1941 METŲ SUKILIMO REIKŠMĖ
Pirmosios sovietinės okupacijos metu (1940. VI. 15—1941. VI. 22) sukilimas buvo ruošiamas su tikslu pasauliui paskelbti lietuvių tautos valią savarankiškai tvarkytis savoje nepriklausomoje Lietuvos valstybėje.
Spontaniškai sukilo visa lietuvių tauta, nutraukdama su Sovietų Sąjunga prievarta jai užkrautus ryšius ir duodama atkirtį terorui, žudynėms, masiniam šeimų išgabenimui į Gulago koncentracijos stovyklas. Tokiu būdu didele dalimi sukilimas kartu buvo lietuvių tautos teisingo pasipiktinimo veiksmas.
Antrojo Pasaulinio karo eigoje, vėliau po sukilimo, išryškėjo jo abiejų Lietuvos okupantų, bolševikų ir nacių, tikrieji tikslai mažųjų kaimyninių valstybių atžvilgiu. Stalinas skelbė, kad mažosios kaimyninės valstybės turi surišti savo likimą su didžiąja galybe ir tame ryšyje negali kelti teisėtumo ar neteisėtumo klausimų. Mažųjų neutraliteto politika esanti ne kas kita kaip savižudybė.
Kitu atveju, versdamas Lietuvos užsienio reikalų ministeri pasirašyti savitarpinės pagalbos sutartį, kuria buvo įvedamos sovietinės įgulos į Lietuvos teritoriją, jis tvirtino: ,,Jeigu Lietuva būtų pakliuvus į Vokietijos globą, ji be abejo taptų vokiečių protektoratu, kai tuo tarpu mes respektuojame Lietuvos valstybės nepriklausomybę".*
Mes esame tų sovietinių melagingų pažadų ir po jų sekusios tikrovės liudininkai. Mes gerai žinome, kaip visam lietuvių tautos ketvirtadaliui teko tą sovietinį ,,respektą" pergyventi Gulago koncentracijos stovyklų vergijoje ir tiktai labai mažai išvežtųjų daliai pavyko įveikti bado, šalčio, vergo darbų, ligų ir KGB teroro kančias.
Kitas ,,geradaris", Vokietijos Reicho kancleris Hitleris, sakėsi lietuvių tautą išvadavęs iš komunistinės okupacijos košmaro. Rosenbergas, Hitlerio paskirtas įgaliotiniu Rytų Europos Erdvei tvarkyti, skundėsi, kad Stalinas, pasinaudodamas jam palankiai susidėsčiusioms sąlygomis, gerokai padidino Rusiją žemėmis ir žmonėmis, prisijungdamas Estiją, Latviją, Lietuvą, pusę Lenkijos, Rumunijos Besarabiją ir Bukoviną ir dalį Suomijos. Rosenbergo žodžiais tariant, taip ir pasirodė, kiek mažai reiškia mažųjų valstybių laisvė be Vokietijos apsaugos.
Kokią gi apsaugą Lietuvai ir kitoms Baltijos bei daugumai Europos valstybių vokiečiai planavo? Tai aiškiai nusako ištrauka iš vienos Rosenbergo Rytų Erdvei tvarkyti bylos. Pagal tos ištraukos tekstą Baltijos kraštuose buvo numatomi sekantys patvarkymai:
a. ,,Masiškai deportuoti nepageidaujamus elementus.
b. Skubiai įkurdinti stambius vokiečių kolonistų kontingentus, papildant juos tinkamais Volgos vokiečiais. Galėtų iškilti danų, norvegų, olandų, o karą sėkmingai baigus ir anglų Baltijos kraštuose įkurdinimo klausimas.
c. Iš vietinių pabaltiečių būtų palikti tiktai rasiškai tinkami asmenys, kurie duotųsi germanizuojami". **
Rosenbergas samprotavo, kad Lietuvoje galėtų kilti daugiau rezistencijos germanizacijai, todėl ten tektų skaitytis su didesniu iškeliamųjų skaičiumi. Matyti, žemaičių atsparumas kryžiuočiams, Klaipėdos vokietininkų teismas 1935 metais, paskelbimas neutraliteto vokiečių-lenkų karo metu nacių akyse ,,mažino" nordiško rasinio tipo žmonių skaičių Lietuvoje. Vėliau gi po tų Rosenbergo planų sudarymo įvykęs 1941 metų lietuvių sukilimas, Lietuvos nepriklausomybės atstatymo bei laikinosios vyriausybės sąstato paskelbimas, o tai pat ir 1943 metų pradžioje visiškas suboikotavimas nacių pastangomis bandomo suorganizuoti lietuvių SS legiono, be abejo, nebūtų Rosenbergo nusistatymo lietuvių tautos atžvilgiu pagerinę.
Toms nesveikų fantazijų idėjoms iškilus, 1941 metų sukilimo reikšmė išsiplėtė ir padidėjo. Ginkluotas lietuvių sukilimas jau nesiribojo vien tiktai išsivadavimu iš sovietinės Rusijos prievartos ryšių bei atkirčiu jos genocidiniam terorui, bet priedu prie to Lietuvos nepriklausomybės atstatymu ir laikinosios vyriausybės sąstato paskelbimu tapo drąsia konfrontacija nacionalsocialistinės Vokietijos tikslams.
Lietuvos sukilėliai, nuožmių ir žiaurių kaimynų apsupti, savo drąsiu pasipriešinimu liguistai komunistinio mesijanizmo bei nacių rasizmo didybės manijai įsijungė į pasaulyje besivystantį sąjūdį kovai už laisvę, už aukščiausias žmonijos vertybes bei pagrindines žmogaus teises ir kovai prieš genocido bei holokosto terorą.
Adolfas Damušis
*Report of the Select Committee to investigate Communist aggression and the forced incorporation of the Baltic States into the U.S.S.R., United States Government Printing Office, 1954, Third Interim Report, p. 316.
** A. Rosenbergo Rusijos bylos dokumentai: Dokumentas 1029-PS, 1941. V.8, p. 574; dokumentas 1017-PS, 1941. IV. 2, p. 550.
Adv. Povilas Žumbakis parašė anglų kalba naują vertingą knygą „SOVIET EVIDENCE IN NORTH AMERICAN COURTS”. Tai yra plati ir dokumentuota analizė, nagrinėjanti OSI ir sovietų bendradarbiavimą JAV teismuose, sovietinių KGB šaltinių paruoštos kaltinamosios medžiagos naudojimą ir kt. su OSI susijusias problemas.
ši 168 psl. didelio formato knyga, išleista Americans for Due Process, pirmoj eilėj skiriama Kongreso ir Senato atstovams, valdžios pareigūnams, žurnalistams. Knyga kaštuoja 15 dol. Užsakymo aukas siųsti: Americans for Due Process, P.O. Box 85, Woodhaven, N.Y. 11421.
Lietuvių Fronto bičiulių CV nupirko 100 knygų, kurios buvo įteiktos šimtui JAV senatorių.
