PENKTASIS MOKSLO IR KŪRYBOS SIMPOZIUMAS
1985 lapkričio 27 - gruodžio 1 dienomis Čikagoje vyko didelė kūrybos šventė — Mokslo ir kūrybos simpoziumas. Klausytojams — dvasinė ir intelektualinė lietuvybės šventė, rengėjams — rugiapjūties darbymetis. Dalyvavo 220 su virš paskaitininkų, kasdien susirinkdavo apie 1000 klausytojų.
Peržvelgus programą-simpoziumo vadovą (542 psl.), aiškėja plati renginio apimtis. Tenka suminėti tik kelias rengėjų pavardes: simpoziumo tarybos pirm. Juozas Rimkevičius, mokslinės progamos vedėjas — Jonas Bilėnas, organizacinio komiteto pirm. — Ramojus Vaitys, programos redaktorė — Nijolė Jankutė-Užubalienė.
Suprantama, kad neapsieita be techninių trūkumų tiek dienotvarkės pakeitimuose, tiek informacijos srityje. Bendrai, simpoziumas buvo smarkus šuolis išeivijos kultūriniame gyvenime. Dažnai mes patys, sekdami okupanto užuominas, pranašaujame apie mūsų, nudžiūvusios tautos šakos, kultūrinį vegetavimą. Bet mūsų pačių nustebimui pranašystės kol kas nesipildo, ką įrodė penktasis mokslo ir kūrybos simpoziumas, kas ketveri metai atnaujinąs mūsų dvasines, intelektualines ir tautines jėgas.
Pirmosios dienos simpoziumuose vertos prisiminti A. Gurecko ir J. Kavaliūno mintys apie išeivijos visuomeninę ir politinę emigracijos kartų kaitą. Pagal Gurecką, dabartinė išeivija pasidalinusi į du lagerius: vieni kovoja prieš bolševizmą, kiti labiau rūpinasi tautiniais interesais.
Lituanistikos katedros sesijoje Br. Vaškelis pranešė, kad šiuo metu bakalauro laipsniui įgyti studijuoja 27 studentai, magistro bei daktaro — 6 aspirantai. V. Kelertienė komentavo, kad didelę lituanistiką studijuojančių dalį sudaro trečios kartos lietuvių vaikai, bet mažai tų, kurie baigę šeštadienines mokyklas. M. Drunga priminė Lietuvių dailės muziejaus reikalingumą.
Prof. A. Mickūnas, kalbėdamas apie filosofijos eigą Lietuvoje, pažymėjo, kad išeivija gali didžiuotis vakarietiško masto filosofais Maceina, Girnium ir Greimu.
Iš kun. dr. K. Trimako surinktų anketos duomenų pastebėta laipsniškas lietuvių jaunimo nutautimas, daugiausia juntamas Brazilijoje.
Stipriausiai buvo nagrinėjama lietuvių išeivijos ir tarybinė literatūra gal ir dėl to, kad išeivija turi pajėgius literatūros kritikus, kaip dr. V. Kelertienę, dr. B. Ciplijauskaitę, dr. I. Gražytę-Maziliauskienę, dr. R. Šilbajorį, dr. Br. Vaškelį, dr. V. Skrupskelytę ir kitus.
V. Kelertienė iškėlė A. Greimą kaip modernų pasaulinio masto literatūros kritiką, rasdama jo teorijos užuominų jau lietuviškuose jo straipsniuose. Br. Vaškelis atskleidė M. Katiliškio ,,Išėjusiems negrįžti'' romano struktūrą. R. Šilbajoris perteikė Liūnės Sutemos poezijos epinį-mitologinj elementą. B. Ciplijauskaitė iškėlė moters kaip istorijos kūrėjos vaidmenį moderniame Vakarų Europos moterų rašytojų romane. V. Kavolis apibūdino tarybinę lietuvių poeziją. I. Gražytė-Maziliauskienė nagrinėjo žiaurumo teatrą Glinskio dramose. V. Natkevičius lietė lietuvišką tarybinį polifoninį romaną, kur veikėjai vaizduojami objektyviai kiek leidžia tenykštės sąlygos. Geriausiu pavyzdžiu jis laiko Radzevičiaus „Priešaušrio vieškelius".
Dailėtyra ir muzika galėjo būti giliau ir plačiau atstovaujama. Tačiau reikia džiaugtis tuo, kad sesijose buvo įtrauktas jaunimas. Minėtinas ir literatūros-muzikos vakaras, skirtas Giedros Gudauskienės kūrybai, ir tuo pačiu metu vykusi dail. Kiaulėno ekspresionistinių tapybos darbų paroda, kurią taikliai apibūdino dail. Pr. Lapė. Literatūros vakare buvo įteiktos LRD-jos ir Aloyzo Barono novelės premijos.
Filosofijos sesijai vadovavo dr. K. Skrupskelis, psichologijai — kun. K. Trimakas, teologijai — kun. J. Saulaitis, M. Drunga ir A. Liulevičienė. Istorijos sesijoms pirmininkavo S. Sužiedėlis ir R. Misiūnas. Pagrindinė diskusijų tema buvo Lietuvos krikštas.
Iš kalbotyros sesijos, kuriai vadovavo prof. J. Rėklaitienė, įdomi buvo iš Lietuvos atvykusio prof. Z. Zenkevičiaus paskaita apie jotvingius ir jų kalbą.
Pirmojoje teisės sesijoje, vadovaujant moderatorei Rasai Razgaitienei, buvo diskutuojama OSI teisinės sistemos klausimai. Diskusijose dalyvavo David E. Springer, Henry L. Mason ir Povilas Žumbakis. Pagal advokatą Mason, nesąmonė yra naudotis sovietiniais liudijimais, nes jų teisinė sistema yra konstitucinė valdžios dalis, turinti pildyti jos reikalavimus. Pažymėtina, kad Mason yra prašęs American Bar Assoc. svarstyti šį klausimą, bet šiuo metu nėra tam daug vilčių. Trečioje sesijoje, kuriai vadovavo R. Domanskis, Domas Krivickas kalbėjo apie Vilko pastangas Lietuvos okupacijos nepripažinimo reikalu. Daina Kojelytė priminė, kad šiuo metu Amerika iš viso vengia pripažinti valdžias, o labiau pabrėžia diplomatinių ryšių palaikymą.
Tai tik keletas minčių iš šio neeilinio simpoziumo. Ateityje pageidautina daugiau laiko paskirti lietuvių kultūros specifinių problemų ir lietuvybės išlaikymo išeivijoje nagrinėjimui, o mažiau temoms iš mokslinės srities, kurias galima rasti ir amerikiečių mokslo žurnaluose ir suvažiavimų diskusijose.
A. M.
... Totalistinis vienybės supratimas reikalauja, kad visi elgtųsi ir galvotų taip, kaip įsakoma iš viršaus. Demokratinis vienybės supratimas vieningą sprendimą prieina susipratimo ir susitarimo keliu.
Juozas Brazaitis, Raštai
