VYKIAUSIO LIETUVOS IŠLAISVINIMO KOMITETO SEIMAS ČIKAGOJE
LAISVINIMO VEIKSNIUOSE
Vyriausio Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto metiniai seimai paprastai vyksta New Yorke. 1970 m. gruodžio 5-6 d. d. įvykęs seimas buvo atkeltas į Čikagą. Jis vyko Simo Kudirkos tragedijos ir dar nebaigtos Bražinskų bylos ženkle. Ir seimo vieta, ir psichologinės nuotaikos lietuvių visuomenėje, ir politinė atmosfera Amerikoje sudarė labai palankias sąlygas vyriausios lietuvių politinės vadovybės metiniam susitelkimui išsimušti iš rutinos ir tapti išliekančiu ir išeivijos istorijoje atžymėtinu įvykiu. Tur būt tas sąlygas jausdamas, JAV LB centro valdybos pirmininkas V. Volertas ir linkėjo, kad “šis seimas būtų pats sėkmingiausias”.
Deja!
Buvo daug sveikinimų, daug linkėjimų, daug žodiškų kvietimų talkon, vienybėn, bendran darban.
Buvo daug pranešimų, paskaitų (visai neblogų!), nemaža savigyros. Buvo ir balius. Tačiau pritrūko reikšmingesnių nutarimų.
Vyriausias Lietuvos Komitetas gerai atliko pareigą Bražinskų bylos reikaluose, laiku padarytos ir ateityje gal pasirodys naudingos reakcijos į Bonnos - Maskvos sutartį, vietoje pareikšti protestai dėl Lenino minėjimo Jungtinėse Tautose, dėl gudų savinimosi Vilniaus. Tačiau apyskaitiniuose pranešimuose dominavo seni ir šimtus kartų girdėti teigimai: keliomis kalbomis leidžiame “Eltos” biuletenius, išlaikome kelias radijo stotis, gerai sugyvename su kitais veiksniais, remiame diplomatinę tarnybą...
Buvo priimtos ir standartinės rezoliucijos: sveikinam, dėkojam, skatinam, kviečiam... Jos jau nusibodę skaityti.
Diskusijų bazę nutarimams buvo pasiūliusi Lietuvių Fronto Bičiulių delegacija. “VLIK-o veiklos pilnesniam išvystymui” planas buvo multiplikuotas, išdalintas kitų grupių delegacijoms ir pristatytas nutarimų komisijai. Į šį planą visai nebuvo reaguota. Gaila, kad LFB delegacija nepasirūpino savo plano oficialiai seimo svarstymams pristatyti.
Personalinė VLIK-o grupių sudėtis irgi kelia rūpesčių. Kai mirusios grupės susigabena atsitiktinai pasigautus, niekad tos grupės veikloje nedalyvavusius (dažniausia iš draugiškų grupių “paskolintus”) žmones, tai ir gyvosioms praeina noras stipresnes asmenybes VLIK-an siųsti. Teisingai šioje sesijoje skundėsi vienas paskaitininkas, kad VLIK-e jau nebeįmanoma inteligentiškai problemų svarstyti. Demagogo argumentai neveikia.
VLIK-o vidiniam susidrausminimui reikėtų, kad grupių delegacijų sąstatai iš anksto būtų pristatyti, paskutinės minutės pakeitimai apsunkinti ir kad būtų įvesta VLIK-o nario priesaika. Valstybių parlamentų (pav., JAV Kongreso) nariai, priimdami parlamentarų pareigas, visada duoda priesaiką. VLIK-as yra rezistencinė organizacija. įsipareigojimai rezistencijai yra jautresni. Reikia pamąstyti, ar tolimesnis slydimas pakalnėn neprives prie rezistencinės kovos išsikvėpimo.
P. B.
