TARP SVAJONIŲ IR TIKROVĖS

• Apylinkių veiklos problema patyrinėtina studijiniu žvilgsniu • Tarybos sesijos turi reikštis didesniu darbingumu • Rimta kritika Bendruomenes veiklai įvertinti yra reikalinga • ALT-ba gimė su pirmųjų ateivių pagelba • Be tautos užnugario negalima išeivijos tautinė gyvybė

PAŠNEKESYS SU LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS DARBUOTOJAIS

Lietuvių Bendruomenės tikrovės kelią į išsvajotus tikslus lydi laimėjimų džiaugsmas, problemų rūpesčiai ir nesėkmių širdgėla. Apie visa tai pakalbėti “Į Laisvę” redakcija paprašė du JAV LB apylinkių pirmininkus — Joną Žadeikį (Brighton Park apylinkė Čikagoje) ir Balį Graužinį (Santa Monicos apylinkė Kalifornijoje), du apygardų pirmininkus — Igną Medžiuką (Pirmoji-Los Angeles apygarda) ir Joną Jasaitį (Čikagos apygarda), centro valdybos pirmininką Bronių Nainį, tarybos prezidiumo pirmininką dr. Petrą Vileišį ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės valdybos pirmininką Stasį Barzduką.

Spausdiname redakcijos pasiųstus klausimus ir gautus atsakymus.

Redakcija 

— Apylinkės yra Lietuvių Bendruomenės šaknys, įtvirtinančios ją lietuviškame dirvožemyje ir maitinančios dvasiniais bei medžiaginiais syvais.

Kodėl, Jūsų nuomone, šiai pagrindinei LB ląstelei veik visada ir visur pritrūksta kandidatų į vadovybę? Ar yra būdų šį Bendruomenės gyvastingumą stabdantį nenormalumą pataisyti?

KAS ŠALINASI NUO POLITIKOS, TAS ŠALINASI IR NUO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS — Balys Graužinis.

Jonas Žadeikis:

— Tiesa, anksčiau sudaryti apylinkių valdybas buvo daug lengviau. Abejingumas lietuviškiems reikalams, prof. K. Pakšto žodžiais sakant, “suburžuazėjimas”, lengvesnio ir patogesnio gyvenimo vaikymasis apsunkino apylinkių veiklą. Dabartiniai LB apylinkių valdybų nariai, beveik be išimties, dirba keliose organizacijose. Tai pa siaukoję visuomenininkai. Pagaliau, daugel metų dirbant tą patį darbą ir pavargstama. Taip pat dėl to ne kartą kalta spauda ir įvairūs asmeniškumai.

Skaityti daugiau: TARP SVAJONIŲ IR TIKROVĖS

REZOLIUCIJŲ PRAVEDIMO ŽYGIS IR JO PIRMIEJI LAIMĖJIMAI

• Pabaltiečiai išeina prieš rezoliucijų pravedinio žygį • Eugenijus Bartkus pasitraukia iš rezoliucijų pravedimo darbo • Amerikiečiai legislatoriai kovoja už rezoliucijų pravedimą JAV-bių Kongrese, o ALT-bos ir LLK-to žmonės nepajudina nė piršto tuo reikalu • Monagan rezoliucijos (H. Con. Res. 416) istorija • Atstovų Rūmai priima garsiąją H. Con. Res. 416 rezoliuciją • Rezoliucijoms Remti Komiteto 1966 metų darbo įkarštis

Tomai yra tikrai įdomios ir aktualios medžiagos iš garsiosios rezoliucijos (H. Con. Res. 416) Lietuvos bylos reikalu pravedimo JAV-bių Kongrese ir toliau tęsiamo to darbo. “Į Laisvę” žurnalas davė jau porą. kartų eilę momentų iš to milžiniškos apimties užsimojimo ir pirmųjų laimėjimų. Rezoliucijoms Remti Komiteto pirmininkas Leonardas Valiukas vėl pateikia šviesesnių ar tamsesnių akimirkų iš to kieto ir intensyvaus dešimties metų jo vadovaujamo darbo.

Redakcija

Pabaltiečių komiteto trumparegiškumas

Jei tik kuriuo nors klausimu yra įnešama į JAV-bių Kongresą bent 50 įstatymo projektų (rezoliucijų), legislatoriai (kongresmanai ir senatoriai) žino, kad reikės tuo klausimu tarti žodį ir padaryti neabejotinai teigiamą sprendimą.

Skaityti daugiau: REZOLIUCIJŲ PRAVEDIMO ŽYGIS IR JO PIRMIEJI LAIMĖJIMAI

KAZYS VEVERSKIS

Ištrauka iš Vlado Ramojaus “Kritusieji už laisvę” II tomo

Kazys Veverskis, Lietuvos Laisvės Armijos kūrėjas ir organizatorius, galėjo būti gimęs maždaug 1912 m. Veliuonos apylinkėje. Jaunystėje piemenavo ir bernavo, tačiau visą laiką jautė šviesos ir mokslo alkį. Susitaupęs truputį pinigų, iškeliavo į Kretingą pas pranciškonus ir ten pradėjo privačiai mokytis. Išlaikęs egzaminus iš 4 kl. kurso, įstojo į pranciškonų gimnazijos 5-tą klasę. Mokėsi labai gerai, o pragyvenimą užsidirbo, padėdamas silpnesniesiems mokiniams.

VLADAS BUTĖNAS - RAMOJUS, knygų autorius - žurnalistas - visuomenininkas, kurio “Kritusieji už laisvę’’ II tomą išleido Į Laisvę Fondas Lietuviškai Kultūrai Ugdyti, šiame “Į Laisvę” numeryje spausdiname tos knygos ištrauką “Kazys Veverskis” ir recenziją “Krauju rašyti lapai”.

Penktosios klasės mokiniai tuo metu buvo gan jauni, tad gerokai vyresnis (maždaug 22 metų) Kazys klasės draugų buvo pramintas Seniu. Tą vardą jis vėliau naudojo kaip slapyvardį antinacinėje ir antibolševikinėje rezistencijoje.

1936 m. Kazys Veverskis persikėlė į Jurbarko gimnazijos 7 klasę. Pragyvenimą čia irgi užsidirbo korepeticijomis. Už metų persikėlė į Kauną ir brandos atestatą įsigijo “Aušros” berniukų gimnazijoje. Buvo įstojęs į Karo mokyklą, bet jos nebaigė. 1940 m. atvyko studijuoti į Vilniaus universitetą. Tų pačių metų rudenį grįžo į Vilnių, bet jau buvo apsisprendęs bėgti iš rusų pavergtos Lietuvos. Pabėgęs, gyveno Berlyne. Į vokiečių okupuotą Lietuvą grįžo 1941 m. rugpiūčio mėnesį (ne lapkričio, kaip skelbia bolševikiniai šaltiniai). Kovai prieš nacių okupaciją pogrindyje suorganizavo Lietuvos Laisvės Armiją. 1944 m. rudenį pasiliko Lietuvoje raudonosios armijos užnugaryje organizuoti kovos prieš naujus okupantus.

Skaityti daugiau: KAZYS VEVERSKIS

LIETUVIŠKO RADIJO PROBLEMOS

Radijas kovoje už krašto laisvę yra reikšminga priemonė, tačiau jo sėkmingumas priklauso nuo daugiau sąlygų, negu gali atrodyti. Sėkmingumą pagrindinai sąlygoja techniškas perdavimas, programų laikas ir turinys.

Siunčiamoji stotis turi būti pakankamai stipri, kad ji Lietuvoje būtų patenkinamai girdima. Tai sudaro specialią problemą programoms iš Amerikos, nes tiesioginės transliacijos iš čia Lietuvoje negirdimos. Jos yra pertransliuojamos iš Afrikos, Anglijos ar kito Europos krašto.

Klausytojui taip pat svarbu ir programų laiko patogumas. Maža kas gali radijo klausytis, jei transliacijos vyksta darbo metu. Nepatogios ir tos programos, kurios perduodamos anksti rytą ar vėlai vakare. Reikia jau didelio radijo mėgėjo ar svarbios programos, kad kas specialiai keltųsi iš miego pasiklausyti radijo. Tad, kaip nesunku pastebėti, programos į kitus kraštus siunčiamos tuo metu, kada vietos žmonėms patogiausia klausytis. O tai paprastai esti vakare po darbo. Taip, pav., Amerikos Balsas pirmą programą į Lietuvą transliuoja 18 val. 30 min. ir ją kartoja 20 val. vietos laiku. Iš “Lietuvių Dienose” duodamų skelbimų matome, kad Vatikano bei Madrido radijai savo programas į pavergtą Lietuvą taip pat perduoda vakare. Programų sukoncentravimas maždaug tuo pačiu laiku irgi sudaro problemų, nes pasitaiko, kad jų laikas gali sutapti, kaip, pav., yra įvykę su Vatikano ir Amerikos Balso programomis. Tuomet klausytojas turi vieną pasirinkti, o kitos nebegali girdėti. Lietuviams tai jau yra prabanga.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKO RADIJO PROBLEMOS

LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

ŽVILGSNIAI Į ĮVYKIUS IR SPAUDĄ

Neveikia vienybės vardan

“Vienybės bet kuria kaina” šalininkai atkakliai tebesiūlo lietuvių visuomenei ir spaudai mūsų veiksnių veikla nesidomėti, nereikšti savo nuomonės (ypač, saugok Dieve, kritiškos), ir vienybę padaryti aukščiausiu mūsų visuomeninės veiklos idealu. Visas domėjimasis turįs reikštis piniginės atidarymu, kilnius tikslus turinčių minėjimų lankymu ir pagarbos dažnai nieką neatstovaujantiems vadams reiškimu.

“Į Laisvę” žurnalas tuo klausimu savo vedamajame (žiūr. Nr. 47-48) pareiškė skirtingą nuomonę:

“Visuomenė turi teisę ir pareigą reikalauti iš veiksnių veiklos planų, pačios veiklos ir darbų ataskaitos. Tik politiškai apatiška, kultūriškai nesubrendusi ir idėjiškai nusigyvenusi visuomenė nesidomi darbais tų, kuriems vadovybė patikėta demokratiško proceso keliu ar kurie savanoriškai pasišovę stovėti tos visuomenės priekyje ir jai atstovauti”.

Skaityti daugiau: LAISVINIMO VEIKSNIUOSE

Daugiau įrašų...

  1. AŠTUNTASIS ATEITININKŲ FEDERACIJOS KONGRESAS
  2. SEPTYNIOLIKTOJI LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITĖ VOKIETIJOJE
  3. KRAUJU RAŠYTI PUPSLAPIAI
  4. ATSIŲSTA PAMINĖTI

Subkategorijos