RAUDONŲJŲ IR NATO KARINIŲ JĖGŲ PALYGINIMAS
Sovietinės karinės pajėgos pakankamai žinomos ir matoma jų progresyvus augimas. Štai keletas stambesnių duomenų palyginimui.
Pagal dabartinį planą sovietų armija susideda iš 175 divizijų (2.592.000 vyrų) su 13.000 taktinių lėktuvų, iš kurių 30% “jet” tipo. Iš tų 175 divizijų 105 su 1.675.000 vyrų išdėstytos nuo Uralo iki geležinės uždangos Europoje strateginiuose punktuose. 32 divizijos Europos satelitiniuose kraštuose ir okupuotoj Suomijos daly, iš kurių 22 (380.000 vyrų) sovietų okupuotoj Rytų Vokietijoj su 1300 taktinių lėktuvų. Jiems aerodromai išdėstyti abipus Frankfurt a. M., — Berlin oro koridoriaus su 10.000 pėdų ilgio kilimo takais. Iš likusių 10 divizijų: okupuotoj Austrijoj 2, Porkkala “laivyno bazėj” prie Helsinki 1, Lenkijoj 3 ir po dvi Vengrijoj ir Rumunijoj. Mažesniais kiekiais Čekoslovakijoj, Bulgarijoj ir Albanijoj.
Visos esamos pajėgos susideda iš 104 pėstininkų divizijų, 42 motorizuotų pėstininkų, 25 tankų ir keturių kavalerijos divizijų.
20 divizijų iš 293.000 vyrų koncentruota Kaukaze tarp Juodosios ir Kaspijos jūsų su 3300 taktinių lėktuvų, bazuojančių nuo rytinių Balkanų iki Turkestano.
Kaukaze laikomos jėgos gali būti skiriamos dviems tikslams: — invazijai į Persų įlanką ir atremti eventualiai priešo invazijai.
Centrinėj Azijoj nuo pietinio Urale į rytus iki Kinijos Turkestano Sinkjang 17 divizijų iš 195.000 vyrų. Tolimuose Rytuose karinės pajėgos išaugo iki 33 divizijų iš 429.000 vyrų, 3500 taktinių lėktuvų ir apie 80 TU-4 bombonešių (B-29 kopija).
Ką turi vakarai prieš 105 rusų divizijas ir 66 satelitų divizijas Europoje, 37 divizijas Kaukaze ir Centrinėj Azijoj su 9440 taktinių lėktuvų? Atsakymas trumpas: — 20 pėstininkų divizijų su 1100 taktinių lėktuvų, iš kurių tik 63 kanadiškiai F-86, tinkami kautis su MIG-15.
Praeitais metais vasario mėn. šiaurės Atlanto gynybos komisijos buvo nutarta iki 1952 metų galo suorganizuoti 50 pėstininkų divizijų ir 4000 taktinių lėktuvų. Tačiau iš NATO taktinio oro laivyno esamų 1400 lėktuvų tarp Alpių ir Baltijos efektingi tik 63 minėti F-į6 ir apie 500 pasenusio tipo F-84.
Iš 20 pėstininkų divizijų tik 10 su puse tinkamos sutikti sovietines pajėgas: šešios amerikiečių, keturios britų ir 27-toji kanadiečių brigada. Esamos 20 div. turkų ir graikų yra be tinkamų ginklų ir transporto priemonių. Priedo 20 jugoslavų divizijų ir 6 italų div. Lygiai blogai ginkluotos ir be transporto priemonių. Taktinių oro pajėgų teturi tik amerikiečių 6-toji grupė, esanti Viduržemio jūroje.
Skandinavija beveik atvira sovietų okupacijai. Gal būti paremta tik sąjungininkų laivyno ir amfibijų pajėgomis.
Sovietų sausumos kariuomenė susidarys 3.600.000 vyrų po 30 dienų, paskelbus mobilizaciją; ji gali padidėti po 90 dienų iki 7 milijonų kautynėms parengtų vyrų.
Sunku būtų pasakyti, ką galėtų NATO pastatyti išilgai Reino barjero, kiek galėtų padidėti turimos
457.000 vyrų pajėgos, iš kur reikėtų paimti rezervus ir amuniciją apginklavimui, kokiomis priemonėmis juos permestų į atsiradusius grėsmingus taškus.
Šiandien Amerika iš viso turi apie 3.400.000 vyrų po ginklu, o anglai 860.000 vyrų. Amerikiečių ir anglų drauge karo laivynas siekia 1500 laivų, priedo 15.000 lėktuvų, taip pat bendrai su anglais. Bet šios bendros pajėgos blogai išdėstytos: anglų — amerikiečių jėgos išmėtytos po visą žemės rutulį, tuo tarpu sovietų ir jų satelitinių valstybių pajėgos sukoncentruotos Europos srityje.
Prieš britų ir amerikiečių 4.260.000 išblaškytą kariuomenę sovietai turi 4.460.000 vyrų centrinėj padėty, iš kurios gali ir karo veiksmus pradėti. Tame skaičiuje 3.000.000 sausumos pajėgų, 700.000 laivyno ir 760.000 avijacijos.
Raudonųjų karinis pajėgumas glūdi neišsemamuose žmonių ištekliuose ir krašto rėžime, kur valdantieji gali laisvai surinkti visus krašto išteklius ginklavimui ir karo vedimui. Tačiautie resursai gali būti priešo sumažinti, jei jis viršytų oro pajėgomis, ardant komunikacijos tinklą, kliudant transportų judėjimą sauskeliais, vandenimis ir oru.
Rusijos gynybos biudžetas 1952 metams buvo 114 bilionų rublių, kas doleriais būtų apie 28.5 biliono. Praeitų metų sąmata yra 45% didesnė negu 1949 metais, kai tuomet krašto gynybos biudžetas sudarė 79 bil. rublių. Bendro 476.9 bil. rublių krašto biudžeto sudaro 23.9%. Amerikiečių krašto gynimo reikalams skirtos sąmatos sudaro 14% viso krašto biudžeto, anglų — 11%.
Sovietų industrija ir žemės turtų gavimas planuojamas didinti: plečiama hydroelektrinių stočių, irrigacijos įrengimai; anglies iškasimas iki 1956 metų turi pakilti iš 260 mil. iki 370 mil. to. per metus; naftos produkcija nuo 27 iki 44 mil. to.; didinama sunkūs liedinimo presų, variklių ir brangių metalų produkcija. Visai aiškų, kad tatai atsilieps į darbininkų būklę, nors jų atlyginimas ir pragyvenimo standartas yra antraeilis reikalas. Viena yra aišku, kad šiuo metu rusai turi realę galimybę sumobilizuoti karo pramonei apie 8 milijonus specialistų darbininkų ir galbūt apie 4 milijonus satelitiniuose kraštuose. Išskyrus naftą, kurios kiekis pas juos yra ribotas, rusai turi pakankamus žaliavų šaltinius. Krašto gynybai reikalinga apie 2.400.000 to. plieno metams, pusė to kiekio sunaudojama ginklams, lėktuvams, sviediniams ir bomboms, likusi pusė eina laivų statybai ir kariškiems vežimams.
Darbo valanda rusams atsieina pigiau negu anglams ar amerikiečiams ne todėl, kad pigesnė žaliava ir darbas, bet kad rusų tankai ir lėktuvai yra mažiau sudėtingi, turi mažiau pagelbinių įrengimų ir pigesni savo išdirbiniu už amerikiečių ir anglų. MIG-15 kainuoja apie $65.000 gi amerikiečių F-86-D apie $345.000, plius $280.000 radaro ir radio įrengimams, išlaikymui, naujiems pritaikymams ir konstrukcijoms, kas bendroje sumoje sudaro $625.000.
Tenka paabejoti, ar sovietams nepritrūks aliuminijaus, kurio didelius kiekius sunaudoja aviacija — lėktuvų statybai ir jų įrengimams. Šiuo metu sovietuose gaminama apie 1000 lėktuvų rėmų per metus. 1951-1956 metų penkmečio planas numato pakelti 250% aliuminijaus gamybą arba
250.000 to per metus, kas atitiktų MIG-15 gamybos padidėjimui 30.000 arba 7000 vidutinių bombonešių.
Negalima praeiti nepažvelgus į rusų ribotus išteklius naftos, be ko negali pajudėti oro ir žemės transporto mašinos, povandeniniai ir oro kovoslaivynai, didelė dalis karinėss industrijos. Užtat neveltui Melnikovas paskutiniame partijos kongrese pareiškė, kad naftos produkcijai privalomas ypatingas dėmesys ir kad iš 1952 metų 47 milijonų to. metinės produkcijos, kas sudaro 15% metinės amerikiečių produkcijos, turi būti padidinta 85% dabartinio kapaciteto iki 1956 metų. Papildyti naftos trūkumui yra eilė sintetinio benzino gamyklų, kurioms naudojamos anglys. Tačiau karo atveju tas nepapildys strateginių medžiagų.
Maršalas Vasilewskis partijos kongrese tvirtino, kad raudonoji armija esanti perginkluota naujais ginklais ir moderniškesnėmis pagelbinėmis priemonėmis; karo pramonė gaminanti geresnę amuniciją ir žymiai daugiau negu praeitame kare. 90% kadro karininkų, pradedant kuopų vadais, turį gerą kautynių patyrimą ir 60% atsargos karininkų dalyvavę kautynėse. Šitokio patyrusio ir tokio kiekio kadro neturinti nė viena pasauly valstybė. Visa armija nuo paskutinio karo pabaigos iki šiai dienai laikoma kovos parengty.
Tą patį galima pasakyti ir apie oro ir jūrų pajėgų parengimą.
Raudonoji Rusija turi pakankamai žaliavų, įmonių, patyrusių darbininkų ir kompetentingų mokslininkų taip paruošti savo karinę pajėgą, kad ji visiškai rimto rūpesčio sudarytų Vakarų pasauliui.
