paties rango padėjėju. Anot J. E. Merriam turimų informacijų, senatorius J. Wm. Fulbright tik Vietnamo karo reikalu, kuris tuo metu darėsi jau gana “karštokas” JAV-bių Kongrese, gaudavęs daugiau laiškų ir telegramų, negu kad mūsų rezoliucijos klausimu. Kitaip tariant, mūsų reikalas svarbumo atžvilgiu buvęs antruoju jo komisijoje.

Rezoliucijoms Remti Komitetas suorganizavo 1966 metų vasarą tris delegacijas į Washingtoną. Dešimtimis pabaltiečių ir kitų amerikiečių, pasiskirstę grupėmis po 2 ir 3, lankė visus senatorius liepos mėnesio 12, 13, 14 ir 15 dienomis; rugpiūčio mėnesio 15, 17 ir 18 dienomis; ir rugsėjo mėnesio 12, 13 ir 14 dienomis. Senatoriams, kurie aiškiai stovėjo mūsų pusėje, buvo dėkojama už nuoširdumą ir paramą mūsų reikalui ir jie buvo kviečiami ir prašomi kontaktuoti senatorių J. Wm. Fulbright, kad jis rezoliucijai duotų eigą. Buvo aplankyti po porą ar net trejetą kartų visi senatoriaus J. Wm. Fulbright komisijos nariai. Visi jie buvo kviečiami, prašomi bei raginami spausti savo komisijos pirmininką, kad jis kaip galima greičiau pajudėtų teigiamai mūsų rezoliucijos klausimu. Kiekvienam senatoriui kiekvieną kartą buvo įteikiama specialiai paruoštos medžiagos (laiškai ir trumpi memorandumai). Eilė senatorių ar jų padėjėjų (legislative assistants) reiškė pasitenkinimą Rezoliucijoms Remti Komiteto kruopščiai paruošta medžiaga. Čia prisimena senatoriaus Stuart Symington (D. — Mo.) žodžiai:    “...Visą reikalą išdėstote trumpai, aiškiai ir argumentuotai, Sutaupote daug laiko man ir mano įstaigos tarnautojams. Būtų gera, kad ir visos kitos grupės ateitų taip puikiai pasiruošusios savo rūpimais klausimais! ..

Visam spaudimo darbui nepakako vien tik pabaltiečių jėgų. Eilėje steitų pabaltieėių skaičius yra labai ribotas ar iš viso jų ten nėra. Talkininkų verbavimas tam žygiui buvo vykdomas amerikiečių patriotinių organizacijų narių tarpe.

Buvo stengiamasi pasiekti amerikiečių mases ir kviesti jas talkon per laiškus redaktoriams (“Readers’ forums” ar “Letters to the Editors”) visuose amerikiečių dienraščiuose. Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė paruošė ir pasiuntė eilę pranešimų spaudai (press releases) rezoliucijos pravedimo reikalu visiems krašto dienraščiams. Didelė amerikiečių dienraščių dalis tuos pranešimus įdėjo pilnai ar sutrumpintai.

Buvo kviesti į talką, atskirų vietovių ir viso krašto laikraštininkai (columnists), čia irgi sulaukta daug talkos. Išskirtinai pažymėtinas amerikiečių laikraštininkas Edgar Ansel Mowrer. Jo puikus straipsnis buvo perleistas per 175 krašto dienraščius (1966 metų spalio mėnesio 5 diena). Jis savo straipsnyje rašė:

”... The House passed this (H. Con. Res. 416. Red.) by a big majority in June, 1965. The Senate — as I write — has not yet made up its mind. Maybe the expression of approval by the American voters would help doubtful senators decide... (Mūsų pabraukta. Red.).

"... As the first step in a new, anti-appeasement American policy, the Senate’s acceptance of H. Con. Res. 416 would be electric...”

Rezoliucijoms Remti Komitetui pavyko minėtais ir kitais būdais užverbuoti tūkstančius nuoširdžių bei darbščių amerikiečių rezoliucijos pravedimo žygiui JAV-bių Senate. Jų talka buvo milžiniška ypač paskutinėmis kovos dienomis. Nė nemėginsime duoti ilgesnio tų amerikiečių talkininkų sąrašo. Paminėsime tik porą ar trejetą iš jų.

Nepaprastai daug talkos sulaukė Rezoliucijoms Remti Komitetas iš E. A. Swanson (Helena, Montana). Šis rezoliucijų žygio talkininkas suorganizavo savo steite padėjėjų grupę: jis ir jo padėjėjai spaudė senato daugumos vadą senatorių Mike Mansfield (iš Montanos) ir kartu senatorių J. Wm. Fulbright. Štai, pora ištraukų iš E. A. Swanson telegramos, pasiųstos senatoriui Mike Mansfield 1966 metų rugpiūčio mėnesio 15 dieną:

“... I urge you, Senator Fulbright and the rest of the members of the Senate Foreign Relations Committee to go ahead and expedite the Baltic States’ freedom resolutions without further delay...

“.. . Is there any reason why the Senate cannot act on this cry-for-liberty legislation? If not, why don’t you do it now, this month?! I hope that you and Senator Fulbright will listen to me ..

Demokratų partijos veikėjo ir rėmėjas Rubin Plushner (Cranston, Rhode Island) “sukėlė ant kojų” abu savo steito senatorius:    Claiborne Pell ir John O. Pastore. To Demokratų partijos veikėjas ir rėmėjo “įsakymas” abiems senatoriams buvo trumpas ir aiškus:    “Turite priversti senatorių Fulbright duoti teigiamą eigą pabaltiečių rezoliucijai”. Ir senatorius Pell ir senatorius Pastore turėjo tuoj pasitarimus su senatoriumi Fulbright ir kvietė jį tuoj baigti boikotą prieš Atstovų Rūmuose jau pravestą rezoliuciją (H. Con. Res. 416). Duodame trejetą ištraukų iš senatoriaus O. J. Pastore laiško, rašyto 1966 metų rugsėjo mėnesio 14 dieną savo steito Demokratų partijos veikėjui ir rėmėjui Rubin Plushner:

“... The sincerity and urgency of your telegram is truly appreciated ...

”... A copy of Senator Fulbright’s letter is enclosed so that you may know of my prompt action...

.. I believe that we stimulated Senatorial concern both in the Committee and among individual Senators ..

Didelės talkos ir paramos sulaukė Rezoliucijoms Remti Komitetas iš Russell J. Boyle, Providence (Rhode Island) miesto tarybos pirmininko. Jo pastangomis to miesto taryba priėmė specialią rezoliuciją (1966 metų birželio mėnesio 2 dieną), kuria senatorius J. Wm. Fulbright buvo raginamas duoti eigą pabaltiečių rezoliucijai ir Senatas kviečiamas ją priimti. Šis įtakingas demokratų pareigūnas "bombardavo” laiškais ir telegramomis mūsų rezoliucijos reikalu senatorių Fulbright, kitus jo komisijos narius, abu savo steito senatorius ir abu savo steito kongresmanus (J. E. Fogarty ir F. J. St. Germain).

Senatorius Fulbright nebeatlaiko spaudimo

Senatoriui J. Wm. Fulbright nedavė ramybės mūsų rezoliucijos klausimu du demokratų senatoriai ir kartu jo komisijos nariai — Frank J. Lausche ir Thomas J. Dodd. Ir vienas ir kitas nuolat kvietė ir ragino jį duoti eigą Atstovų Rūmuose priimtai rezoliucijai (H. Con. Res. 416). Senatorius F. J. Lausche taip rašė Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybei (1966.DC.6):

"... I have been doing everything I possibly can, and will continue to do so, to get one of the resolutions dealing with the freedom of the Baltic States adopted. .

Senatorių J. Wm. Fulbright spaudė ir respublikonų senatoriai, štai, ištrauka iš senatoriaus Tom Kuchel, respublikonų mažumos vado padėjėjo laiško (1966.IX.12), rašyto senatoriui Fulbright:

"... I urge that hearings on H. Con. Res. 416 be held as soon as possible and that the resolution be reported favorably to the floor so that the Senate and the American people may have the opportunity to express their continuing determination to bring to an end 25 years of Soviet tyranny over the peoples of the Baltic ...”

Senatorius J. Wm. Fulbright gavo eilę panašių laiškų ir iš kitų demokratų ir respublikonų senatorių. Jo komisijoje esą respublikonai senatoriai, vadovaujami senatoriaus B. B. Hickenlooper (R. — Iowa), pareikalavo senatorių Fulbright, kadH. Con. Res. 416 rezoliucijos klausimas būtų kaip galima greičiau įtrauktas į komisijos darbotvarkę. Senatoriaus Fulbright atsakymas buvęs teigiamas: jis pažadėjęs tai padaryti apie 1966 metų rugsėjo mėnesio vidurį. Senatoriui Hickenlooper senatorius Fulbright kalbėjęs, kad jis tam reikalui nepritariąs, bet nesipriešinsiąs duoti eigą minėtai rezoliucijai. Anot senatoriaus Fulbright, norįs nusikratyti kasdien gaunamų tūkstančių laiškų bei telegramų Baltijos kraštų reikalu ir kartu savo kolegų senatorių nuolatinio “bombardavimo” minėtu klausimu.

Artėjant rugsėjo mėnesio viduriui, senatoriui Fulbright primindavo kasdien tą reikalą demokratų senatoriai Lausche ir Dodd, respublikonų senatorius Hickenlooper (visi trys jo komisijos nariai!) ir Senato mažumos vadas senatorius Tom Kuchel, rezoliucijų žygio pradininkas JAV-bių Senate. Nenuleido rankų ir Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė: rugsėjo 12, 13 ir 14 dienomis suorganizavo pabaltiečių ir kitų amerikiečių delegaciją į Washingtoną. Dar kartą buvo aplankyti senatoriaus J. Wm. Fulbright komisijos nariai ir beveik visi kiti senatoriai.

Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės keletas narių buvo liudininkais įdomaus telefoninio pašnekesio, kuris įvyko 1966 metų rugsėjo mėnesio 13 dieną tarp senatoriaus J.

O. Pastore ir senatorių J. Wm. Fulbright ir F. J. Lausche. Mes, be abejo, tegirdėjome tik vieną pašnekesio pusę — senatoriaus Pastore atvirus ir kartu kietus žodžius tiems legislatoriams. Vėliau senatorius Pastore painformavo mus ir apie kitą pašnekesių pusę (senatoriaus Fulbright ir senatoriaus Lausche atsakymus).

Senatoriaus Pastore pašnekesys su senatoriumi Fulbright

Senatorius Pastore(pasukęs senatoriaus Fulbright telefono numerį): “This is Senator Pastore. I would like to talk with Senator Fulbright.” Keliolikos sekundžių tyla.

Senatorius Pastore:“Hi, Bill! This is John. Tell me, Bill, why are you sitting on H. Con. Res. 416? The House passed it more than a year ago, we must do the same. Bill, report this legislation favorably to the floor and let the Senate make the final decision”. Maždaug vienos minutes tyla. (Negirdėjome senatoriaus Fulbright žodžių!).

Senatorius Pastore:   "Bill, the Congress will adjourn in four or five weeks. You and all of us must act as soon as we can. I hope that there will be no need to call you again regarding this matter. I’ll see you later this afternoon!”

Anot senatoriaus Pastore, senatorius Fulbright pažadėjęs duoti teigiamą eigą už kelių dienų H. Con. Res. 416 rezoliucijai.

Senatorius Pasotre kreipėsi į mus, klausdamas, kokie esą mūsų ryšiai su senatoriumi Lausche. Atsakėme, kad puikūs ir kad jis esąs pilnai mūsų pusėje. Anot senatoriaus Pastore, senatorius Lausche esąs įtakingas Senato užsienio reikalų komisijoje, ir jis su juo tuoj pakalbėsiąs.

Senatoriaus Pastore pašnekesys su senatoriumi Lausche

Senatorius Pastore(pasukęs senatoriaus Lausche telefono numerį) : "This is Senator Pastore. Please let me talk with Senator Lausche,” Keliolikos sekundžių tyla.

Senatorius Pastore:"Frank, this is John. Frank, whenever you have any problems with Italian-Americans in Ohio, I always aid and assist you. A group of Lithuanian - Americans are visiting me. Now, you have to assist me. Frank, why Bill, you and the rest of the Committee members are sitting on H. Con. Res. 416? Frank, you have a great deal of experience in this type of legislative work and you are on good terms with all the members of Bill’s Committee. Frank, kick wherever it is necessary and get the whole thing moving. We must pass H. Con. Res. 416 and do that before the Congress adjourns. We do not have much time left. Frank, get in touch immediately with Bill and the rest of the Committee members and report H. Con. Res. 416 favorably to the Senate floor.” (Geros minutės tyla — senatoriaus Lausche atsakymas senatoriui Pastore.).

Anot senatoriaus Pastore, senatorius Lausche kalbėjęs, kad visas tos rezoliucijos klausimas būsiąs teigiamai išspręstas Senato užsienių reikalų komisijoje kelių dienų laikotarpyje.

Mūsų rezoliucijai Senato užsienio reikalų komisija davė teigiamą eigą 1966 metų rugsėjo mėnesio 15 dieną. Visas tas klausimas užfiksuotas Congressional Record (Senato stenogramose taip:

Congressional Record — Daily Digest(D880), September 15, 1966 Committee Meetings Committee Business

Committee on Foreign Relations:

... Committee also approved H. Con. Res. 416, requesting the President to insure equal rights for the people of Latvia, Lithuania, and Estonia (S. Rept. 1606).

Gromyko bandymas sustabdyti rezoliucijos pravedimą

Senato užsienio reikalų komisijos aprobuota jau Atstovų Rūmuose pravestoji H. Con. Res. 416 rezoliucija buvo perduota svarstyti ir eventualiai priimti Senato visumos posėdžiui. Tam klausimui buvo pramatyta 1966 metų spalio mėnesio 14 diena.

Visi laukėme spalio mėnesio 14 dienos. Netikėta ir nelaukta staigmena. Senato daugumos vadas senatorius Mike Mansfield spalio mėnesio 14 dienos rytą išėmė mūsų rezoliucijos svarstymą iš tos dienos darbotvarkės, neduodamas jokio paaiškinimo. To klausimo svarstymui senatorius Mansfield neskyrė laiko nė rytojaus dieną (spalio 15). Senatorių Mansfield “spaudė prie sienos" senatoriai Kuchel, Lausche, Dodd ir kiti. Senatorius Mansfield nedavė jiems jokio atsakymo bei pasiaiškinimo. Tuo metu Senato mažumos vado pareigas ėjo senatorius Tom Kuchel (senatorius Dirksen, mažumos vadas, buvo ligoninėje). Jis pareikalavo senatorių Mansfield duoti trumpą ir aiškų atsakymą į klausimą: “Kodėl H. Con. Res. 416 svarstymas ir eventualus jos priėmimas buvo išimtas iš Senato spalio mėnesio 14 dienos darbotvarkės?” Anot senatoriaus Tom Kuchel, senatorius Mike Mansfield labai nenoriai atidengęs visą paslaptį. 1966 metų spalio mėnesio 14 dienos išvakarėse Dean Rusk (valstybės sekretorius) turėjęs susitikimą ir pasitarimą su Andrei Gromyko, Sovietų Sąjungo užsienio reikalų ministeriu. Gromyko pareiškęs Rusk’ui, kad H. Con. Res. 416 nepravedimas(Mūsų apbraukta. Red.) Senate daug padėtų geresnių santykių išvystymui tarp Sovietų Sąjungos ir JAV-bių. Dean Rusk dar tą patį vakarą telefonu pasiekęs senatorių Mike Mansfield ir paprašęs jo tos rezoliucijos svarstymą ir jos priėmimą iš rytojaus dienos darbotvarkės išimti, visą reikalą užvilkinti ir galų gale jį nuslopinti. Tai (bent taip turbūt atrodė senatoriui Mansfield) buvo nesunku padaryti, nes tas Kongresas (89th Congress) turėjo baigti visą savo darbą už kelių dienų. Jei Senatas nebūtų tos mūsų rezoliucijos priėmęs tų kelių dienų laikotarpyje, tos rezoliucijos priėmimas 1965 metais Atstovų Rūmuose, susirinkus naujajam Kongresui (90-th Congress) 1967 metų pradžioje, nebūtų galiojęs. Viską būtų reikėję pradėti vėl iš naujo.

“Septynių dienų karas” ir laimėjimas

1966 metų spalio mėnesio 14 diena buvo penktadienis. Tuo metu Kongresas posėdžiavo ir savaitgaliais ir planavo baigti savo sesiją už 6 ar 7 dienų (ją baigė už 8 dienų — spalio mėnesio 22 dieną, šeštadienį).

Senatorius Tom Kuchel painformavo Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybę apie susikomplikavusią mūsų rezoliucijos klausimu padėtį spalio mėnesio 14 dienos vakare ir atidengė mums “Gromyko - Rusk -Mansfield planą”. Senatoriaus Tom Kuchel patarimas mums buvo: “Vyrai, nukreipkite visus pabūklus į senatorių Mike Mansfield, kvieskite visus kitus senatorius griežtai pasisakyti prieš Rusk - Mansfield pragaištingą planą. Turite tūkstančius darbininkų visuose krašto kampuose. Visus juos pasiekite ir įjunkite į skubų darbą. Kongrese veiksime ir mes. Duokite savo sugestijas ir rekomendacijas man”.

“Kovos mašina” buvo užvesta jau spalio mėnesio 14 dienos vakarą, ir pirmosios telegramos pasiekė senatorių Mike Mansfield ir kitus senatorius spalio mėnesio 15 dienos rytą. Telefonais ir telegramomis buvo pasiekti visi krašto kampai, ir į skubią kovą už rezoliucijos pravedimą įsijungė tūkstančiai pabaltiečių ir kitų amerikiečių. Telegramų skaičius senatoriui Mansfield ir kitiems senatoriams augo kaip ant mielių. Ypač nepagailėta telegramų senatoriui Mansfield, ir jis buvęs tiesiog nustulbintas. Jis nė nesapnavęs apie tokią reakciją ir negalėjęs suprasti kas dedasi. Tokios informacijos pa-sieke Rezoliucijoms Remti Komitetą. Iš asmenų Washingtone, kurie turėjo ryšių su senatoriaus Mansfield įstaigos tarnautojais.

Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė kasdien po keletą kartų susisiekdavo su senatoriumi Tom Kuchel ar jo padėjėju John E. Merriam. Anot senatoriaus Tom Kuchel, senatorius Mansfield bent porą dienų buvęs visai nesukalbamas H. Con. Res. 416 rezoliucijos klausimu. Po maždaug poros dienų kiek "suminkštėjęs”.

Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybė pasiūlė senatoriui Tom Kuchel tokią veiklos strategiją Senate:

1.    Kontaktuoti visus senatorius ir juos painformuoti apie “Gromyko -Rusk - Mansfield planą”;

2.    Tarti viešą žodį Senate ir kviesti senatorių Mansfield duoti eigą H. Con. Res. 416 rezoliucijai;

3.    Privačiai pasakyti senatoriui Mansfield, kad jis, jei neduosiąs eigos H. Con. Res. 416 rezoliucijai, būsiąs paprašytas viešai atidengti Senate "Gromyko - Rusk - Mansfield planą”. Jei jis to nepadarysiąs, tuo atveju tai atliksiąs senatorius Tom Kuchel.

Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės pasiūlymą senatorius Tom Kuchel pilnai priėmė. Jam į talką atėjo demokratų senatoriai — Frank J. Lausche ir Thomas J. Dodd. Senatorius Tom Kuchel išdėstė savo planą senatoriui Mike Mansfield ir pradėjo ji vykdyti.

Viešą žodį Senate tarė senatorius Lausche ir senatorius Kuchel, kviesdami senatorių Mansfield duoti eigą mūsų rezoliucijai. Tas trumpas tų trijų senatorių pašnekesys buvo įtrauktas į Congressional Record (October 19, 1966, Page S26598) :

"REQUESTING PRESIDENT OF THE UNITED STATES TO URGE CERTAIN ACTIONS IN BEHALF OF LITHUANIA, ESTONIA, AND LATVIA.

Mr. LAUSCHE, Mr. President, before the Senate concludes this session, I hope Order No. 1573, known as House Concurrent Resolution 416, requesting the President of the United States to urge certain actions in behalf of Lithuania, Estonia, and Latvia, will be called.

I do not expect any comment from the majority leader. I do, however, want to restate my hopes that it will become part of the business of the Senate at this session.

Mr. MANSFIELD. The Senator’s interest is well known to the Senator from Montana.

Mr. KUCHEL. Mr. President, will the Senator yield?

Mr. LAUSCHE. I yield.

Mr. KUCHEL. I want the Record to show that I concur in the views just uttered by the Senator from Ohio. I, too, hope, however, forlornly, that it will be business to be considered by the Senate”.

Senatorius Thomas J. Dodd spaudė senatorių Mansfield ir žodžiu ir raštu. Duodame ištisai senatoriaus Dodd laišką, parašytą senatoriui Mansfield:

“October 19, 1966 Senator Mike Mansfield United States Senate Washington, D. C.

Dear Mike:

With the close of the session only a few days away, I am disturbed by the fact that House Concurrent Resolution No. 416, which was passed by unanimous vote of the House on June 21, 1965, and reported by the Senate Foreign Relations Committee on September 19, 1966, has not yet been brought to a vote in the Senate.

I introduced a similar Resolution in the Senate on August 23, 1965, with the co-sponsorship of 12 other Senators — McIntyre, Monroney, Lausche, Simpson, Moss, Dominick, Proxmire, Allott, Javits,

DIDYSIS REZOLIUCIJŲ ŽYGIO TALKININKAS — Senatoriaus Thomas H. Kuchel (R.-Calif.) laiškas, kuriuo jis atsako į Rezoliucijoms Remti Komiteto vadovybės telegramą, kuria jam buvo padėkota už visą talką ir darbą, pravedant H. Con. Res. 416 rezoliuciją ir JAV-bių Senate. Senatorius Thomas Kuchel buvo rezoliucijų pradininkas JAV-bių Kongrese ir buvo tikras Rezoliucijoms Remti Komiteto ambasadorius Senate. Be jo talkos ir paramos vargu ar būtų pavykę tą rezoliuciją pravesti JAV-bių Senate.

Tydings, Hruska, and Nelson. In the interest of simplifying procedure, however, I have deferred to the House version of the bill.

In view of the unanimous vote in the House and of the very substantial support which this measure enjoys in the Senate, I earnestly hope that it can be brought to a vote before the close of the session.

With best wishes,

Sincerely,

(Signed) Thomas J. Dodd

THOMAS J. DODD”

Senatorius Mike Mansfield to “septynių dienų karo” nebepakėlė ir paskutiniu momentu "iškėlė baltą vėliavą”, duodamas eigą mūsų rezoliucijai. Tos rezoliucijos priėmimas Senate yra įrašytas į Congressional Record (October 22, 1966) taip:

“CONCURRENT RESOLUTION TO REQUEST THE PRESIDENT OF THE UNITED STATES TO URGE CERTAIN ACTIONS IN BEHALF OF LITHUANIA, ESTONIA, AND LATVIA

Mr. MANSFIELD. Mr. President, I ask unanimous consent that the Senate tum to the consideration of Calendar No. 1573, House Concurrent Resolution 416.

The PRESIDING OFFICER. The concurrent resolution will be stated.

The LEGISLATIVE CLERK. A concurrent resolution (H. Con. Res. 416) to request the President of the United States to urge certain actions in behalf of Lithuania, Estonia, and Latvia.

The PRESIDING OFFICER. Is there objection to the present consideration of the concurrent resolution ?

There being no objection, the Senate proceeded to its consideration.

Mr. KUCHEL. Mr. President, I wish to say that I am delighted that this matter is being taken, up. It deserves attention in this session as a mark of our continuing concern for those peoples who have been deprived of their democratic institutions and are unable to speak for themselves.

The PRESIDING OFFICER. The action is on agreeing to the concurrent resolution.

The concurrent resolution (H. Con. Res. 416) was agreed to.

Senatorius Mike Mansfield palūžo kovoje prieš mūsų rezoliucijos pra-vedimą Senate, nes jis nenorėjo, kad “Gromyko - Rusk - Mansfield planas” būtų atidengtas. Dauguma senatorių tą planą vadino "powerful forces at work against H. Con. Res. 416”. New Yorko miesto dienraštis Daily News savo įžanginyje pasisakė aiškiau tuo klausimu. Tam dienraščiui nebuvo žinomi visi užkulisiai ir senatoriaus Mike Mansfield “rėmimas prie sienos”. Minėtas dienraštis rašė savo įžanginyje mūsų rezoliucijos pravedimo dieną JAV-bių Senate (1966 metų spalio mėnesio 22 dieną):

“... The State Department has blocked Senate adoption of a resolution urging the President to call world attention anew to the plight of three of Russia’s worst-off Captive Nations:    the Baltic

States of Estonia, Latvia and Lithuania. Reason given: Soviet Russia is mellowing and must not be annoyed..

Šis New Yorko Daily News įžanginis buvo parašytas 1966 metų spalio mėnesio 22 dienos rytą, gi mūsų rezoliucija buvo pravesta Senate tą dieną po pietų. Reikia manyti, kad to dienraščio redaktoriai nė nemanė, kad kovotojams už rezoliucijos pravedimą pavyks palaužti Valstybės departamento (ir kartu Sovietų Sąjungos) pasipriešinimą tam žygiui.

Mūsų laimėjimas buvo tikrai milžiniškas: mums pavyko palaužti ir savųjų pasipriešinimą (jo buvo daugi), ir Valstybės departamento užimtą keistą liniją, ir Gromyko planus. Ne vienas iš lietuvių tą laimėjimą laiko stebuklu. Yra žmonių sakoma: “Dirbk, ir Dievas padės!” Rezoliucijoms Remti Komitetas tikrai dirbo (ir dirbai), ir Dievas jam padėjo. Rezoliucijoms Remti Komitetas yra įsitikinęs, kad sulauksime ir “antrojo stebuklo” — pravestos rezoliucijos realizavimo. Tam yra padaryta jau gera pradžia. Visas darbas vykdomas planingai, intensyviai ir tyliai.

(I. vlk.)

 

Malonus skaitytojau, savo pastabas apie perskaitytą “Į Laisvę” numerį siųsk šiuo adresu: Į Laisvę, Post Office Box 34461, Los Angeles, California 90034