LAIŠKAI REDAKTORIUI

Studijų savaičių programų negalavimai

• Puiku. kad neišcenzūravote V. J. Tauro ir Chicagos Bičiulio kritiškesnių žodžių lietuviškų studijų savaičių programų reikalu. (Žiūr. “Į Laisvę” 1969 metų spalio mėnesio numeri, 82 ir 80-89 pusl. Red.). Ir frontininkai, ir ateitininkai, ir skautai, ir Europos lietuviai, ir kitos grupės serga ta pačia liga. Jų studijų savaičių programos yra neaktualios, apie Lietuvos laisvinimo reikalus jose beveik nė neužsimenama. Praėjusiais metais buvau užsukęs ir į mokytojų studijų savaitę. Ir ten ta pati padėtis! Mokytojai kalba apie šimtus įvairiausių klausimų, bet beveik nė vienu žodžiu neužsimena kaip įskiepyti vaikuose meilę Lietuvai ir mūsų patriotinėms organizacijoms.

Vytautas Gražys

Chicago, Illinois

• Nebijokite pasakyti tiesos žodžio ir saviesiems! Frontininkų 1969 metų studijų savaitė buvo ir neįdomi ir savo programa neaktuali. Kas pasidarė su frontininkų vadovybe?

Juozas Rimkus

Detroit, Michigan

• Teisingai V. J. Tauras rašo (žiūr. “Į Laisvę”1969 metų spalio mėnesio numerį, 82 pusl. Red.), kad mūsų studijų savaitėse paskaitininkai, kalbėtojai ir kiti dalyviai kalbėtų, diskutuotų, nagrinėtų ir darytų pasiūlymus mūsų tautos degančiais klausimais. Priešingu atveju apgaudinėjame save ir kitus ir neatliekame tremties mums uždėtų pareigų.

Petras Račius

Cleveland, Ohio

Skaityti daugiau: LAIŠKAI REDAKTORIUI

ĮŽANGINIAI

NOBLESSE OBLIGE

Lietuva atgaus nepriklausomybę ir lietuvių tauta vėl bus laisva. Tuščiai viliasi laisvės uzurpatorius, manydamas brutalios fizinės jėgos persvara ilgam išlaikyti žmogaus prievartą žmogui. Žuvo visos tironijos, nežiūrint, kaip jos buvo didelės ir galingos, žus ir rusiškoji. O kuo tas griuvimas toliau nusitęs, tuo jis bus skaudesnis ir kruvinesnis.

Beprasmiška laisvajai lietuvių išeivijai svarstyti klausimą, kokiu nuošimčiu ji galinti prisidėti prie laisvės Lietuvai atgavimo. Gal tas nuošimtis, palyginus su pasaulio likimą lemiančiomis jėgomis ir pačios lietuvių tautos pavergtame krašte vaidmeniu, ir nebus ypatingai didelis, bet tai neatleidžia jos nuo pagrindinės pareigos— kovoti už Lietuvos laisvę. Juk net milijoninės armijos atskiras karys negali pasitraukti iš fronto, nežiūrint, kad jo asmeniškas įnašas iš tikro labai menkas. Kiekvieną dezertyrą teisia karo lauko teismas. Mus laukia ne karo lauko, bet istorijos teismas, kurio sprendimai dažnai esti kietesni ir pasekmės ilgiau išliekančios.

Skaityti daugiau: ĮŽANGINIAI

Aktyvieji frontininkai: — Edmundas Arbas ir dr. Bronius Radzivanas

EDMUNDAS ARBAS

EDMUNDAS ARBAS, Santa Monica, California (JAV), inžinierius-architektas, Rezoliucijoms Remti Komiteto sekretorius.

Retas iš profesionalų pajėgia suderinti savo darbą su visuomenine veikla. Ne toks yra Edmundas Arbas. Jis yra vienas iš iškiliausių mūsų architektų, o taip pat aktyviai dalyvauja mūsų politinėje ir visuomeninėje veikloje.

Edmundas Arbas (g. 1915.VI. 26 Karsokų k., Žąslių vls., Trakų aps.) baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą 1930, Kauno aukštesniąją technikos mokyklą 1936, architektūrą studijavo Vienos (Austrijoje) ir Stuttgarto (Vakarų Vokietijoje) universitetuose ir baigė Lawrence technologijos institutą (Detroit, Michigan, JAV) 1950. Atvykęs į JAV-bes 1947, gyveno su šeima Detroito mieste, vėliau persikėlė į Kaliforniją ir įsikūrė Santa Monica (Los Angeles priemiestis) mieste. Dirba architektūros kompanijose ir verčiasi privačia praktika.

Lietuvoje veikė ateitininkuose ir šauliuose; 1940-44 buvo slaptame komitete rūpintis nuo okupantų nukentėjusiais lietuviais, priklausė Kęstučio vyr. štabui, organizavo materialinę paramą pogrindžio spaudai.

Aktyviai dalyvauja amerikiečių ir lietuvių inžinierių ir architektų veikloje. Aktyvus LB ir Respublikonų partijos narys, spaudos bendradarbis. Edmundas Arbas buvo vienas iš Rezoliucijoms Remti Komiteto organizatorių ir yra nuo tos organizacijos suformavimo pradžios vadovybės sekretorius.

DR. BR. RADZIVANAS

BRONIUS RADZIVANAS, M. D., Richmond Hill, New York (JAV), JAV-biy LB Tarybos narys ir VLIK-o Tarybos pirmininkas.

Kiekvienoje lietuvių bendruomenėje nuoširdžių ir pajėgių darbuotojų skaičius yra labai ribotas. New Yorko miesto ir apylinkės lietuviai gali didžiuotis turėdami tame skaičiuje dr. Bronių Radzivaną.

Dr. Bronius Radzivanas (g. 1907.VI.28 Vidiškiuose, Ukmergės aps.) baigė Ukmergės gimnaziją 1928 ir VDU medicinos fakultetą 1937. Vertėsi privačia praktika ir kartu buvo Kauno miesto savivaldybės gydytojas. Pasitraukęs 1944 metais į Vokietiją dirbo kaip gydytojas vokiečių ligoninėse (Dresden ir Wangen miestuose), vertėsi privačia praktika Wangen’e, dirbo kaip gydytojas UNRRA ir IRO žinyboje. 1949 atvyko į JAV-bes ir gyvena su šeima Richmond Hill mieste (New Yorko priemiestyje). 1959 įgijo medicinos ir chirurgijos gydytojo teises New Jersey steite ir nuo to laiko ten dirba. Be to, tais pačiais metais įgijo kvalifikuoto radiologo teises New Yorko universitete.

Nuo 1924 metų ateitininkas: gimnazijoje, universitete (Korp! Gaja), tremtyje Europoje ir JAV-se. Gimnazijos laikais dalyvavo skautų veikloje. Aktyviai dalyvavo rezistencijoje. Šiuo metu yra aktyvus LB ir VLIK-o darbuotojas; neseniai buvo išrinktas Pasaulio Lietuvių Gydytojų Sąjungos centro valdybos sekretoriumi.

 

VIENYBĖS LINKME

LAIKO REIKALAVIMAI

DR. JUSTINAS PIKŪNAS

Jau ketvirtis šimtmečio kaip gyvename išeivijoj, ir tiek pat metų kai ryšiai su Tėvyne tapo geležinės uždangos nukirsti. Bet koks bendravimas su Lietuvoje likusiais, net ir su broliais ar seserimis, tebėra Sovietų Sąjungos barbariškai suvaržytas. Todėl ar reikia stebėtis, kad tautinio identiteto išugdymas jaunimo tarpe sunkėja. Baigėsi ir PLB skelbtieji Švietimo ir šeimos metai, kurie kaip tik turėjo sustiprinti tautinį sąmoningumą jaunojoj kartoj. Šių švietimo metų lietuvybės stiprinimo pastangos neturėtų pasibaigti su 1969 metų pabaiga, o turėtų būti pilnai naudojamos ir plečiamos ir ateityje.

DR. JUSTINAS PIKŪNAS, Detroit, Michigan (JAV), psichologas ir visuomenininkas. Aukštojo mokslo studijas pradėjo 1941 metais VDU, studijavo Müncheno (Vakarų Vokietijoje) universitete (1945-1949), kur įgijo filosofijos daktaro laipsnį. Studijas gilino Paryžiaus universitete (1949-1950). Nuo 1951 metų dėsto psichologiją Detroito universitete (nuo 1961 metų klinikinės psichologijos katedros vedėjas). Aktyviai reiškiasi LB ir ateitininkuose. 1967 metais išrinktas Ateitininkų federacijos vadu.

Šeštadieninės lituanistinės mokyklos, vaikų ir jaunimo organizacijos ir jų spauda, Lituanistikos institutas, vasaros ir žiemos kursai— visa tai yra labai reikalinga, norint sustiprinti ir atbaigti tai, ką šeima įkvepia. Gyva jaunimo organizacijų veikla turi nepamainomos reikšmės, lietuviškąją aplinką kuriant jaunoje kartoje. Šių organizacijų veiklos sustiprinimas yra tiesioginė vyresniųjų pareiga, nes tik jos sukurs lietuvių bendruomenę ateities uždavinių vykdymui.

Skaityti daugiau: VIENYBĖS LINKME

LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS NARIŲ KVALIFIKACIJOS

GYVYBINIAI TAUTOS REIKALAI

Jungtinių Amerikos Valstybių Lietuvių Bendruomenės aktyvieji nariai išrinko savo vyriausią organą— JAV LB Tarybą. Tiesa, New Yorko ir apylinkės lietuviai dėl tam tikrų priežasčių rinkimuose nedalyvavo. Reikia manyti, kad netrukus bus paskelbti specialūs New Yorko apygardai rinkimai, ir ten LB aktyvieji nariai išrinks savo porą atstovų.

Visi tie, kurie pilniau seka JAV-bių lietuvių gyvenimą ir veiklą, pažvelgę į išrinktųjų, sąrašą, aiškiai pastebės, kad dauguma naujosios LB Tarybos narių yra pilnai verti ir tos garbės ir tuo pačiu labai atsakingų pareigų. Vienas kitas iš išrinktųjų, ypač iš jaunesniųjų tarpo, pateko į LB Tarybą, kaip žmonės sakytų, per apsirikimą.

Iki šiol į LB Tarybą gali kandidatuoti kiekvienas lietuvis: jaunuolis ar jaunuolė, pasiekę 18 metų amžiaus ribą; tam tikri lietuviai, visur ir visada tesiveržią tik į aukštus postus, bet nenorį nieko konkretaus dirbti; net ir tie, kurie šmeižia LB ir jos vadovybę. Kaip taisyklė, balsuotojai atskiria pelus nuo grūdų. Esant pelų gana gausokai rimtų ir kvalifikuotų kandidatų tarpe, patenka į Tarybą ir elemento, kuriam gal neturėtų būti vietos net ir LB apylinkių valdybose.

Skaityti daugiau: LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS NARIŲ KVALIFIKACIJOS

Daugiau įrašų...

  1. VASARIO I6-SIOS AUKOS
  2. POLITIKA IR TEOLOGIJA
  3. KONSTRUKTYVŪS IR DESTRUKTYVŪS POLINKIAI MŪSŲ VISUOMENĖJE
  4. VLIK-O KLYSTKELIAI

Subkategorijos