LAISVOJO PASAULIO LIETUVIUOSE
Pašnekesys su kun. kleb. Jonu Jutkevičiumi, JAV LB Tarybos prezidiumo vicepirmininku ir Lietuvos Vyčių veikėju, kuris neseniai atostogavo Australijoje ir susitiko su visa eile Australijos lietuvių veikėjų
_files/I-Laisve-1969-46(83)-36.jpg)
Kun. Jonas Jutkevičius, Worcester, Mass, (JAV), šv. Kazimiero lietuvių parapijos klebonas, JAV LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių veikėjas, 1969 metų pradžioje atostogavo (kartu su savo broliais kunigais Antanu ir Juliumi) Australijoje ir turėjo progos susitikti su visa eile Sydney ir Melbourne lietuvių veikėjų. Žemiau duodamas pašnekesys su kun. J. Jutkevičiumi, kuriame jis duoda savo įspūdžių iš viešnagės Australijos lietuvių tarpe. Kun. kleb. Jonas C. Jutkevičius yra gimęs ir augęs JAV-se, Lietuvą pažįsta tik iš knygų.
LB IR LIETUVOS VYČIŲ VEIKĖJAS — Kun. kleb. Jonas C. Jutkevičius (deš.), Worcester, Mass. (JAV), JAV-bių LB Tarybos prezidiumo vicepirmininkas ir Lietuvos Vyčių darbuotojas, su William F. Knowland, buv. JAV-bių senatoriumi, o dabar— “The Oakland Tribune” (Oakland, California) dienraščio leidėju ir redaktoriumi. Kun. kleb. J. C. Jutkevičius įteikia šiam žymiam amerikiečiui Lietuvos Vyčių medalį.
Redakcija
— Kaip kilo mintis praleisti šiais metais savo atostogos Australijoje?
— Beveik kasmet visi trys (aš ir kiti du mano broliai kunigai — Antanas ir Julius) savo atostogų metu pasukame kelionei į vieną ar kitą pasaulio kraštą. PLB seime, kuris 1968 metų rudenį įvyko New York mieste, sutikau Australijos lietuvių veikėjus Simą Narušį ir Joną Valį. Ir vienas ir kitas kvietė mane prie pirmos progos aplankyti Australijos lietuvius. Nei man nei mano broliams niekad nebuvo tekę Australijoje būti. Taigi, ta “pirmoji proga” ir buvo mūsų šių metų atostogos.
Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIO VIEŠNAGĖ AUSTRALIJOS LIETUVIŲ TARPE
(XVI-toji lietuviškų studijų savaitė)
Proto ir širdžių šventė — taip lakios minties ir elegantiško žodžio meistras dr. Juozas Eretas pavadino tą vienkartinį metuose Vakarų Europos lietuvių kultūrinį renginį, kurį šiaip jau įprasta proziškiau vadinti lietuviškųjų studijų savaitėmis.
Ir tas antrasis bevardžio autoriaus sugalvotas pavadinimas yra nemažiau tikras, kaip spalvingas ir skambus dr. Ereto komplimentas. Juk renginys trunka visą savaitę. Jos metu rimtai studijuojama. Studijiniai klausimai sukasi lietuviškosios tikrovės rate.
Iš eilės šešioliktoji lietuviškųjų studijų savaite šiemet įvyko liepos 13-20 dienomis Bad Godesberge, Vakarų Vokietijoje, Baltiečių krikščionių studentų namuose. Ją suruošė Vokietijos lietuvių visuomeninės organizacijos, globojant PLB Vokietijos krašto valdybai. Technikinį rengimo komisijos darbą atliko: Alina Grinienė, kun. V. Damijonaitis ir stud. M. Landas.
Savaitę aplankė apie 100 žmonių iš 10 Europos ir užjūrio kraštų. Perskaityta 10 paskaitų. Pagal paskaitininkų gyvenamuosius kraštus — 6 buvo iš Vakarų Vokietijos, 2 — iš Šveicarijos ir po 1 — iš Prancūzijos ir Švedijos. Be to, suruoštas simpoziumas Vokietijos lietuvių bendruomenės reikalais.
Savaitės moderatorius — Vasario 16 gimnazijos direktorius V. Natkevičius.
_files/I-Laisve-1969-46(83)-37.jpg)
IŠ STUDIJŲ SAVAITĖS EUROPOJE — Nuotraukoje (pirmoje eilėje): dr. Zenonas Ivinskis (kairėje) su žmona, dr. Jonas Grinius (dešinėje) su žmona, antroje eilėje (tarp Grinių) — pulk. J. Lands-koronskis ir kiti.
Studijų savaičių tikslas
Savaitė atidaryta liepos 13 d. Atidarymo kalboje moderatorius nušvietė savaičių atsiradimo istoriją ir paskirtį. Jos prasidėjo 1954 metais ir buvo kurį laiką ruošiamos vienomis Europos Lietuvių Fronto Bičiulių jėgomis savo tarpe. Nuo 1957 metų praplatėjo tiek rengėjų, tiek dalyvių visuomeninis pagrindas. Jos tapo atviros visų idėjinių krypčių ir nusistatymų lietuviams. Savaičių savotišką lietuvišką ekumeniškumą stiprina ir toji aplinkybė, kad jas aplanko vis daugiau tautiečių iš įvairių pasaulio kraštų.
Skaityti daugiau: PROTO IR ŠIRDŽIŲ ŠVENTĖ VAKARŲ EUROPOJE
BALF-as paminėjo sukaktį
BALF-as (Bendrasis Amerikos Lietuvių Fondas) 1969 metų pradžioje paminėjo savo 25 metų darbo ir veiklos sukaktį. Ta sukaktis buvo atžymėta 1969 metų kovo mėnesio pabaigoje organizacijos suvažiavimu, pokyliu ir koncertu, įvykusiais JAV-bių lietuvių sostinėje Chicagoje.
_files/I-Laisve-1969-46(83)-41.jpg)
BALF-O ATGAIVINTOJAS — BAL F-as praėjusio dešimtmečio antroje pusėje buvo pradėjęs negaluoti. Kun. L. Jankus, tapęs BALF-o reikalų vedėju, galima sakyti, atgaivino BAL F-ą ir įstatė šią šalpos organizaciją vėl į tinkamas vėžes. Gaila, kad jis per anksti buvo pašauktas amžinybėn. Daug talkos iš a.a. kun. L. Jankaus sulaukė Rezoliucijoms Remti Komitetas. Jo pastangomis buvo įneštos kelios rezoliucijos, jis parašė šimtus laiškų rezoliucijos pravedimo reikalu senatoriams ir kongresmanams.
8 milijonai dolerių šalpai
BALF-as per visą savo veiklos laikotarpį išdalino virš aštuonių milijonų dolerių (maistu, rūbais, vaistais, pinigais ir kit.) į vargą patekusiems savo tautiečiams Vakarų Europoje ir už geležinės uždangos. BALF-o šalpa lietuviams, gyvenantiems kituose kontinentuose, nėra buvusi žymi.
Iš kur tos didžiulės pinigų sumos ir visos kitos gėrybės yra pasiekusios BALF-ą? Didelę dalį suaukojo JAV-bių lietuviai, gi taip pat didelė dalis (maisto produktų, kitų gėrybių ir pinigų) atėjo iš JAV-bių šalpos įstaigų ir katalikiškųjų bei kitų krikščioniškų organizacijų.
Skaityti daugiau: AŠTUONI MILIJONAI DOLERIŲ BROLIŠKAI ŠALPAI
Redakcijos pastaba. Vienas iš “I Laisvę” žurnalo prenumeratovių dalyvavo XVI-je lietuviškųjų studijų savaitėje, kuri įvyko 1969 metų liepos mėnesio 13 - 20 dienomis Bad Godesberge (Vakarų Vokietijoje) ir atsiuntė savo pastabų apie tą įvykį. Jo kritiški žodžiai verti dėmesio.
Esu tikras, kad Jums parašys raštingieji apie XVI-ją lietuviškųjų studijų savaitę Vakarų Vokietijoje. Tiesa, nesu bemokslis. ESu baigęs universitetą. Spaudos darbas — ne mano sritis. Pabandysiu pareikšti vieną kitą mintį apie minėtą įvykį. Jei nepatiks, numeskite.
Atvirai kalbant, grįžau namo iš tos studijų savaitės su prislėgta nuotaika. Tikėjaus visai ko kito. Su mažomis išimtimis, buvo kalbama (ypač paskaitose) apie senus dalykus, neaktualius, apie klausimus, kurie ir vokiečių ir lietuvių spaudoje jau yra “apžiūrėti iš visų šonų”.
Skaityti daugiau: LIETUVIŠKŲ STUDIJŲ SAVAITE
LAISVINIMO VEIKSNIAI IR JŲ DARBAI
Amerikiečių kongresas ir kanadiečių gegužinė
Šiaurės Amerikos lietuviai turėjo 1969 metų rugpiūčio mėnesio paskutinį savaitgalį (rugpiūčio 30, 31 ir rugsėjo 1 dienomis) du didesnius įvykius: Amerikos Lietuvių Taryba organizavo ir pravedė savo trijų dienų septintąjį iš eilės Amerikos Lietuvių Kongresą (šie politiniai suvažiavimai šaukiami maždaug kas penkti metai) Detroit'o mieste (Michigan steite), o Kanados Lietuvių Bendruomenė turėjo savo poros dienų XV-tąją metinę Kanados Lietuvių Dieną Hamilton’o mieste (Ontario provincijoje), šie įvykiai turėjo skirtingus tikslus. ALT-bos ruošiamo kongreso, kaip kad patys organizatoriai skelbė, tikslas buvo “pademonstruoti Amerikos lietuvių vieningumą kovoje už Lietuvos išlaisvinimą ..Kanadiečiai rinkosi į savo metinę šventę be ypatingesnių tikslų, o tik susitikti pažįstamų, pasilinksminti ir pasikalbėti vienu ar kitu aktualesniu lietuvišku ar Lietuvos klausimu. (Kodėl Kanados lietuviai nepadaro tų savo vadinamų Kanados Lietuvių Dienų didžiulėmis demonstracijomis dėl Lietuvos laisvės? Dabartinės jų tos metinės šventės yra tik didžiulės gegužinės saviesiems. Red.). Kanadiečiai dalyvių skaičiumi (jei skaičiai šiuo atveju kaiką reiškia) bent 10 kartų pralenkė amerikiečius: ALT-bos skaitlingiausiame parengime dalyvavo apie 300 asmenų, o kanadiečių — apie 3.000 dalyvių.
Vakuumas politiniame darbe
Ar JAV-bių lietuviams neberūpi Lietuvos laisvinimo reikalai ? Toli gražu taip nėra! Nekaltintina dėl to JAV-bių lietuvių visuomenė: ji moka ir skaitlingai dalyvauti ir dosniai paremti pozityvius darbus bei žygius. Šio taip vadinamo kongreso nepasisekimo priežastimi buvo ALT-bos pati vadovybė. Šis nepasisekęs politinis suvažiavimas aiškiai parodė, kad Amerikos Lietuvių Taryba yra praradusi JAV-bių lietuvių visuomenės pasitikėjimą. Nė vienas geros valios lietuvis neturėtų džiūgauti dėl šio kongreso nepasisekimo, o rimtai pagalvoti ir pasvarstyti, kas turėtų užpildyti tą vakuumą, atsiradusį JAV-bių lietuvių politinio darbo srityje.
Skaityti daugiau: AMERIKOS LIETUVIŲ TARYBOS BANKROTAS
