SULAIKYMO AR IŠLAISVINIMO POLITIKA

Rašo Vincas Trumpa

Tie ilgi aštuoneri metai, kurie praėjo nuo karo pabaigos, būtų buvę dar ilgesni, jeigu ne tie pasikeitimai, kurie įvyko ir tebevyksta žmonių galvosenoje ir vyriausybių politikoje. Išskyrus Sovietų Sąjungą ir jos valdomusSatelitinius kraštus, kur be abejo taip pat vyksta tam tikras istorinis procesas (pav. Jugoslavijos pasitraukimas iš Sovietinio bloko), visame laisvajame pasaulyje ne tik galima pastebėti tam tikrą evoliucija, bet galima numatyti ir jos linkmė. Trumpai, demokratinis pasaulis vis daugiau atsikrato mito, kuris ir Sovietų Sąjungą karo metu buvo apgaubęs tam tikra demokratine Skaiste. Šiandien kaskart daugiau žmonių įsitikina, kad tai tebuvo mitas, kad Sovietų Sąjunga tėra bjauriausios rūšies diktatūra. Dėl to ir nepaprastai išsikerojusios komunistinės partijos pamažu ima užleisti savo pozicijas. Tai aplamai reikia pavadinti sąmonės prablaivėjimo reiškiniu.

VISUOMENĖS IR VYRIAUSYBĖS

Sunku būtų pasakyti, ar tas prablaivėjimas pirma ir greičiau vykstą atskirų valstybių visuomenėse ar vyriausybėse. Demokratinėje santvarkoje nėra įprasta, kad vyriausybė vadovautų visuomenei. Ji greičiau klauso visuomenės balso ir pagal jį daro savo nuosprendžius ir ėjimus. Atrodo, jog paskutiniai JAV rinkimai gana aiškiai parodė, kad visuomenė buvo prablaivėjimo keliu nuėjusi toliau, negu senoji administracija. Žymia dalimi dėl to ją ir pakeitė.

Žvelgiant į ateitį, įdomūs du klausimai iškyla. Pirma — ar ir toliau tebevyksta griežto kurso S. Sąjungos atžvilgiu paėmimo procesas visuomenėje, ir antra — ar vyriausybė ne tik sugebės kartu su tuo procesu eiti, bet dargi mokės atsistoti jo priešaky ir jį vairuoti. Sekant Spaudą ir gyvenimą atrodo, kad visuomenė tuo keliu eina. Korėjos karas čia jai yra nuolatinis stimulas. Vis dažniau tenka girdėti balsų, kad neužtenka sulaikyti tolimesnę Sovietinę ekspansiją (tai buvo vienas kertinių vad. Trumano doktrinos akmenų),bet kad reikia sulaikymo politikos liniją pakeisti išlaisvinimo linija. Užtat Stalino, o dabar ir Malenkovo, žodžiai apie sugyvenimo galimumus tarp Sovietinio ir kapitalistinio pasaulio šiandieną mažiau ką džiugina negu seniau.

Tokių išlaisvinimo politikos skelbėjų tarpe iš visuomenės pusės pažymėtina James Burnham, kuris neseniai išleido knygą Containment or Liberation? Jis labai įtikinamai parodo, kad sulaikymo politika, jeigu ji ir pasisektų, būtų JAV ir demokratinio pasaulio pralaimėjimas. Jo, kaip žymaus mokslininko, autoritetas ir faktas, kad daugelis JAV spaudos jo keliamas mintis sutinka palankiai ir rekomenduoja vyriausybei, yra itin džiuginantis reiškinys.

KLIŪTYS IK STABDŽIAI

Be abejo būtų neišmintinga nematyti tų kliūčių ir stabdžiu, kurie stovi skersai tokios politikos kelio. Pagrindinė kliūtis, kad tokia politika gali eventualiai privesti prie karo, kurio niekas nenori. Tačiau ar negreičiau privestų prie karo vadinamoji sulaikymo politiką ? Tą klausimą nedviprasmiškai kelia ir James Burnham ir į jį atsako teigiamai.

Prie stabdžių reikia priskaityti visas karo ir pokario metu sukurtas tarptautinių institucijų karkasas, kuris lyg kokie retežiai laiko sukaustęs laisvės ir pažangos siekiančias tautas. JT-O ir jos priklausančios institucijos (ypač Saugumo Taryba su veto teise) yra organai status quo išlaikyti. Juos ir bus sunkiausia nugalėti, siekiant sulaikymo politiką pakeisti išlaisvinimo politika.

Niekas galbūt nenori griauti Jungtinių Tautų Organizacijos. Tačiau būtų baisi nelaimė, jei toji organizacija panašiai, kaip savo laiku Tautų Sąjunga, pasidarytų tik įrankis dabartinei situacijai užkonservuoti. Tuo ji pati pasirašytų savo mirties sprendimą. Norėdama būti gyva ir gyvenimiška, ji negalėtų priešintis brangiausiam kiekvieno žmogaus ir kiekvienos tautos siekimui — laisvės ir geresnio gyvenimo siekimui. Kadangi Sovietų Sąjunga tokio idealo nepripažįsta, tad be abejo jai ir ne vieta būti tokioje organizacijoje. Ji ten tėra sabotuotojas ir harmonijos ardytojas..

Sunku įsivaizduoti, kad JAV ir kitoms demokratinėms valstybėms, pasirinkus išlaisvinimo politikos kelią, būtų įmanomas bendradarbiavimas su sovietiniu bloku, kad ir JTO rėmuose.