LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TARYBOS SESIJA
LIETUVIŲ BENDRUOMENĖJE
Jonas Vaičiūnas
Gražiai lietuviškais išdirbiniais papuoštoje Čiurlionio namų salėje Clevelande JAV Lietuvių Bendruomenės Tarybos prezidiumo pirmininkas St. Barzdukas birželio 2 dieną atidarė IlI-sios Tarybos antrąją sesiją žodžiais: “Lietuviškame savo kelyje nestokojame vedamųjų minčių ir prasmingų įpareigojimų. Antai, Lietuvos Himnas liepia mums jungti praeitį su dabartim, remtis doros ir tiesos principais, siekti bendrosios gerovės, nešti į gyvenimą šviesos, tėvynės meilės ir lietuvių vienybės pradus”. Vesdamas toliau, pareiškė, kad “Lietuvių Charta tai išplėtė ir papildė eile konkrečių uždavinių: kad priklausytume organizuotai tautinei savo bendruomenei, vykdančiai Visagalio valią ir laisvo žmogaus pašaukimą reikštis sava kalba, tautinėmis ir valstybinėmis tradicijomis, kūrybiniais kultūriniais savo siekimais ir laimėjimais. Lietuvių Bendruomenė skinasi kelią į mūsų gyvenimą savo užsimojimais ir darbais, tautinio solidarumo, visuotinumo ir demokratizmo dvasia.” Primindamas, kad sesija stovi prieš jaudinančius, drumsčiančius mūsų gyvenimą, uždavinius, siūlo sesijoje aiškumo, tvirtumo ir rimties. Prezidiumo vardu sveikindamas sesijos dalyvius ir svečius, kviečia neužmiršti mirusių Bendruomenės darbuotojų ir juos pagerbti minutės atsistojimu.
Už prezidiumo stalo be pirmininko abu vicepirmininkai: dr. A. Nasvytis, A. Mikulskis, sekretorius inž. V. Kamantas ir sekretoriato talkininkės: O. Grigonytė, A. Barzdukaitė ir V. Kasperavičiūtė.
Kun. Pr. Garšvai negalėjus atvykti, maldą skaito Prezidiumo pirmininkas. Sesija susilaukė daug sveikinimų žodžiu ir raštu.
Pranešimai
St. Barzdukas, JAV LB Tarybos Prezidiumo pirmininkas, kalbėdamas prezidiumo vardu, pareiškė, kad prezidiumo darbas ribojasi LB įstatų ir LB Tarybos nutarimų vykdymu ir atsiliepimu į iškylančius gyvuosius LB reikalus. Ypač pažymėtina audiencijos pas JAV prezidentą klausimas, įvykdytas kartu su Centro valdyba. Šiuo reikalu buvo paskelbtas LB Pro Memoria.
Sustojant prie Lietuvių Fondo, Taryba LF įstatus priėmė ir patvirtino, balsavimo duomenys buvo paskelbti. Lietuvių Fondas pradėjo veikti oficialiai.
Glaudūs santykiai palaikomi su LB Tarybos nariais, su Centro valdyba ir kitomis institucijomis. Tarybos nariams siuntinėjami prezidiumo protokolų nuorašai, jiems išsiuntinėtas ir pirmosios sesijos protokolas, neaplenkiant nė Centro valdybos. O su Centro valdyba ryšys buvo visą laiką gyvas. Buvo tariamasi visais svarbesniais reikalais. Nesutikimų tarp Tarybos ir Centro valdybos nėra buvę.
Į prezidiumo uždavinius įėjo dar bendruomeninė reprezentacija, bendruomeninės minties skleidimas mūsų spaudoje ar radio bangomis, reagavimas į Bendruomenei daromus užmetimus. Į demagogiją, kurios Bendruomenė susilaukė, palyginant, gausokai, LB institucijų nebuvo reaguojama.
LB Kultūros Fondo pranešimą padarė sekretorius V. Micas. Kultūros Fondo valdyba savo pareigas pradėjo eiti 1961 metų gruodžio 18 dieną, Iki 1962 m. gegužės 23 atlikti sekantieji darbai: išleistas 3-4 Gimtosios Kalbos numeris, o naujas numeris pasirodys vasarą. Jau atiduotas spaustuvei Aleksandryno antrasis tomas, kuris turėtų išeiti iš spaudos rugsėjo mėnesį. Žurnalui Aidams paskirta parama — Aleksandryno pirmojo tomo 50 egzemplioriai. Sergančiam liaudies muzikinių veikalų kūrėjui, aktoriui ir režisoriui Gasparui Veličkai paskirta 50 dolerių auka. Suaktyvinti lietuviškai kultūrinei veiklai, sudaryta 30 asmenų Kultūros Fondo Taryba. Ji sudarinėja planus, ir juos patieks KF valdybai.
Gimtoji Kalba turi labai ribotą prenumeratorių skaičių. Įtaigoti lietuviškajai visuomenei, nurodyti Gimtosios Kalbos reikalingumui, KF valdyba skelbia platinimo vajų. Tam tikslui j Gimtosios Kalbos skaitytojus išleistas atsišaukimas, pridėtas prie GK pirmojo numerio. Atsišaukimas duoda teigiamus rezultatus.
Baigdamas V. Micas patiekė plačią piniginę Fondo apyskaitą, pridėdamas, kad prel. M. Krupavičius ir gen. M. Rėklaitis skiria kasmet Kultūros Fondui po 25 dolerius, o Lietuvių Mokytojų Sąjungos Čikagos skyrius parėmė šimtu dolerių. KF reiškia jiems ir kitiems aukotojams nuoširdžią padėką ir prašo neužmiršti ir ateityje Fondo reikalų ir jį remti, nes laiku išleidimas keturių Gimtosios Kalbos numerių, antrojo Aleksandryno tomo, prieš mokslo metų pradžią pasirodysiančio šeštam skyriui A. Šerkšno — Tyruolio vadovėlio Ten kur Nemunas banguoja ir kitiems vadovėliams, jau j knygrišyklą atiduotiems, tai Lietuvos Laukai ir Gintaras, reikalauja didesnės sumos pinigų.
Centro Valdybos iždininkas Z. Dailidka nušvietė finansinius reikalus, tiksliai pristatydamas visas pajamas ir išlaidas. Grynų pinigų CV kasoje dabar yra 5755 doleriai.
Lietuviškojo švietimo reikalais kalbėjo LB Švietimo Tarybos pirmininkas, CV narys, J. Ignatonis. JAV yra 41 lituanistinė mokykla su 2689 mokiniais. Šie skaičiai yra per maži. Lituanistinio švietimo klausimas turi būti nuolatos gvildenamas ir stiprinamas. Dabar daug rūpesčio parodo tėvai ir mokytojai, tačiau būtina plėsti ir aktyvinti. Didelis minusas, kad senoji ateivių karta apsiribojo tik parapijinėmis mokyklomis. Į atskiras lituanistines klases, aukštesniąsias mokyklas dėmesys atkreiptas tik naujosios kartos ateivių. Vien dainomis ar tautiniais šokiais lietuvybės neišlaikysime. Lietuvių kalbos mokymas — pagrindinis akstinas, vedąs į tautos gyvybę išeivijoje. Kol bus gyvas lietuvių kalbos ir lietuviškojo švietimo reikalas, tol bus gyva ir Lietuvių Bendruomenė. LB Tarybos nariai turėtų eiti j LB apylinkes ir savo autoritetu skiepinti savosios kalbos ir švietimo reikalingumą.
Dar vienas sunkumas — tai trūkumas gerų vadovėlių ir bendro lygio. Visose mokyklose būtinas programų suvienodinimas. Prie to einama. Nauji vadovėliai ruošiami, ir per dvejus metus turėsime visus išspausdintus. Kai kuriose mokyklose pastebimas tėvų nepasitenkinimas, kenkiantis pačios mokyklos drausmei. Neigiamos įtakos vaikams turi, jeigu lituanistinės klasės priverstos naudotis blogesnėmis sąlygomis, negu jų įprastos nuolatinėje mokykloje. Ryškus pavyzdys — Donelaičio mokykla Čikagoje naudojasi rūsiu.
Pedagoginis prieauglis silpnas. Yra iš jaunųjų, čia baigusių aukštuosius mokslus, dirbančių amerikonų mokyklose. Iš jų retas ateina lituanistinėms mokykloms talkon. Didesnė viltis iš Pedagoginio Instituto Čikagoje. Dabar ruošiasi diplominiam darbui trys studentai. Tai mažokas skaičius, prisimenant, kad po dešimties metų senieji pedagogai pradės retėti ir jų vietas turės užimti naujoji karta.
Sunkumai tuo dar nesibaigia. Ypač, kelia sunkias problemas priešmokyklinio amžiaus vaikai. Yra Montesori ir Alvūdo vaikų darželiai, bet čia susiduriame su valdžios statomais tam tikrais reikalavimais. Skęstamą amerikoniškoje komikų literatūroje, o tai dėl to, kad savos neturime, o jei vienas kitas leidinėlis ir pasirodo, tai tik lyg prošvaistė tamsiame danguje. Švietimo Taryba planuoja leisti kuo daugiausiai tokių knygelių su būtinomis iliustracijomis. Negalima eiti amerikoniškuoju auklėjimo keliu: reikia laikytis savojo. Jau yra pasiūlyta veikalų Jaunimo teatrui. Juos leisti teks Kultūros Fondui. Atsirastų veikalų rašytojų stalčiuose ir paaugesnio amžiaus vaikams. Kultūros Fondas turėtų su tokiais rašytojais tartis ir užkišti vis didėjančią spragą priaugančiam jaunimui.
Visose mokyklų programose privalu įtraukti mokslą apie Lietuvių Bendruomenę. Jaunimo organizacijoms ruošiamos bendruomeninės brošiūrėlės. Jos kol kas pavaduotų vadovėlius. O norint parodyti gražų respektą, būtų patartina LB apylinkių ar apygardų valdyboms sveikinti kuriančius lietuviškas šeimas, atsiradus naujam nariui šeimoje ar kitomis panašiomis progomis, — sveikinti su lietuviška knyga.
Jonas Jasaitis, JAV LB Centro Valdybos pirmininkas, sujungė ankstyvesnius pranešimus ir priminė, kad LB eina stiprėjimo keliu. Rūpinantis organizaciniu gerėjimu, centralizuotos pagrindinės institucijos. Anksčiau Kultūros Fondas ir Švietimo Taryba veikė lyg ir šalia Centro Valdybos. Dabar abiejų institucijų vadovais yra patys C V nariai. Prie organizacinių reikalų priklausytų ryšių palaikymas su apygardų ir apylinkių valdybomis, naujų LB apylinkių steigimas. Šiais metais susikūrė 4-ios naujos apylinkės. Jaunimo reikalus tvarko valdybos vicepirmininkas inž. V. Adamkavičius. Planuose įrašyta: skleisti
Bendruomenės idėją jaunimo tarpe, palaikyti ryšius su jaunimo organizacijomis ir ruošti Jaunimo Kongresą Tautinių Šokių Šventės metu. Tuo reikalu jau tartasi su Lietuvių Studentų S-gos Centro valdyba. Sportinė veikla artimai susijusi su jaunimo reikalais, todėl LB CV nutarė, lietuvių sportininkų darbui ir užsimojimams populiarinti, kviesti sporto referentus prie LB. Šių referentų veiklos ir apimties srityse aptarta su Š. Amerikos Fizinio Auklėjimo pirmininku.
Sudaryta nauja JAV LB centrinės apylinkės valdyba, R. Skipičiui pirmininkaujant. Apylinkėje yra užsiregistravę apie 300 lietuvių.
Bendruomenės idėjai skleisti ir parodyti visuomenei CV ir kitų Bendruomenės organų darbus, įtaigoti aktyviai dalyvauti LB veikloje, Centro valdyba sudarė Informacijos komisiją. Nors komisija dar neseniai pradėjo darbą, tačiau vaisiai jau matyti. Be visuomenės informavimo, Informacijos komisija apsiėmė sekti amerikiečių spaudoje pasirodančius ir pasirodžiusius netikslumus apie Lietuvą ir į juos reaguoti. Komisija prašo visų talkos: pranešant Komisijos pirmininkui ar sekretoriui apie pastebėtus netikslumus.
Baigiamas ruošti anglų kalba biuletenis, paduodantis nuogus faktus apie Lietuvą. Šis biuletenis bus siuntinėjamas LB apylinkių valdyboms, kad šios išsiuntinėtų į vietinius amerikoniškus laikraščius.
Dr. V. Vardys, CV pakviestas, ruošia veikalą apie Lietuvą anglų kalba. Veikale rašo 12 autorių įvairiomis temomis. CV įsipareigojo apmokėti knygos paruošimo išlaidas.
Pasaulio Lietuvių Archyvas turėjo išsikraustyti iš seselių kazimieriečių namų, kur buvo už dyką laikomas dešimtį metų. CV visur ieškojo nemokamos vietos, bet nepavykus rasti, išnuomavo butą ir Archyvą perkėlė. Visa piniginė našta užgulė ant valdybos pečių. Visuomenė kviečiama archyvą, ir toliau V. Liulevičiaus tvarkomą, remti.
Dr. A. Nasvyčio redaguotų B. Armonienės atsiminimų knygai platinti, savo iniciatyva Čikagoj susidarė komisija. Komisijos tikslas — skleisti knygą įtakingųjų amerikiečių tarpe. Vadovauja L. Prapuolenis.
Numatyti planai, LB finansams padidinti, naujas apylinkes organizuoti, nuolatiniai kontaktuoti su LB padaliniais įvairiais būdais, pasiruošti LB apylinkių ir apygardų suvažiavimui, reikalui esant, padėti Tautinių Šokių šventės rengėjams — čikagiškei apygardos valdybai, ruoštis apylinkių atstovų suvažiavimui ir Amerikos lietuvių suvažiavimui — seimui, palaikant nuolatinius ryšius su lietuviškomis organizacijomis, sudaryti platų kultūrinį judėjimą, galiausiai, atlikti kitus darbus, kurie, vadovaujantis Lietuvių Charta, kris ant LB pečių.
Kultūros Kongreso metu bus įteikta kultūros premija, kurios mecenatu, tikimasi, bus lietuviai veterinarijos gydytojai.
Kultūros Kongreso eigą apibūdino J. Švedas. Nors komitetas sudarytas 1961 metais, tačiau kai kurie pasitraukė, ir teko papildyti. Komitetui vadovauja P. Gaučys, o atskiroms sekcijoms jų vadovai. Kongresas į-vyks lapkričio 22 - 23 - 24 dienomis Čikagoje.
Kultūrinė ir politinė veikla laisvės kovoje
Posėdžiuose dalyvavęs Pasaulio Lietuvių Bendruomenės pirmininkas dr. J. Sungaila pareiškė, kad paskutinis periodas buvo audringas. Teks daryti kokį posūkį darbo plotmėje, nuo kurio priklausys ne tik JAV bet ir viso pasaulio LB stiprumas. Kiek bus stipri Bendruomenė, tiek daugiau pasieks Lietuvos laisvinimo byloje. Teks nusistatyti vietą kovoje už laisvę. LB yra vienetas, apjungiantis patį geriausią ir darbščiausią elementą. LB paneigia jai daromus užmetimus, kad ji negali kovoti už savo tautos laisvę. O Lietuvos gelbėjimo sritis trūnyjanti. Reikia stengtis, kad Lietuvos gelbėjimo kova nebūtų pastatyta ant partinių ar asmeniškų interesų. O Bendruomenei niekas negali drausti kovoti už laisvę. Kiekvienas lietuvis įpareigotas kovoti, gi LB sudaro tik lietuviai. LB norėjo su Altu kontaktuoti, tačiau iš Alto pusės nebuvo parodyta noro.
Pats iš Alto pusės parodytas nenoras bendradarbiauti privedė prie įvykių Baltuosiuose Rūmuose.
Referatus apie Bendruomenės santykį su politika ir politiniais veiksniais dar skaitė J. Bachunas, K. Drunga ir dr. A. Nasvytis.
J. Bachunas, per eilę metų aplankęs visas didesnes lietuvių kolonijas, kėlė mintį, jog yra svarbu eiti į politinį darbą. Lietuviai nori ir pageidauja, kad Bendruomenė nenusisuktų nuo politinio darbo, kuris svarbus Lietuvos laisvės kovai laimėti. Jis seniai kėlęs Alto reformų būtinumą, bet Altas likęs be reformų.
Dr. A. Nasvytis savo referate teigė, jog Bendruomenė turi teisę ir turi įeiti į Alto sudėtį. Altas dabar neveiklus, tad Bendruomenės įsijungimas jo veiklą praturtins ir pagyvins.
K. Drunga, ryškindamas Lietuvių Bendruomenės prigimtį ir jos idėją mano, kad Bendruomenei ieškoti kelių įeiti į Altą nesiderina su jos prigimtimi.
Diskusijose dalyvavo visi Tarybos nariai. Sesijos nutarimai išreikšti rezoliucijose.
Darius Lapinskas ,jaunas lietuvis muzikas - kompozitorius, muzikos mokslus ėjęs Amerikoje ir V. Vokietijoj, dirba Tuebingeno dramos teatre. Nuo rudens dirbs Stuttgarto valstybinėje operoje, kuri įeina į 7 Vokietijos geriausių operų skaičių. Darius Lapinskas gimė Lietuvoje 1933 m., 1944 m. pasitraukė į Vakarus, 1950 m. atvyko į Ameriką, o 1957 m. grįžo į Europą. Jaunas kompozitorius savo darbu garsina Lietuvos vardą.
