ČEKISTŲ ŽVALGYBININKŲ PAŽYMA APIE LUKIŠKIŲ KALĖJIMĄ
Toliau pateikiama pažyma, paimta iš KGB I(žvalgybos) skyriaus operatyvinio ištyrimo bylos Nr. 281, pavadintos "Balandis". Balandis naujas agento smogiko Rudolfo Ottingo-Kirvio slapyvardis, duotas jam čekistų žvalgybininkų po to, kai jis, atlikęs savo juodą darbą 1947-1953m. žudant partizanus, 1953-1956m. ruošiamas pasiųsti į Vokietiją. Jam sukuriama melaginga biografija, neva jis už kovą Lietuvos partizanų pusėje buvo nuteistas ir kalėjo Gorkio sr. lageriuose, iš kurių paleistas 1955 metais. Norėdami jo "biografiją" apauginti tikrais faktais, čekistai Ottingą vedžioja po įvairias įkalinimo įstaigas, veža į lagerius, paruošia jam kelias pažymas, tarp jų ir pažymą, kuri vadinasi "Pažyma apie kalinių režimą ir laikymo sąlygas Lietuvos SSR MVD kalėjime Nr.l ir jų pervežimą kalinių vagone (1947 metais)" (T.I., L336-334). (Apie R.Ottingą plačiau žr. LKA, Nr.13.)
Nežinia, kodėl paruošiama pažyma apie Lukiškių, o ne KGB kalėjimą. Dauguma politinių kalinių tardymo laikotarpiu buvo laikomi būtent šiame pastarajame, o į Lukiškes ar į kurį kitą Vilniaus kalėjimą būdavo vežami jau po teismo. Gal tokį pasirinkimą lėmė tai, kad Lukiškių kalėjimas 1955 metais buvo toks pat, kaip ir 1947 metais, o KGB kalėjimas po Stalino mirties gerokai pakito. Kadangi R.Ottingas ne tik skaitė pažymą, bet ir susipažindamas vaikščiojo po kalėjimą, matyt, jam lengviau buvo perprasti kalinio gyvenimą būtent Lukiškių kalėjime.
Pažymoje pateikiamas idealaus režimo, kuris buvo reglamentuojamas instrukcijomis, aprašymas, tačiau irgi toli gražu neišsamus. Tarp to laiko, kai R.Ottingas tariamai sėdėjo Lukiškių kalėjime (1947m), ir pažymos rašymo (1956m.) praėjo beveik 10 metų, tad kai kas rašiusiam šią pažymą žvalgybos operatyvininkui Dubrovinui jau galėjo būti nežinoma. Ir vis dėlto plačiajai visuomenei, o ne savo juodų darbų bendrui - agentui smogikui Šioje pažymoje: 1. Nepilnai aprašytas čekistų elgesys su kaliniais; 2. Visiškai nekalbama apie tardymo metodus; 3. Neaprašomas tardomųjų ir kalinių gyvenimas; 4. Perdaug dėmesio skiriama tam, kas politiniams kaliniams buvo beveik neaktualu.
Taigi, pirma, šioje pažymoje nutylimas elementarus smurtinis čekistų elgesys su kaliniais, tarsi jo gėdinamasi. Nutylima jau tautosaka tapusi, sargybinių, vedančių kalinius už kalėjimo sienų, maldelė: "Žingsnis į kairę ar į dešinę laikomas bandymu pabėgti ir šaunama be perspėjimo." Aprašant naujai atvežto kalinio kratą ir apžiūrą, neminima tai, kad, išrengus ir nuskutus, labai įdėmiai buvo apžiūrimos visos kūno angos, ypač atsidėjus-išeinamoji. Neminima, kad neretai ir tai, ką reglamentuodavo instrukcijos, pavyzdžiui, prausimąsi pirtyje, čekistai paversdavo žmogaus pažeminimu ir paniekinimu — nusiprausimui duodavo tik šlakelį vandens ar tam skyrė vos keletą minučių. Rašoma, kad prie kalėjimo vartų atvežti kaliniai būdavo sodinami ant žemės, bet neminima, kad tai gali būti ir vienu iš kankinimo būdų, kai ta žemė, ant kurios sodindavo, būdavo pažliugusi purvynė. Neminimos bausmės — šiurpūs karceriai ir t.t.
Visiškai nekalbama apie tardymus. O juk vien naktį — 2 naktiniai tardymai, kuriuos plačiai praktikavo čekistai verti aprašymo. Naktinius tardymus galima būtų priimti ir kaip simbolį - daug negerų darbų daroma tamsoje, nematant, bet tardymai naktį buvo apskaičiuoti veiksmai. Tokie tardymai neleidžiant dieną išsimiegoti palauždavo žmogų ne blogiau už kitus rafinuotus kankinimus. Po poros savaičių tokio tardymo žmogus prarasdavo realybės nuovoką, gyvendavo tarsi miglose.
Trečia, visiškai nerašoma apie kalinių tarpusavio santykius, susikalbėjimą Morzės abėcėle (Lukiškių kalėjimas su jo centrinio šildymo vamzdžiais tam ypač tiko), apie kitokius žinių ir daiktų perdavimo būdus, pavyzdžiui "koniokus", apie kriminalinių nusikaltėlių siautėjimus, po teismo patekus jau į kalinių kameras ir Lt
Ketvirta, nemažai vietos pažymoje skiriama aprašymui kaip elgiamasi su kalinio turtu. Tuo tarpu tikrovėje viskas būdavo daug paprasčiau. Dauguma politinių kalinių būdavo paprasti valstiečiai su savimi neturėję jokių brangių daiktų. Be to, jei kokį brangesnį daiktą ir turėdavo - dažniausiai sutuoktuvių žiedą - jį pavogdavo ar atimdavo suėmimo ir pirmųjų tardymų metu. O jei kuris nors suimtasis ir turėdavo kokį brangesnį daiktą, kurį paimant, būdavo išrašomas kvitas, tai tas kvitas nusimesdavo lagerių bedugnėje. Neteko girdėti, kad kuris nors politinis kalinys būtų susigrąžinęs iš jo atimtus daiktus. Sovietmečiu pagaliau to niekas ir nedrįso daryti. Politiniai kaliniai beveik negalėjo naudotis ir parduotuvėlių paslaugomis, nes jų giminėms pirmas rūpestis būdavo sužinoti kur iš vis žmogus laikomas, kuriame kalėjime, o po to stengdavosi įduoti nors kiek maisto. Pažymoje minimas gydytojas, kuris daugiau ar mažiau lankė kameras, bet nepasakoma, kad jo vaistai dažniausiai būdavo nekenksmingi bet ir negydantys kreidos milteliai ir t.t.
Taigi buvę politiniai kaliniai skaitydami šią pažymą, daug kur galėtų įterpti savo papildymus, nors ir jie iš šio rašinio sužinos kai kurias gyvenimo kalėjime detales — kamerų išdėstymą, prižiūrėtojų (kalinių žargonu -"mūsorų" - "šiukšlių") darbo režimą ir kt. O žmonės, nepraėję pokario metų čekistinio tardymo golgotų, manau, šiokios tokios informacijos gaus ir iš šios striukos pažymos.
Juozas Starkauskas
de-2
Visiškai slaptai
Egz. Nr._
Pažyma apie kalinių režimą ir laikymo sąlygas Lietuvos SSR MVD kalėjime Nr.1 ir jų pervežimą kalinių vagone (1947 metais)
Iš rajonų į kalėjimą suimtuosius, saugomus kareivių, atveža krovininėmis mašinomis. Prie įėjimo sargybinės ("u vachty") iš mašinos išlaipina ir susodina ant žemės prie tvoros. Operatyvinis darbuotojas, atvežęs suimtuosius, nueina į kalėjimą ir po kurio laiko visus per sargybinę suleidžia į kalėjimo kiemą (sargyba lieka už vartų) ir įveda į patalpą, esančią į dešinę nuo sargybinės. Šioje patalpoje, siauru koridoriumi padalytoje į dvi dalis, yra kalėjimo budinčio kambarys ir kameros, į kurias suveda suimtuosius. Kameros - 8-10 kv.m, langai su grotomis, grindys medinės, išilgai dviejų sienų pritvirtinti prie grindų mediniai suolai. Iš kamerų prižiūrėtojas suimtuosius paeiliui kviečia pas budintį, kuris klausia pavardės, vardo, tėvo vardo, gimimo datos ir vietos, pagal kurį straipsnį suimtas. Įsitikinęs, kad kalinys yra tas pats, budintis jį grąžina atgal į kamerą. Po to budinčio pavaduotojas su prižiūrėtoju tam tikroje kameroje suimtąjį nuodugniai iškrato (nuogai išrengia, iščiupinėja drabužių ir kepurės siūles, įdėmiai apžiūri batus). Čia pat suimtąjį apžiūri gydytojas.
Po kratos pinigai ir brangenybės atimamos, už jas išrašomas kvitas, kurio antras egzempliorius atiduodamas suimtajam.
Daiktai, kuriuos draudžiama laikyti kameroje (lenktinis peilis, metalinė tabokinė, diržas ir bet kuris metalinis daiktas) ir nereikalingi viršutiniai drabužiai įrašomi į antrą kvitą, kurio kopija taip pat atiduodama suimtajam.
Iškračius naujai atvykusius, suimtuosius per dureles aptvare, kuris juosia pagrindinius korpusus, veda į pirtį.
Pirties prieangyje nusivelkami viršutiniai drabužiai, nusiaunami batai ir viskas kabinama ant pakabų, kurios įmontuotos į metalines plokštes ant ratų. Kai tokia pakaba pripildoma, darbininkai ją bėgiais įstumia į dezokamerą.
Pats suimtasis eina į kitą patalpą, kur jam nukerpami plaukai nuo galvos, lyties organų ir kitų plaukuotų vietų.
Po to suimtasis eina į nusirengimo kambarį, nusivelka apatinius drabužius, paduoda juos per langelį sienoje, gauna nedidelį muilo gabalėlį ir eina į apsiprausimo patalpą.
Išsiprausęs grįžta į nusirengimo patalpą, kitame langelyje gauna švarius apatinius drabužius, čia paduodami ir dezinfekuoti viršutiniai drabužiai.
Iš pirties suimtąjį nuveda į I korpusą, kurio keturiuose aukštuose išdėstytos kameros. įėjimo į korpusą dešinėje yra sandėliukas ("kaptiorka"), kuriame suimtieji gauna užvalkalus, čiužinius ir pagalves, paklodes, ranšluoščius. Po to juos nuveda] karantino kameras, kuriose naujai atvykusieji išbūna karantiną (nuo 3 iki 20 dienų).
Po karantino vėl juos veda į pirtį, po kurios nuveda į tardomąsias - kalinių kameras.
Kameros visos vienodos: 8x2m (tokios pat ir karantino), apie 2,5m aukščio, lubos skliautinės.
Kampe staliukas, prie sienų gultai, dvi spintelės. Kampe prie durų "paraša", kitame kampe prie durų statinaitė su geriamu vandeniu ir puodelis. Už statinaitės - garinio šildymo baterija. Sienoje prie durų prižiūrėtojo iškvietimo mygtukas. Duryse dvi angos: žmogaus akių lygyje apvali apie 4 cm skersmens skylutė ("vilko akutė"),] kurią įstatytas nedužus stiklas. Ši akutė iš koridoriaus uždengiama. Per ją prižiūrėtojai dažnai stebi kalinių elgesį kameroje.
110-120 cm nuo grindų duryse išpjautas "langelis", kurio dydis 20x20 cm. Lentelė, uždengianti langelį, sujungta su durimis vyriais ir atidaroma į koridorių, pavirsta mažu staleliu prie langelio. Per šį langelį paduodama šluota ir pašluostė kameros sutvarkymui, maistas, prižiūrėtojai iš kameros iššaukia kalinį, prižiūrėtojas pasako vienokias ar kitokias pastabas apie kalinio elgesį, išsiaiškinama, ko reikia kaliniui, jei jis signalu iš kameros pasikviečia prižiūrėtoją. Langelį uždaro prižiūrėtojas iš koridoriaus pusės. Kameros skirtos 4 žmonėms, bet laikoma jose 5-8 žmonės.
Atvykus į kalėjimą, trečią dieną, o kartais po 5-7 dienų, prižiūrėtojas iškviečia suimtąjį ir nuveda į patalpą greta sandėliuko. Čia jį nufotografuoja iš priekio ir iš šono. Fotografuojant kalinį sodina ant kėdės ir į rankas paduoda juodą lentelę, kurioje užrašyta jo pavardė, vardas, tėvo vardas ir numeris.
Nufotografavus toje pat patalpoje paimami pirštų antspaudai.
Tardomuosius tardymui veda į specialų tardymo korpusą, kuris tvora atskirtas nuo kitų patalpų, kuriose laikomi suimtieji. Jis yra toje kiemo dalyje, kur būna budintis ir priimamosios kameros.
Į tardymą iškviečia ir nuveda specialus kalėjimo tarnautojas išvedžiotojas (dažniausiai tai moteris karine apranga). Tai daroma šitaip: išvedžiotojas ateina prie kameros, atidaro langelį ir klausia, kas kameroje yra pavarde tokia ar tokia raide, pasakydamas kalinio pavardės pirmąją raidę. Kai suimtasis pasako savo pavardę, išvedžiotojas klausia vardo, tėvo vardo, gimimo metų, kuriuo straipsniu kaltinamas, patikrindamas suimtojo atsakymus su atsinešta kortele. Po to išvedžiotojas prašo prižiūrėtoją atidaryti kamerą, iškviestasis išeina ir eina išvedžiotojo priekyje. Išvedžiotojas, eidamas iš paskos, nurodinėja, kur eiti, kelyje prieš laiptus, koridoriaus posūkius, prieš duris jis daužo raktu laiptų atramas, sienas, vamzdžius, duris ar ką kitą, duodamas suprasti, kad eina su kaliniu. Einantys priešpriešiais prižiūrėtojai ar išvedžiotojai, jei su jais yra suimtasis, girdėdami šiuos signalus, arba išvengia susitikimų, arba jei jų išvengti neįmanoma, pastato savo kalinį veidu į sieną, kad šis nematytų, ką pro jį veda ir negalėtų pasikalbėti, pasikeisti kokiu nors sutartiniu ženklu.
Taip pat daroma ir kalinį vedant korpuso viduje.
Atvedęs suimtąjį tardymo korpusan į tardytojo kamerą, išvedžiotojas paduoda tardytojui kortelę, pagal kurią iškvietė kalinį. Tardytojas joje pasirašo ir įrašo suimtojo priėmimo datą bei valandą.
Tardymo korpusas plačiu koridoriumi padalytas į dvi dalis. Abiejose koridoriaus pusėse yra tardymo kameros, kuriose yra stalas, taburetė tardomajam bei tardytojui ir pakaba. Stalas ir taburetė pritvirtinti prie grindų.
Tardymo korpuse, be tardymo kamerų, yra išvietė ir "boksai", t.y., mažytės kameros, kuriose stovėdamas ar sėdėdamas gali tilpti vos vienas žmogus. Jei tardytojas baigia tardymą, o išvedžiotojas užimtas ir negali kalinio nuvesti į korpusą, kalinys uždaromas į "boksą."
Pasibaigus tardymui, tardytojas iškviečia išvedžiotoją, kuris vėl pateikia tą kortelę, su kuria atvedė kalinį, tardytojas įrašo joje, kada baigė tardyti, pasirašo ir atiduoda kortelę išvedžiotojui, kuris nuveda kalinį atgal į kamerą.
Pasibaigus tardymui, kalėjimo administracijos darbuotojas, duodamas pasirašyti, praneša kaliniui, kad tardymo byla siunčiama prokurorui ir kad jis perduodamas prokurorui, o vėliau, kad byla siunčiama į teismą ir kad kalinys perduodamas teismui. Likus 7-10 dienų iki teismo, kaliniui įteikiama kaltinamoji išvada, duodama pasirašyti. Tas pats darbuotojas iš kalinio priima kasacinius skundus, malonės prašymus ir praneša apie skundo persiuntimus ir rezultatus, kaliniui pasirašant. Su dokumentais duodama susipažinti, jie kaliniui įteikiami per langelį.
Teismo dieną prižiūrėtojas kalinį nuveda į budinčio patalpas, kuršis išklausinėja jo asmens duomenis ir straipsnį, pagal kurį teisiamas, ir perduoda sargybai į teismą nuvežti kalinių mašina. Bendrabyliai į teismą vežami vienas nuo kito izoliuotai.
Grįžęs iš teismo, nuteistasis vėl pristatomas budinčiam, tas jį vėl išklausinėja duomenų, pagal kurį straipsnį teistas, kiek nuteistas ir nusiunčia į korpusą. Atvykęs į korpusą, nuteistasis pasiima iš tardomųjų kalinių kameros savo patalynę bei asmeninius daiktus ir perkeliamas į nuteistųjų kamerą, kur laukia išsiuntimo į lagerį (du-tris mėnesius, kartais iki pusmečio). Nuteistųjų kameros didesnės už tardomųjų kalinių (25-30kv.m), ir jose laikoma iki 30 žmonių.
Kalėjimo režimas
Keliamasi 6val., gulama 23val. Kalinys dieną negali gulėti ant gultų.
Rytą pakelia prižiūrėtojai, kurie apeina kameras ir per langelį praneša, kad reikia keltis. Atsikėlę kaliniai pasikloja gultus, po to tvarko kamerą (nuvalo dulkes, išsišluoja; šluotą jiems per langelį paduoda prižiūrėtojas), po to paeiliui atskiromis kameromis eina į tualetą, į kurį dviese nuneša "parašą" ir praplauna. Šį darbą kaliniai dirba paeliui. Po to, kai visos kameros pabūna tualete, išnešiojami pusryčiai, 14 vai. pietūs, 21 vai. vakaro - vakarienė, gulama 23 vai.
Jei kalinys iš giminių gauna piniginę perlaidą, pinigai pervedami į jo asmeninę sąskaitą, ir apie tai jam pranešama. Turėdamas pinigų, kalinys parduotuvėlėje gali užsisakyti produktų.
Kalėjimo tarnautojas vieną kartą per savaitę apeina kameras ir apklausia, kas ko nori užsisakyti parduotuvėlėje, turėdamas kalinių, turinčių asmenines sąskaitas, sąrašą. Pagal kalinio užsakymą nuperka ir atneša produktus į kamerą.
Dieną kaliniai paeiliui kameromis 30 min. išvedami pasivaikščioti į specialius pasivaikščiojimo kiemelius (iš viršaus neuždengtos kameros). Išvedimo laikas nenustatytas, todėl pasivaikščioti gali išvesti rytą, dieną arba vakare.
Kas 10 dienų kaliniai prausiasi pirtyje, taip pat kameromis paeiliui.
Už kameros sienų einama tik prižiūrėtojui lydint. Kameras prižiūrėtojai taip pat stebi. Koridoriuje yra 25 kameros, vienoje pusėje 13, kitoje - 12 (trylikta -išvietė). Kiekvienoje koridoriaus pusėje yra prižiūrėtojas, kuris dažnai pasižiūri į kameras per "vilko akutę."
Ką nors iškviečiant iš kameros, iškviečiamasis prieina prie durų, o kiti turi atsitraukti į kameros gilumą.
Kalėjimo viršininkas arba jo pavaduotojai planingai apeina kameras 1-2 kartus per mėnesį, gydytojas - kas dvi dienos (gydytojų yra keletas, kiekvienam paskirtas tam tikras kamerų skaičius), o bibliotekininkas - kas dešimt dienų.
Kalėjimo viršininkas arba jo pavaduotojai ir gydytojas apeidami įeina į kameros vidų. Kol jie yra kameroje, prižiūrėtojas prie kameros neatsitraukdamas žiūri per "vilkutį" ir stebi kalinių elgesį.
Viršininkas ir jo pavaduotojai domisi, ar kas nors turi kalėjimo administracijai klausimų, prašymų ar nusiskundimų kalėjimo administracija. Jei tokių yra, ką gali, čia pat sprendžia, į kitus nusiskundimus atsako vėliau per prižiūrėtoją.
Gydytojas, įėjęs į kamerą, klausia, ar visi sveiki, o jei serga - tai kuo skundžiasi. Besiskundžiantį čia pat apžiūri ir, esant reikalui, nurodo sergantį nuvesti į ligoninę detalesniam tyrimui.
Bibliotekininkė į kamerą neužeina, per langelį priima užsakymus knygoms ir jas atneša.
Išvežant kalinį iš kalėjimo į lagerį, kalinys atiduoda į sandėlį visus jam kalėjime išduotus daiktus, išskyrus tuos, kurių negalima laikyti kameroje bei brangenybes, gauna maisto davinį kelionei ir išvedamas į karcerių rūsius, kur surenkami ir kiti išvykstantys į lagerius. Čia budintis sutikrina kiekvieno bausmės straipsnius ir bausmės laiko duomenis pagal turimas bylas ir perduoda bylas bei kalinius sargybos viršininkui, kuris išveda visą grupę per vartus į gatvę, kur ją saugoti pradeda sargyba ir pristato į geležinkelio stotį (1947-1948m. į stotį varydavo pėsčiomis, veždavo krovininėmis ir kalinių mašinomis).
Prekinėje stotyje stovėdavo keletas kalinių vagonų, prie vieno iš jų nuvesdavo kalinius. Kalinių vagono viršininkas iš sargybos viršininko gauna kalinių sąrašą, sutikslina duomenis, kiekvieno bausmės straipsnį ir bausmės laiką su jam perduotomis bylomis ir sulaipina į vagoną. Vagone kalinius iškrato ir išskirsto po kameras. Kalinių vagonas yra tokio pat dydžio kaip seno tipo keleivinis vagonas, langai su grotomis, iš vienos pusės langai maži, prie pat lubų, vidaus durys taip pat su grotomis.
Vagono viduje yra siauras koridorius, toks kaip kupė vagone, tik sienos, kuri skiria kupė nuo koridoriaus, nėra, ji pakeista grotomis, iš grotų yra durys. Kai kuriuose vagonuose siena, skirianti kupė, yra medinė, apmušta geležies lakštais, o kupė durys dvigubos: iš geležinių strypų ir geležinių 15-20 cm pločio juostų, kurios pritvirtintos vyriais, todėl antros durys gali būti nustumtos į šoną atskirai nuo grotų. Duryse langeliai. Kupė kamerose yra maži grotuoti langeliai (1/4 įprastų vagono langų), trys aukštai gultų, viršutinėse lentynose sudedami kalinių daiktai, žemutinėse išdėstoma po 12-16 žmonių kameroje. Pakeltos antrosios lentynos sudaro ištisinius gultus, kuriuose kaliniai paeiliui gali ilsėtis. Viena iš žemutinių lentynų taip pat sudedama ir, ją patvarkius, žemutines lentynas taip pat galima paversti gultais.
Vagone - šešios kupė, penkios kameros, šešta skirta sargybai. Ši kupė atskirta nuo kitų, viena kupė skirta kaliniams, kuriuos reikia kelyje izoliuoti. Ties šia kamera koridorius taip pat atskirtas pertvara ir uždaromas durimis, ši atskira kamera turi atskirą išvietę. Elektros lemputės visos yra koridoriuje, šviesa dega visą naktį.
Nustatyto režimo vagone nėra. Koridoriuje budi du sargybiniai, kuriems priskirtos kameros. Jie visą laiką per grotas stebi kalinių elgesį.
Į išvietę veda po vieną, išvedant kalinį, visi kiti turi nulipti nuo viršutinių gultų ir nueiti į kameros gilumą prie sienos. Kalinį, esantį išvietėje, sargybinis stebi pro išvietės duris. Sargybiniai keičiasi kas dvi valandos.
Numatant, kad kelyje dalis kalinių stotyse bus iškraustomi ir priimami nauji, viena kamera visą laiką laikoma tuščia.
Artėjant prie stoties, sargybos viršininkas iškviečia iš kamerų tuos kalinius, kuriuos turės perduoti, sutikrina bylų duomenis ir suleidžia juos į tuščią kamerą. Likusius išskirsto taip, kad viena kamera liktų tuščia naujų kalinių priėmimui.
Stotyje jis iš pradžių priima, paskui atiduoda kalinius.
Jei vykstama per Maskvą, atvykus į stotį, kalinių vagonas atkabinamas, nustumiamas į prekinę stotį, kaliniai sulaipinami į kalinių mašiną, pervežami į kitą stotį ir suleidžiami į kitą kalinių vagoną, jeigu norima kryptimi tą dieną važiuoja traukinys, o jei ne - nusiunčiami į paskirstymo punktą ("persilka"), kur jie sanitariškai apdorojami, nakvoja, o po to vežami toliau. Kartais paskirstymo punkte išbūna keletą dienų, savaičių ir net mėnesių. Taip pat daroma, kai į kalinio vykimo vietą nevažiuoja tiesioginiai traukiniai iš Maskvos. Persodinimo punkte jį nuveža į paskirstymo punktą, iš kur jis nuvedamas į kalinių vagoną, kuris vyksta reikiama kryptimi.
Specialios paskirties vagonas Vilniuje pripildomas kalinių, kurie visi vežami į vieną lagerį. Jie persodinami Maskvoje, daugiau niekur neiškraustomi. Jei tas punktas su Maskva geležinkeliu tiesiai nesusisiekia, tai tuose miestuose, kur keleiviai persėda, kalinių vagonas atkabinamas nuo vieno traukinio ir prikabinamas prie kito.
L.e. KGB prie Liet.TSR MT I skyriaus 2 poskyrio viršininko pareigas
majoras (pas.) (Dubrovin)
1956m. sausio 2 d.
