LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE
Lietuvių Bendruomenė Jungtinėse Amerikos Valstybėse, šeštą kartą eidama rinkti Tarybos, susidūrė su netikėtomis kliūtimis, pirmą kartą į-nešusiomis į rinkimus nesklandumų ir sąmyšio. Vl-sios Tarybos rinkimai buvo pramatyti 1970 metų gegužės mėn. 16-17 d.d., paruoštos rinkimų taisyklės ir sukurta visa rinkimų aparatūra, kai netikėtai LB garbės teismas paskelbė nutarimą, kad rinkimų taisyklės nesiderinančios su JAV LB įstatais ir tam tikrais nutarimais. “Naujienose" ir dalinai kai kuriuose kituose laikraščiuose pasipylė kaltinimai centro valdybai ir .. .frontininkams, jog siekę rinkimus suklastoti ir LB “valdžią” paglemžti į savo rankas. Buvo raginama rinkimus boikotuoti, jei garbės teismo sprendimo nebūsią paisoma.
Centro valdyba garbės teismo sprendimą pradžioje buvo nutarusi apeliuoti į Tarybos plenumą, bet, atrodo, “dėl šventos ramybės” vėliau jį priėmė, naujai perredagavo rinkimų taisykles ir rinkimus nukėlė į birželio 6-7 d.d. Tačiau “šventoji ramybė” neatėjo. Ta pati spauda, kuri anksčiau grasinimais reikalavo centro valdybą garbės teismo sprendimą priimti, dabar tą pačią instituciją ėmė kaltinti už garbės teismo autoritetui nusilenkimą. Arogantiškam tos spaudos nenuoseklumui progą sudarė New Yorko apygarda, kuri pasijuto nuskriausta, ir nutarė rinkimus boikotuoti.
Skaityti daugiau: JAV-BIŲ LB 6-SIOS TARYBOS RINKIMAI IR EKSTREMISTŲ KOVA PRIEŠ... BRAZDŽIONĮ
Tarpus tarp kongresu, konferencijų, seimų, suvažiavimų užpildo mažesnės apimties visuomeniniai įvykiai, k. t., simpoziumai, pasitarimai, studijos, seminarai, posėdžiai. Tokiose žmonių ir idėjų susitikimuose palaikoma ir vystoma lietuviškojo gyvenimo išeivijoje gyvybė. Tačiau kartais ir tokie mažesnės apimties įvykiai gali tapti didesni už “didžiuosius”, jei jiems tinkamai pasiruošiama: kai turi aiškų tikslą, kai siekiama konkrečių išvadų, kai tiems tikslams pasiekti paruošiama logiškai išmąstyta programa, žinoma, negalima norėti ir reikalauti, kad kiekviename visuomeniškais reikalais susitelkime turi gimti konkretūs planai. Dažnai susitikimai ir pasitarimai naudingi jau ir tuo, kad tų pačių tikslų siekią įvairiems susigrupavimams priklausą žmonės betarpiniame kontakte greičiau suderina nuomonių skirtumus, papildo vieni antrų mintis, patobulina kuriamus planus ir sukuria palankią atmosferą vaisingam ateities bendradarbiavimui.
Įvykio svarba išryškėja ir iš jo pristatymo visuomenei. Iš labiau reklamuojamų įvykių visuomenė daugiau ir tikisi. Nuomonių apsidalinimas palankiai atmosferai sukurti dažnai įvyksta visai nereklamuojamuose susitikimuose.
Susitikimo dalyviai ir tikslai
Susitikimas mirusio PLB valdybos pirmininko Juozo Bačiūno Tabor Farmoje (Sodus, Michigan, JAV) į-vyko 1969 metų rugsėjo 13-14 d. d. Susitikimą organizavo PLB valdyba, kurios pirmininkas yra Stasys Barzdukas. Dalyvius, kaip oficiali informacija skelbė, turėjo sudaryti PLB valdybos nariai, JAV ir Kanados Lietuvių Bendruomenių centrinių institucijų atstovai, veiksnių pirmininkai, lietuvių spaudos ir radijo valandėlių darbuotojai ir jaunimo organizacijų reprezentantai. Suvažiavimą globojo naujieji Farmos savininkai Valdas ir Alma Adamkai.
Skaityti daugiau: PASITARIMAI TABOR FARMOJE IR PLB VISUOMENINĖS VEIKLOS GAIRĖS
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
Amerikos Lietuvių Tarybos vadovybė skelbė gal porą. ar net daugiau metų apie ruošiamą genocido parodą. ši paroda išvydo dienos šviesą 1970 metų birželio mėnesį Chicagoje, Sheraton viešbučio vienuoliktame aukšte. Apie parodą reikėjo žinoti, kad galėtumei ją atrasti, nes prie viešbučio nebuvo jokių skelbimų, kaip paprastai yra garsinami didesni įvykiai prie muzikos salių, kino teatro ar kitų pastatų.
Ribotas lankytojų skaičius
Genocido parodos motto buvo: “Pažink savo priešą komunizmą”. Parodos tikslas: supažindinti (ir kartu įspėti) laisvuosius su komunistinio rėžimo naudojamais metodais eliminuoti tuos, kurie nepritaria tai sistemai. Trumpai, genocido parodos tikslas buvo parodyti totalinių diktatūrinių rėžimų barbarybę, kad ir kuriais “nudailintais” šūkiais tai būtų dangstoma.
Parodos sumanymo įgyvendinimas, mūsų kukliais biudžetais, nebuvo pigus. Atidarymo proga keli žinomesni amerikiečiai tarė žodžius. Plačioji amerikiečių (Chicagos) spauda labai menkai teužsiminė apie šią genocido parodą. Masinis lankytojų skaičius buvo negausus: parodos leidinio 10,000 egzempliorių nebuvo išdalinta. Chicagos lietuvių spauda skyrė daug dėmesio šiai parodai, bet jai nepavyko išjudinti net pačių lietuvių, ypač, lietuviško jaunimo. Mūsų jaunimas ir čia gimę ir augę lietuviai turėjo tą parodą pamatyti ir su ja pilnai susipažinti. Tikrumoje, buvo planuojama skirti šią parodą amerikiečių masėms. Iš amerikiečių gal tik keli šimtai parodą teaplankė.
Skaityti daugiau: ALT-BOS SURUOŠTA GENOCIDO PARODA
1969 metų lapkričio mėn. 26-30 d. d. Chicagoje JAV Lietuvių Bendruomenes globoje vyko lietuvių mokslininkų suvažiavimas pavadintas Mokslo ir kūrybos simpoziumu. Suvažiavimas buvo sukėlęs didelį Chicagos lietuvių visuomenės susidomėjimą. Jaunimo centro ir Midway House salės posėdžių metu buvo perpildytos, o į banketą buvo sunku net įsiveržti. Kol nėra paskelbti registracijos daviniai, sunku pasakyti, kiek tikrų mokslininkų simpoziume dalyvavo. Spėliojimų skalė labai plati: nuo keliasdešimts iki kelių šimtų. Plati ir simpoziumo vertinimo skalė — nuo šalto atsargumo iki entuziastiško palaiminimo.
Į oficialią simpoziumo programą buvo įrašyti 54 mokslininkai. Buvo reikšta nepasitenkinimo, kad į mokslininkų rangą buvo pakeltų ir eilinių profesionalų. Kai kurie pareigas prisiėmę mokslininkai simpoziume nepasirodė. Netgi pasiaiškinimo nepateikė. Buvo ir fiktyvių pasiaiškinimų, palietusių rimto įvykio orumą.
Simpoziumo programa buvo labai plati. Galima sakyti, kad perplati. Pasimetimo jausta net vadovų tarpe. Bet tai suprantama. Juk tai buvo naujas ir kiek rizikingas bandymas, praėjęs lyg pirmas, chaotiškas pavasario lietus su perkūnija. Ir jis buvo reikalintas. Kiek giliai jis bus palietęs lietuviškos išeivijos sluoksnius, parodys ateitis. Kokiu poveikiu atsilieps į tolimesnį lietuvių mokslininkų organizuotą judėjimą, priklausys nuo to, kaip to judėjimo organizatoriai sugebės nepasimesti reklaminėse šviesose, įvykį šaltai išanalizuoti, suvesti pliusų ir minusų balansą ir pasidaryti praktiškas išvadas.
Skaityti daugiau: MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komiteto veikloje dalyvauja 15 politinių grupių ar sambūrių. Kasmet šaukiamas bendras visų grupių pasitarimas. Kiekviena grupė siunčia po 3 atstovus į tas metines konferencijas, kurios vadinamos seimais.
1969 metų VLIK-o seimas įvyko gruodžio mėnesio 6 ir 7 dienomis New Yorker viešbutyje (New Yor-ko mieste). Konferencijoje dalyvavo 43 pilnateisiai atstovai (pora grupių teatsiuntė tik po 2 atstovus). Visos konferencijos sesijos buvo viešos, neskaitant VLIK-o tarybos posėdžio, {vykusio gruodžio 7 dieną, 10-11 vai. ryte VLIK-o valdybai išrinkti. Be oficialių dalyvių sesijose dalyvavo apie 50 svečių.
Seimo tikslas
VLIK-o konferencijos (seimai) turi porą pagrindinių tikslų: 1. Išdiskutuoti ir priimti tos institucijos veiklos planą ateinantiems veiklos metams; ir 2. Priimti ateinančių veiklos metų biudžetą.
Atrodo, kad visas dėmesys turėtų būti skiriamas veiklos plano išdiskutavimui ir priėmimui. Taip nėra. Tos metinės VLIK-o sesijos yra prikamšomos paskaitomis, pranešimais bei apyskaitomis. Pačiam svarbiausiam reikalui — programos išdiskutavimui ir priėmimui — visad pritrūksta laiko. Ir tai vyksta metai iš metų.
Skaityti daugiau: VLIK-O METINIS SEIMAS
