INFORMACIJOS CENTRAS KALIFORNIJOJE

Los Angeles miesto tarybos narys Zev Yaroslovski Kudirkai ir Šakaliui įteikia specialius miesto žymenis; iš dešinės — V. Šakalys, Z. Yaroslovski, S. Kudirka, A. Mažeika (Informacijos centro direktorius) ir dr. R. Ferraro (Los Angeles miesto švietimo tarybos narys). Nuotr. A. Adomėno

Paveiki informacija — vienas iš pagrindinių ginklų išeivijos tremties misijoje, deja, ilgą laiką efektingiau nebuvo panaudotas. Susidarytų stora knyga, jei surinktume straipsnius ir surašytume susirinkimuose, seimuose ir kongresuose pasakytas kalbas apie informacijos reikalingumą. Tuo klausimu priimta daugybė nutarimų ir rezoliucijų. Bet visi nutarimai ir rezoliucijos, jei neparemtos veiksmu, nuskrenda su aidu, neatnešdamos ne tik jokios naudos, bet nepalikdamos nei jokio ženklo. Tačiau būtų neteisu sakyti, kad informacijos srityje nieko nepadaryta. Centralizuotą informacijos tarnybą senais laikais yra turėjusi Amerikos Lietuvių Taryba, vėliau JAV Lietuvių Bendruomenė, dabar plačios apimties informacijos darbą vykdo kun. K. Pugevičius, savo įstaigoje apjungęs tris ar keturias tarnybas; kun. dr. J. Prunskis Čikagoje, veikiąs Altos informacijos vardu, painformuoja vietinę spaudą. Vertingą rolę informacijos srityje atlieka Lietuvos vyčiai, gerai suredaguojamos ALTA informacijos angliškos laidos, gi lietuviškos laidos visai blogos, nereikalingos, ir joms skirti pinigai tarsi išmetami į vandenį.

Vladas Šakalys ir Simas Kudirka atvyksta liudyti į Bražinskų teismą; iš dešinės — ABC televizijos korespondentas Larry Carroll, Vladas Šakalys, Simas Kudirka ir Algirdas Bražinskas. Nuotr. D. Barauskaitės

Per pastarąjį dešimtmetį neblogą veiklą informacijos srityje buvo išvysčiusi Kalifornijoje veikusi LB Talkos Lietuvai komisija, lietuviškais klausimais amerikiečių spaudoje paskelbusi keletą šimtų laiškų ir šiek tiek straipsnių. Nuo šių metų informacijos pareigas Kalifornijoje perėmė naujai susiorganizavęs Lietuvių informacijos centras, kuriam vadovauja trečios kartos lietuvis Antanas Mažeika.

Dar prieš formalų informacijos centro suorganizavimą, Los Angeles jaunimo aktyvas išradingai parėmė jaunimo demonstracijas Washingtone 1980 liepos 18 d. Maždaug valandą prieš tų demonstracijų pradžią buvo kontaktuoti didieji Los Angeles laikraščiai ir radijo stotys, pranešant apie prasidėsiančias demonstracijas Washingtone. Dėl to Washingtono demonstracijos Los Angeles amerikiečių spaudoje ir radijo pranešimuose susilaukė gan didelio dėmesio.

Informacijos centro darbuotojai Šakaliui ir Kudirkai suruoštame spaudos priėmime: iš dešinės — R. Mickus, R. Zelenytė-Matienė, A. Matulaitytė, A. Ambrazaitytė, I. Lukaitė, J. Matulaitis ir D. Gudauskaitė. Nuotr. D. Barauskaitės

Los Angeles Atletų klube pareiškimą daro Simas Kudirka. Nuotr. A. Adomėno

Spaudos priėmime Los Angeles arkivyskupui atstovavo Šv. Kazimiero parapijos klebonas prel. Jonas Kučingis ir sukalbėjo invokaciją; čia jis matomas vaišių metu su Vladu Šakaliu. Nuotr. A. Adomėno

Savo patirtį informacijos srityje Los Angeles jaunimas pagilino, kai Reagano kandidatūrai remti Kalifornijos lietuvių komitetas 1980 spalio mėnesį į Los Angeles atsikvietė Simą Kudirką. Jie jam suorganizavo spaudos konferenciją bei kontaktavo radijo ir televizijų stotis. Nors spaudos atsiliepimas tada buvo gan ribotas (partiniai patriotai dėl to reiškė viešą džiaugsmą), bet per amerikiečių radijo stotis Kudirka atliko Lietuvos naudai svarbų vaidmenį.

Apsiginklavęs ta patirtimi, Los Angeles lietuvių jaunimas apsisprendė formaliai suorganizuoti informacijos tarnybą. Į organizacinį susirinkimą buvo pakviesti įvairių ideologinių pakraipų ir amžiaus lietuviai. Centro iniciatoriai buvo linkę nesusirišti nė su vienu veiksniu, bet lygiai su visais bendradarbiauti ir visiems talkinti. Tačiau antibendruomeniškai nusiteikusi grupė iškart pradėjo nuo jaunųjų judėjimo izoliuotis, paskui pulti, ir nuėjo tiek toli, kad “tautinių namų” vadovybė užtrenkė duris informacijos centro susirinkimams, tarsi tautiškas girkšnojimas būtų patriotiškesnė veikla už tautinį darbą. Sekdami reorgų “visuomeninės veiklos” regulomis, antibendruomenininkai apkaltino frontininkus už informacijos centro suorganizavimą. Jei taip iš tikro būtų, frontininkai galėtų didžiuotis. Deja, — tai tik neužtarnautas komplimentas Los Angeles LF bičiuliams.

Los Angeles miesto švietimo tarybos narys dr. Richard Ferraro sveikindamas Kudirką ir Šakalį pakvietė juos su pranešimais aplankyti visas Los Angeles distrikto mokyklas. Nuotrauka A. Adomėno

Mission Viejo (Calif.) aukšt. mokyklos mokiniai po paskaitos apsupę Simą Kudirką klausinėjo apie Lietuvą ir rusiškuosius koncentracijos lagerius. Nuotr. D. Barauskaitės

 

Nežiūrint tos grupelės priešiškumo, Lietuvių informacijos centras ryžosi dideliam projektui: Vasario 16-sios proga į Los Angeles pasikviesti Simą Kudirką ir Vladą Šakalį ir pabandyti Lietuvos klausimą kiek įmanoma plačiau iškelti amerikiečių visuomenėje. Šiam projektui vykdyti jaunieji aukojo darbą ir laiką, vyresnieji nepagailėjo pinigo. Vien Antanas Adomėnas šį užsimojimą parėmė arti pusantro tūkstančio dolerių suma.

Visą mėnesį įtemptai darbavosi Informacijos centro nariai, ruošdami informacinę medžiagą, lankydami radijų stotis ir laikraščių redakcijas, susitikdami su atskirais laikraštininkais, kontaktuodami universitetus ir aukštesniąsias mokyklas, megzdami ryšius su politikais, Los Angeles miesto pareigūnais, unijų ir tautinių grupių vadais ir kitais atsakingais asmenimis. Kai Kudirka su Šakaliu atvyko, dirva jau buvo pilnai paruošta. Visą savaitę jiedu kasdien kontaktavo amerikiečius ir kitas tautines grupes: kalbėjo Kalifornijos universiteto Los Angeles ir Northridge studentams bei Beverly Hills ir Mission Viejo aukštesniųjų mokyklų mokiniams, buvo pagerbti ir kalbėjo lenkų ir latvių priėmimuose, ilgesnius pareiškimus padarė populiarioje George Putnam radijo programoje, Molotovo-Ribentropo pakto reikalu lankėsi vokiečių konsulate, kasdien turėjo susitikimus su laikraštininkais. Vasario 17 Kudirkai ir Šakaliui pagerbti buvo suruošti priešpiečiai — spaudos priėmimas prestižiniame Los Angeles Atletų klube, kur jie turėjo progos susitikti su spaudos korespondentais, miesto pareigūnais ir kitais įtakingais asmenimis. Po pagerbimo, “Los Angeles Times” pakvietė svečius į dienraščio redakciją ilgam pokalbiui.

Dr. Richard Ferraro pokalbyje su Simu Kudirka. Nuotr. D. Barauskaitės

Spaudos priėmime Los Angeles Atletų klube Šakaliui ir Kudirkai pagerbti dalyvauja (iš dešinės) KIEV radijo reporteris Frank Beaton, aktorė Rūta Lee Kilmonytė-Loewe, East West News reporteris Jon Medina, (nugarą atsukęs) Columbia Pictures aktorius Jack Blessing, vaidinęs Kudirkos filme “The Defection of Simas Kudirka’’. Nuotr. D Barauskaitės

Stud. Daina Gudauskaitė, Informacijos centro darbuotoja. Nuotr. A. Raulinaičio

Danutė Barauskaitė, Informacijos centro organizatorė ir darbuotoja. Nuotr. A. Raulinaičio

Dr. Zigmas Brinkis, davęs Inf. centrui patalpas (kairėje), Edmundas Arbas ir Juozas Kijelis — LB Talkos Lietuvai komisijos darbuotojai. Nuotr. L. Kanto

 

Jų atsilankymo proga straipsnius apie Šakalį ir Kudirką, aišku, ir apie Lietuvą paskelbė “National Catholic Register”, “The Tidings”, “UCLA Daily Bruin”, “Twin Circ-le”, Daily Sundial”, “The Daily Breeze”, “The Register”, Beverly Hills ir Mission Viejo mokyklų laikraščiai. Kai kuriuose laikraščiuose straipsniai dar vis pasirodo. Todėl nesunku suprasti, kodėl Maskvos tarnai okupuotoje Lietuvoje prieš Šakalį pradėjo šlykščiausią šmeižtų kampaniją. Įdomu, kad Los Angeles A. Skiriaus leidžiamas ir redaguojamas laikraštukas “Lietuviai Amerikos Vakaruose” irgi įtikinėjo, kad Šakalys į Vasario 16 minėjimą neturėtų atvažiuoti.

Jei ne Lietuvių infonnacijos centras, tai Vasario 16-ji Los Angeles amerikiečių visuomenėje būtų praėjusi nepastebėta. Per pastaruosius kelerius metus Altos skyriaus ruošiami minėjimai pravedami labai primityviai. Vienintelė nauda, — kad minėjimų metu losangeliečiai laisvinimo veiklai suaukoja nemažas pinigų sumas.

Su savo gražiai įvykdytu projektu informacijos centras pasiekė bent kelis lietuviškus tikslus, būtent, kovojančių už savo krašto laisvę lietuvių žinią perdavė amerikiečių visuomenei, informacijos centro darbuotojai (daugiau ar mažiau dalyvaujančių skaičius siekia arti 50 asmenų) įgijo naujos ir vertingos patirties ir pats centras prisistatė kaip rimta informacijos agentūra. Po šito įvykio, į centrą jau dažnai kreipiasi laikraščių korespondentai ir įvairios įstaigos, k. t., Amnesty International, Freedom’s Foundation, Rand korporacija ir t.t.

Jaunųjų aktyvas nedelsdamas turėtų planuoti tokius informacijos centrus suorganizuoti visose didesnėse lietuvių bendruomenėse.

J. Kj.