Partizanai Partizanai: Istorija ir dabartis

  • Praleisti ir pereiti prie medžiagos
  • Pereiti prie pagrindinės navigacijos ir prisijungti

Navigacijos peržiūros paieška

Navigacija

  • Straipsniai
  • Knygos
  • Foto
  • Video

Ieškoti

Adolfas Ramanauskas
Vanagas
1918 03 06 - 1957 11 29
Antanas Kraujelis
Siaubūnas
1928 10 28 - 1965 03 17
Jonas Žemaitis
Vytautas
1909 03 15 - 1954 11 26 
Juozas Lukša
Daumantas
1921 08 10 - 1951 09 04 
Juozas Vitkus
Kazimieraitis
1901 12 10 - 1946 07 12
Jonas Misiūnas
Žalias Velnias
1911 - 1947 03 11
Justinas Lelešius
Grafas
1917 11 23 - 1947 09 24
Lionginas Baliukevičius
Dzūkas
1925 01 01 - 1950 06 24
 
 

 
 

Partizanai Facebook'e

 

Straipsniai

  • Dabartis
  • Monsinjoro A.SvarinskoMonsinjoro A.Svarinsko
  • Rūtos Trimonienės
  • Bendraminčių straipsniai
  • Aktualijos
  • Aldonos Vilutienės
  • Roberto Patamsio
  • Kalendorius

Videoteka

  • Monsinjoras A.SvarinskasMonsinjoras A.Svarinskas
  • Laisvės kovų dainos
  • Jonas Kadžionis "Mano dalia"

Knygos

  • Juozas Daumantas "Partizanai"Juozas Daumantas "Partizanai"
  • FIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas DaumantasFIGHTERS FOR FREEDOM Lithuanian Partisans Versus the U.S.S.R. by Juozas Daumantas
  • Juozas Brazaitis "Vienų vieni"Juozas Brazaitis "Vienų vieni"
  • K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"K. Girnius "Partizanų kovos Lietuvoje"
  • N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"N. Gaškaitė "Pasipriešinimo istorija"
  • J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"J. Starkauskas "Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944-1953 metais"
  • KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953KOVOJANTI LIETUVA 1944-1953
  • K.Kasparas "Lietuvos karas"K.Kasparas "Lietuvos karas"
  • Lietuvos partizanai 1944 1953mLietuvos partizanai 1944 1953m
  • UŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘUŽ LAISVĘ IR TĖVYNĘ
  • Lietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metaisLietuvos partizanų kovos ir jų slopinimas MVD - MGB dokumentuose 1944-1953 metais
  • A. Garmutė "Motinėle, auginai"A. Garmutė "Motinėle, auginai"
  • Juozas Starkauskas STRIBAIJuozas Starkauskas STRIBAI
  • POKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas KerulisPOKARIO LIETUVOS LAISVĖS KOVOTOJAI / Leonardas Kerulis
  • Robertas Patamsis LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMASRobertas Patamsis LIETUVIŲ PASIPRIEŠINIMAS
  • Partizanų kovos apygardose
  • A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"A. Šimėnas "Kovoje dėl Lietuvos laisvės"
  • B. Juodzevičius "Laisvės kaina"B. Juodzevičius "Laisvės kaina"
  • Bronislava Vinskienė Amžinieji ĄžuolaiBronislava Vinskienė Amžinieji Ąžuolai
  • DEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖSDEJAVO ŽEMĖ IR ŽMONĖS
  • DIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAIDIDŽIOSIOS KOVOS APYGARDOS PARTIZANAI
  • Giedraičių PARTIZANAIGiedraičių PARTIZANAI
  • KĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAIKĘSTUČIO APYGARDOS PARTIZANAI
  • LAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardojeLAISVĖS KOVOS Prisikėlimo apygardoje
  • LAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJELAISVĖS KOVŲ AUKOS PIETŲ ŽEMAITIJOJE
  • St. Abromavičius "Didžioji kova"St. Abromavičius "Didžioji kova"
  • V. Slapšinskas "Laisvės vytis"V. Slapšinskas "Laisvės vytis"
  • Kovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorijaKovoję už brangią Tėvynę: Algimanto apygardos partizanų istorija
  • TIGRO RINKTINĖTIGRO RINKTINĖ
  • ATMINTINĖ SAU IR NE SAUATMINTINĖ SAU IR NE SAU
  • St. Abromavičius "Žalio velnio takais"St. Abromavičius "Žalio velnio takais"
  • DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...DRĄSIAI STOVĖSIM LAISVĖS SARGYBOJ...
  • Amžinai gyviAmžinai gyvi
  • Antanina GARMUTĖ  IŠĖJO BROLIAIAntanina GARMUTĖ IŠĖJO BROLIAI
  • Janina SEMAŠKAITĖ  VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTISJanina SEMAŠKAITĖ VAIČĖNO BŪRIO ŽŪTIS
  • SUVALKIJOS KOVŲ AIDAISUVALKIJOS KOVŲ AIDAI
  • Dainavos partizanai: Šarūno rinktinėDainavos partizanai: Šarūno rinktinė
  • PARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKASPARTIZANINIS JUDĖJIMAS VIDURIO LIETUVOJE /Vaclovas SLIVINSKAS
  • KAIP NEPAMIRŠTI...  KAIP NEPAMIRŠTI...
  • A.Vilutienė Trečioji vėliavos spalvaA.Vilutienė Trečioji vėliavos spalva
  • Apie partizaną
  • V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"V. U. Ruseckienė "Laisvės rūmų architektas"
  • J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"J. Lukša-Daumantas "Laiškai mylimosioms"
  • O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"O. VOVERIENĖ "Lietuvos laisvės kovos karžygis Vaclovas Voveris-Žaibas"
  • A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"A. Petrauskas "Tėvynei jo plakė širdis"
  • J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"J. Šyvokienė "Gyvenimą paaukojęs Tėvynei"
  • Partizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- VanagasPartizanų vadas generolas Adolfas Ramanauskas- Vanagas
  • V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"V. Ašmenskas "Generolas Vėtra"
  • Priesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiaiPriesaika Jonas Semaška-Liepa ir bendražygiai
  • Gen. Povilas PlechavičiusGen. Povilas Plechavičius
  • ŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTASŽUVUSIŲJŲ PREZIDENTAS
  • Partizanų maldos
  • RŪPINTOJĖLIS LLKS PARTIZANO maldos ir apmąstymai
  • Ženkime SU MALDAŽenkime SU MALDA
  • "TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS"TIKIU DIEVĄ" MALDYNAS
  • Adelės Dirsytės Maldų knygutėAdelės Dirsytės Maldų knygutė
  • Atsiminimai
  • A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"A. Ramanauskas (Vanagas) "Daugel krito sūnų"
  • L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"L. Baliukevičiaus "PARTIZANO DZŪKO dienoraštis"
  • M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"M. Kinertaitė - Laugalienė "Jaunystė ir rezistencija"
  • V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"V. Juodsnukis "Suvalkijos partizanų takais"
  • P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"P. Pečiulaitis "Šitą paimkite gyvą"
  • J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"J. Lelešius-Grafas "Partizanų kapeliono DIENORAŠTIS"
  • E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"E. Juciūtė "Pėdos mirties zonoje"
  • L. Vilutis "Likimo mozaika"L. Vilutis "Likimo mozaika"
  • Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"Br. Antanaitis "Žodžiai iš pragaro"
  • V. Ašmenskas "KGB spąstuose"V. Ašmenskas "KGB spąstuose"
  • Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...Tada, kai žuvom dėl Tėvynės...
  • Antanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJOAntanas Paulavičius KRAUJO UPELIAI TEKĖJO
  • Irena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAIIrena Runaitė-Belickienė LIKIMO KELIAI
  • KAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲKAPAI BE KRYŽIŲ, KRYŽIAI BE KAPŲ
  • Žadėjom laisvę Tau parneštiŽadėjom laisvę Tau parnešti
  • Juozas Barisa Gyvenome vien tik viltimiJuozas Barisa Gyvenome vien tik viltimi
  • Jonas Žičkus Nueitas keliasJonas Žičkus Nueitas kelias
  • Algimantas Lisauskas Iš pragaro angosAlgimantas Lisauskas Iš pragaro angos
  • STUDENTŲ BYLASTUDENTŲ BYLA
  • Algirdas Jėčys Sutryptos viltysAlgirdas Jėčys Sutryptos viltys
  • Nepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimaiNepataisomasis Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai
  • Monsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai II dalisMonsinjoro Alfonso Svarinsko atsiminimai II dalis
  • Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ I dalisAtsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ I dalis
  • Atsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalisAtsiminimai apie monsinjorą ALFONSĄ SVARINSKĄ II dalis
  • Aleksandras Juška. Iš nebūties sugrįžęs.Aleksandras Juška. Iš nebūties sugrįžęs.
  • Robertas Patamsis. Paskutinis iš Žemaičių legiono štaboRobertas Patamsis. Paskutinis iš Žemaičių legiono štabo
  • Stasys Algimantas Būdas Ką atmintis IŠSAUGOJOStasys Algimantas Būdas Ką atmintis IŠSAUGOJO
  • Jonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkesJonas Kadžionis-Bėda Per skausmo pelkes
  • Tautos atmintyje
  • DZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOSDZŪKIJOS PARTIZANŲ DAINOS
  • LAISVĖS KOVŲ DAINOSLAISVĖS KOVŲ DAINOS
  • PARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVEPARTIZANAI APIE PASAULĮ, POLITIKĄ IR SAVE
  • Bernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIENBernardas Gailius PARTIZANAI TADA IR ŠIANDIEN
  • TAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNASTAURO APYGARDOS PARTIZANŲ VARDYNAS
  • VARPO DŪŽIAIVARPO DŪŽIAI
  • Leipalingio Pūščios partizanų dainosLeipalingio Pūščios partizanų dainos
  • Birutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJIBirutė Pečiokaitė-Adomėnienė PASKUTINIEJI
  • NEPARAŠYTI LAIŠKAINEPARAŠYTI LAIŠKAI
  • AUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOSAUKŠTAITIJOS PARTIZANŲ EILĖS IR DAINOS
  • R. Grigas  Benamės SvajosR. Grigas Benamės Svajos
  • R. Grigas  Dangus ir dykumaR. Grigas Dangus ir dykuma
  • Diana Glemžaitė  Mes mokėsim numirtiDiana Glemžaitė Mes mokėsim numirti
  • KOVOS KELIU ŽENGIANTKOVOS KELIU ŽENGIANT
  • Šv. Onos naktį...Šv. Onos naktį...
  • Broniaus Krivicko raštaiBroniaus Krivicko raštai
  • Kodėl buvo partizanai (okupacija)
  • Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"Pulk. J. Petruitis "Kaip jie mus sušaudė"
  • H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"H. Tautvaišienė "Tautų kapinynas sibiro tundroje"
  • K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"K. Bielinis "Teroro ir vergijos imperija sovietų Rusija"
  • LIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAILIETUVIU ARCHYVAS BOLŠEVIZMO METAI
  • BOLŠEVIZMO METAI IBOLŠEVIZMO METAI I
  • BOLŠEVIZMO METAI IIBOLŠEVIZMO METAI II
  • BOLŠEVIZMO METAI IIIBOLŠEVIZMO METAI III
  • BOLŠEVIZMO METAI IVBOLŠEVIZMO METAI IV
  • K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"K. Škirpa "Sukilimas Lietuvos suverenumui atstatyti"
  • ŽEMAIČIU KANKINIAIŽEMAIČIU KANKINIAI
  • RAINIŲ TRAGEDIJARAINIŲ TRAGEDIJA
  • TELŠIŲ KANKINIAITELŠIŲ KANKINIAI
  • Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25Pamirštas SSRS karo nusikaltimas Rainiai 1941 06 24-25
  • J. Tumas "Kelias į Červenę"J. Tumas "Kelias į Červenę"
  • A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"A. Damušis "Lietuvos gyventojų aukos ir nuostoliai Antrojo pasaulinio karo ir pokario 1940 —1959 metais"
  • J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"J. Prunskis "Lietuva bolševikų okupacijoje"
  • V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"V. Ašmenskas "Didžiosios tautos aukos"
  • ANTIKOMUNISTINIS  KONGRESAS ANTIKOMUNISTINIS KONGRESAS
  • TARPTAUTINIO  VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESASTARPTAUTINIO VILNIAUS VISUOMENINIO TRIBUNOLO PROCESAS
  • T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"T. Snyder "Kruvinos žemės. Europa tarp Hitlerio ir Stalino"
  • J. Daulius "Komunizmas Lietuvoje"
  • J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"J. Daulius "Laisvamanybė Lietuvoje"
  • I. Buničius "Partijos AUKSAS"I. Buničius "Partijos AUKSAS"
  • Ignas J. Šeinius RAUDONASIS TVANASIgnas J. Šeinius RAUDONASIS TVANAS
  • TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius TERORIZUOJAMA IR NAIKINAMA LIETUVA 1938-1991. J.P.KEDYS autorius-redaktorius
  • EŠELONŲ BROLIAIEŠELONŲ BROLIAI
  • A Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedijaA Martinionis Lietuvos kariuomenės tragedija
  • Jūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūrosJūratė BIČIŪNAITĖ - MASIULIENĖ Jaunystė prie Laptevų jūros
  • GYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJEGYVENIMAS OKUPUOTOJE LIETUVOJE
  • Ignas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGALIgnas Končius KELIONĖ Į ČERVENĘ IR ATGAL
  • Lietuviai SibireLietuviai Sibire
  • LIETUVIAI TAUTININKAI  KOMUNISTŲ KANKINIAILIETUVIAI TAUTININKAI KOMUNISTŲ KANKINIAI
  • MES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVAMES KOVOJOME IR ŽUVOME, KAD LIETUVA BŪTŲ LAISVA
  • KRAŽIŲ SKERDYNĖSKRAŽIŲ SKERDYNĖS
  • Suomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštasSuomijos Žiemos karas - Išpirktasis kraštas
  • Igarkos tremtiniaiIgarkos tremtiniai
  • Dalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROSDalia Grinkevičiūtė LIETUVIAI PRIE LAPTEVŲ JŪROS
  • Juozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMASJuozas Starkauskas REPRESINIŲ STRUKTŪRŲ IR KOMUNISTŲ PARTIJOS BENDRADARBIAVIMAS
  • Juodoji komunizmo knygaJuodoji komunizmo knyga
  • LIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAISLIETUVOS SUKILIMAS 1862-1864 METAIS
  • Lietuvos dvasininkai: kovotojai ir aukos
  • M. Raišupis "Dabarties kankiniai"M. Raišupis "Dabarties kankiniai"
  • Kankinys kun. S.RimkusKankinys kun. S.Rimkus
  • 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ 15 LIETUVOJ SUŠAUDYTŲ KUNIGŲ
  • LIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISMELIETUVOS VYSKUPAI KANKINIAI SOVIETINIAME TEISME
  • N.Sadūnaitė Gerojo Dievo GlobojeN.Sadūnaitė Gerojo Dievo Globoje
  • Priedai
  • LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJALIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJA
  • LAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signataraiLAISVĖS DEKLARACIJA ir jos signatarai
  • Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"Red. A. Šapoka "Lietuvos istorija"
  • Kronika

Laisvės kovų archyvas

  • I TOMAS 1991. TAURO APYGARDOS ŠTABO DOKUMENTAI
  • LAISVĖS KOVŲ ARCHYVAS II TOMAS 1991 m.
  • Laisvės kovų archyvas 3-4
  • Laisvės kovų archyvas 5 t. 1992 m.
  • Laisvės kovų archyvas 6 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 7 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 8 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 9 T 1993m.
  • Laisvės kovų archyvas 10 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 11 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 12 T 1994
  • Laisvės kovų archyvas 13 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 14 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 15 T 1995
  • Laisvės kovų archyvas 16 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 17 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 18 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 19 T 1996
  • Laisvės kovų archyvas 20 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 21 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 22 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 23 T 1997
  • Laisvės kovų archyvas 24 T 1998
  • Laisvės kovų archyvas 25 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 26 T 1999
  • Laisvės kovų archyvas 27 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 28 T 2000
  • Laisvės kovų archyvas 29 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 30 T 2001
  • Laisvės kovų archyvas 31 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 32 T 2002
  • Laisvės kovų archyvas 33 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 34 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 35 T 2003
  • Laisvės kovų archyvas 36 T 2004
  • Laisvės kovų archyvas 37 T 2005
  • ANDRIUS DRUČKUS Laukit, sugrįšim laisve nešini
  • Laisvės kovų archyvas Nr.39
  • Laisvės kovų archyvas Nr.40
  • Laisvės kovų archyvas Nr.43
  • Laisvės kovų archyvas Nr.44
  • Karininkų memorialas Norilske

Į Laisvę

  • Į Laisvę - apie
  • Į Laisvę 1953 1(38)
  • Į Laisvę 1954 2 (39)
  • Į Laisvę 1954 3(40)
  • Į Laisvę 1954 4(41)
  • Į Laisvę 1955 5(42)
  • Į Laisvę 1955 6 (43)
  • Į Laisvę 1955 7(44)
  • Į Laisvę 1955 8(45)
  • Į Laisvę 1956 9(46)
  • Į Laisvę 1956 10(47)
  • Į Laisvę 1956 11(48)
  • Į Laisvę 1957 12(49)
  • Į Laisvę 1957 13(50)
  • Į Laisvę 1957 14(51)
  • Į Laisvę 1958 15(52)
  • Į Laisvę 1958 16-17(53-54)
  • Į Laisvę 1959 18(55)
  • Į Laisvę 1959 19(56)
  • Į Laisvę 1960 20(57)
  • Į Laisvę 1960 21(58)
  • Į Laisvę 1960 22(59)
  • Į Laisvę 1960 23(60)
  • Į Laisvę 1961 24(61)
  • Į Laisvę 1961 25(62)
  • Į Laisvę 1961 26(63)
  • Į Laisvę 1961 27(64)
  • Į Laisvę 1962 28(65)
  • Į Laisvę 1962 29(66)
  • Į Laisvę 1962 30(67)
  • Į Laisvę 1963 31(68)
  • Į Laisvę 1963 32(69)
  • Į Laisvę 1963 33(70)
  • Į Laisvę 1964 34(71)
  • Į Laisvę 1964 35(72)
  • Į Laisvę 1964 36(73)
  • Į Laisvę 1965 37-38 (74-75)
  • Į Laisvę 1967 39(76)
  • Į Laisvę 1967 40(77)
  • Į Laisvę 1967 41(78)
  • Į Laisvę 1968 42(79)
  • Į Laisvę 1968 43(80)
  • Į Laisvę 1968 44(81)
  • Į Laisvę 1969 45(82)
  • Į Laisvę 1969 46(83)
  • Į Laisvę 1969/1970 47-48 (84-85)
  • Į Laisvę 1970 49 (86)
  • Į Laisvę 1970 50(87)
  • Į Laisvę 1971 51(88)
  • Į Laisvę 1971 52(89)
  • Į Laisvę 1971 53(90)
  • Į Laisvę 1972 54(91)
  • Į Laisvę 1972 55(92)
  • Į Laisvę 1972 56(93)
  • Į Laisvę 1973 57(94)
  • Į Laisvę 1973 58(95)
  • Į Laisvę 1973 59(96)
  • Į Laisvę 1974 60(97)
  • Į Laisvę 1974 61(98)
  • Į Laisvę 1974 62(99)
  • Į Laisvę 1975 63-64(100-101)
  • Į Laisvę 1975 65(102)
  • Į Laisvę 1976 66(103)
  • Į Laisvę 1976 67(104)
  • Į Laisvę 1976 68(105)
  • Į Laisvę 1977 69(106)
  • Į Laisvę 1977 70(107)
  • Į Laisvę 1977 71(108)
  • Į Laisvę 1978 72(109)
  • Į Laisvę 1978 73(110)
  • Į Laisvę 1978 74(111)
  • Į Laisvę 1979 75(112)
  • Į Laisvę 1979 76(113)
  • Į Laisvę 1979 77(114)
  • Į Laisvę 1980 78(115)
  • Į Laisvę 1980 79(116)
  • Į Laisvę 1980 80(117)
  • Į Laisvę 1981 81(118)
  • Į Laisvę 1981 82(119)
  • Į Laisvę 1981 83(120)
  • Į Laisvę 1982 84(121)
  • Į Laisvę 1982 85(122)
  • Į Laisvę 1982 86(123)
  • Į Laisvę 1983 87(124)
  • Į Laisvę 1983 88(125)
  • Į Laisvę 1983 89(126)
  • Į Laisvę 1984 90(127)
  • Į Laisvę 1984 91(128)
  • Į Laisvę 1984 92(129)
  • Į Laisvę 1985 93(130)
  • Į Laisvę 1985 94(131)
  • Į Laisvę 1985 95(132)
  • Į Laisvę 1986 96(133)
  • Į Laisvę 1986 97(134)
  • Į Laisvę 1986 98(135)
  • Į Laisvę 1987 99(136)
  • Į Laisvę 1987 100(137)
  • Į Laisvę 1987 101(138)
  • Į Laisvę 1988 102(139)
  • Į Laisvę 1988 103(140)
  • Į Laisvę 1988 104(141)
  • Į Laisvę 1989 105(142)
  • Į Laisvę 1989 106(143)
  • Į Laisvę 1989 107(144)
  • Į Laisvę 1990 108(145)
  • Į Laisvę 1990 109(146)
  • Į Laisvę 1990 110(147)
  • Į Laisvę 1991 111(148)
  • Į Laisvę 1991 112(149)
  • Į Laisvę 1992 113(150)
  • Į Laisvę 1992 114(151)
  • Į Laisvę 1993 115(152)
  • Į Laisvę 1993 116(153)
  • Į Laisvę 1993 117(154)
  • Į Laisvę 1994 118(155)
  • Į Laisvę 1994 119(156)
  • Į Laisvę 1995 120(157)
  • Į Laisvę 1995 121(158)
  • Į Laisvę 1995 122(159)
  • Į Laisvę 1996 123(160)
  • Į Laisvę 1996 124(161)
  • Į Laisvę 1997 125(162)
  • Į Laisvę 1997 126(163)
  • Į Laisvę 1998 127(164)
  • Į Laisvę 1998 128(165)
  • Į Laisvę 1999 129(166)
  • Į Laisvę 1999 130(167)
  • Į PILNUTINĘ DEMOKRATIJĄ

RŪPINTOJĖLIS

  • Rūpintojėlis - apie, metrika
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.1
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.2
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.3
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.4
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.5
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.6
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.7
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.8
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.9
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.10
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.11
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.12
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.13
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.14
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.15
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.16
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.17
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.18
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.19
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.20
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.21
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.22
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.23
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.24
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.25
  • RŪPINTOJĖLIS - Nr.26

Karys

  • KARYS
  • Karys 1950 m.
  • Karys 1951 m.
  • Karys 1 1952m.
  • Karys 2 1952m.
  • Karys 3 1952m.
  • Karys 4 1952m.
  • Karys 5 1952m.
  • Karys 6 1952m.
  • Karys 7 1952m.
  • Karys 8 1952m.
  • Karys 9 1952m.
  • Karys 1 1953m.
  • Karys 2 1953m.
  • Karys 3 1953m.
  • Karys 4-12 1953m.
  • Karys 1954m.
  • Karys 1955m. 1
  • Karys 1955m. 2
  • Karys 1955m. 3
  • Karys 1955m. 4
  • Karys 1955m. 5
  • Karys 1955m. 6
  • Karys 1955m. 7
  • Karys 1955m. 8
  • Karys 1955m. 9
  • Karys 1955m. 10
  • Karys 1955m. 11
  • Karys 1956m. 1
  • Karys 1956m. 2-3
  • Karys 1956m. 4-5
  • Karys 1956m. 6-7
  • Karys 1956m. 8-9
  • Karys 1956m. 10-11
  • Karys 1957m. 1-2
  • Karys 1957m. 3-4
  • Karys 1957m. 5-6
  • Karys 1957m. 7-8
  • Karys 1957m. 9-10
  • Karys 1958m. 1-2
  • Karys 1958m. 3-4
  • Karys 1958m. 5-6
  • Karys 1958m. 7-8
  • Karys 1958m. 9
  • Karys 1958m. 10
  • Karys 1959m. 1-2
  • Karys 1959m. 3-4
  • Karys 1959m. 5-6-7
  • Karys 1959m. 8-9-10
  • Karys 1959m. 11-12
  • Karys 1960 m.1-2
  • Karys 1960 m.3-4
  • Karys 1960m. 5-6-7
  • Karys 1960m. 7-8
  • Karys 1960m. 9-10
  • Karys 1961m. 1-2
  • Karys 1961m. 3-4
  • Karys 1961m. 5-6
  • Karys 1961m. 7-8
  • Karys 1961m. 9-10
  • Karys 1962m. 1-2
  • Karys 1962m. 3-4
  • Karys 1962m. 5-6
  • Karys 1962m. 7-8
  • Karys 1962m. 9-10
  • Karys 1963m. 1-2
  • Karys 1963m. 3-4
  • Karys 1963m. 5-6
  • Karys 1963m. 7-8
  • Karys 1963m. 9-10
  • Karys 1964m. 1-2
  • Karys 1964m. 3-4
  • Karys 1964m. 5-6
  • Karys 1964m. 7-8
  • Karys 1964m. 9-10
  • Karys 1965m. 1-2
  • Karys 1965m. 3-4
  • Karys 1965m. 5-6
  • Karys 1965m. 7-8
  • Karys 1965m. 9-10
  • Karys 1966m. 1-2
  • Karys 1966m. 3-4
  • Karys 1966m. 5-6
  • Karys 1966m. 7-8
  • Karys 1966m. 9-10
  • Karys 1967m. 1-2-3
  • Karys 1967m. 4
  • Karys 1967m. 5-6
  • Karys 1967m. 7-8
  • Karys 1967m. 9-10
  • Karys 1968m. 1-2
  • Karys 1968m. 3-4
  • Karys 1968m. 5-6
  • Karys 1968m. 7-8
  • Karys 1968m. 9-10
  • Karys 1969m. 1-2
  • Karys 1969m. 3-4
  • Karys 1969m. 5-6
  • Karys 1969m. 7-8
  • Karys 1969m. 9-10
  • Karys 1970m. 1-2
  • Karys 1970m. 3-4
  • Karys 1970m. 5-6
  • Karys 1970m. 7-8
  • Karys 1970m. 9-10
  • Karys 1971m. 1-2
  • Karys 1971m. 3-4
  • Karys 1971m. 5-6
  • Karys 1971m. 7-8
  • Karys 1971m. 9-10
  • Karys 1972m. 1-2
  • Karys 1972m. 3-4
  • Karys 1972m. 5-6
  • Karys 1972m. 7-8

Video

  • kunigo Algimanto Keinoskunigo Algimanto Keinos
  • Juozo StanėnoJuozo Stanėno
  • Kiti filmai

Partizanai.org

  • Kontaktai
  • Knygų sąrašas
  • Svetainės Struktūra

Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Vyčio apygardos Kuprio ir Šermukšnio būrių partizanai. Iš kairės: Simonas Dailidėnas-Miesčionis, Vitas Ivanauskas-Dobilas, Antanas Mickūnas-Liepa, Romualdas Mačiulis-Papūnė, Jonas Bernatonis-Melagis, Bronius Dailidėnas-Ramunė, Juozas Kirsnys-Raudonikis, Antanas Dailidėnas-Prancūzas, Antanas Blauzdys-Konkurentas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

IVANAUSKAS Vitas, Juozo-Berniukas, Dobilas, gim. 1921 m. Alukėnų k., Traupio vls. Vyčio apygardos Kuprio būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 18 d. Palaidotas Kirmėlių k. kapinėse. 

s https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Antanas NAVAŠINSKAS. G. Šeimyniškių k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

Povilas VANAGAS. G. Repšėnų k. Partizanas, žuvo 1946 01 18 prie Jusiškio.

Povilas ŽVIRONAS - Atėjūnas. Partizanas. Žuvo 1946 01 18 Pasusienyje.

 

Partizanas Juozas Pulokas-Juraitis iš Areliškių vnk. Žuvo 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje.

 

Vienintelė išlikusi busimojo partizano Edmundo Urbono, žuvusio 1946 m. sausio 17-18 d. Pasusienyje, nuotrauka iš vaikystės laikų.

Bronius KUOJA. G. 1908 m. Žibučių k., Kavarsko vls. 1946 m. sausio 18 d. namuose nužudė NKVD kareiviai.

https://www.partizanai.org/kaip-nepamirsti

Skaityti daugiau: Sausio 18-19 d. žuvę partizanai

Sausio 17 d. žuvę partizanai

Žuvę Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariai Aleksas Jurkūnas-Valeras,  Elena Gendrolytė-Jurkūnienė-Balanda ir Antanas Bakšys-Klajūnas. Kūnai išniekinti 1953 m.sausio 17 d. Kelmėje. (E. Dirmeikio asmeninė kolekcija)

Bakšys Antanas-Germantas, Klajūnas, Senis gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. 1944 m. pavasarį įstojo į Vietinės rinktinės gretas, ją išformavus grįžo į gimtinę. Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, dirbo mokytoju Garvinėje, vėliau Minionyse. 1945 m. kovą suimtas ir be teismo išsiųstas į katorgą - Tūlos anglių baseino kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais pabėgo ir pėsčiomis bei prekiniais traukiniais grįžo į Lietuvą. Užmezgė ryšius su pogrindžiu. 1947 m. rudenį tapo Kęstučio apygardos partizanu. Netrukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės, 1949 m. birželio mėn. — Kęstučio apygardos vadu, 1951 m. gegužę -Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu. Visas šias pareigas ėjo pakeitęs žuvusius kovos draugus. A. Bakšys inspektavo partizanų dalinius, palaikė nuolatinį ryšį su LLKS tarybos prezidiumo pirmininku J. Žemaičiu-Vytautu, buvo paskirtas jo pavaduotoju ir prezidiumo sekretoriumi. Daug rašė, padėjo leisti spaudą („Laisvės varpą", atsišaukimus), ieškojo naujų pasipriešinimo formų. 1952 m. įkūrė „Vyčių sąjungą" - LLKS tradicijų tęsėją, buvo jos ideologas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su kitais Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo nariais - A. Jurkūnu-Valeru ir E. Gendrolyte-Balanda. 1998 m. lapkričio 18 d. LR Prezidento dekretu A. Bakšys-Klajūnas apdovanotas Vyčio kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu (po mirties)

Gendrolytė-Jurkūnienė Elena-Balanda gimė 1926 m. Raseinių apskrities Kelmės valsčiaus Kasčiukų kaime. Mokytoja. Nuo 1947 m. — Kęstučio apygardos Raudgirio partizanų būrio ryšininkė ir rėmėja. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo vyru A. Jurkūnu-Valeru Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje

Jurkūnas Aleksas-Raganius, Valeras gimė Šiauliuose. Nuo 1944 m. -Raudgirio būrio partizanas. Vėliau vieno iš Kęstučio apygardos būrių vadas. Nuo 1951 m. - Vakarų Lietuvos (Jūros) srities štabo viršininkas. Žuvo 1953 m. sausio 17 d. kartu su Vakarų Lietuvos (Jūros) srities vadu A. Bakšiu-Klajūnu ir savo žmona E. Gendrolyte-Balanda Kelmės rajono Pažukų kaime. Žuvusiųjų kūnai buvo išniekinti Kelmėje

Žukauskas Vytautas-Mėnulis gimė 1927 m. Kėdainių apskrities Silkių kaime. Į partizanų gretas įstojo 1946 m. Kovojo Didžiosios Kovos apygardos Žilvičio, Kęstučio, Dobilo būriuose. Žuvo 1955 m. sausio 17 d. Jonavos rajono Kunigiškių kaime 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Sausio 17 d. žuvę partizanai

Antanas Bakšys-Klajūnas

ANTANAS BAKŠYS - GERMANTAS, KLAJŪNAS, SENIS

1923 06 13–1953 01 17

Antanas Bakšys gimė 1923 m. birželio 13 d. Raseiniuose batsiuvio ir siuvėjos šeimoje. Kartu augo sesuo Zita. Mokėsi Raseinių gimnazijoje. Brandos atestatą gavo 1941 m. pavasarį. Netrukus prasidėjo karas. Pradėjo dirbti Raseinių aps. viršininko sekretoriumi. 1944 m. pavasarį A. Bakšys savanoriu įstojo į gen. P. Plechavičiaus įkurtą Lietuvos Vietinę rinktinę Marijampolėje. Naciams rinktinę iš­formavus, grįžo į gimtinę.

Sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą, gyveno pas tėvus Anžilių k. Nuo 1944 m. spalio mėn. dirbo mokytoju Raseinių aps. Raseinių vls. Gervinių k., o nuo 1944 m. gruodžio mėn. pabaigos – Mininių pradinėse mokyklose. 1945 m. kovo 4 d. buvo suimtas ir įkalintas Vokietijoje, tačiau nesudarius bylos buvo išvežtas į Pamaskvio anglies baseino Tulos kasyklas. 1946 m. vasarą kartu su keturiais tautiečiais sėkmingai pabėgo. Tolimąjį atstumą jie įveikė keliaudami pėsčiomis ir prekiniais traukiniais. Pasiekę Lietuvą, prisiglaudė Raseinių gydytojo Kazlausko bute. Jam pavyko gauti karinį bilietą, pasą ir jau rudenį pradėjo mokytojauti Ra­seinių gimnazijoje. Užmezgė ryšius su partizanais.

1947 m. rudenį A. Bakšys buvo suimtas, bet netrukus paleistas. Per tardymus jam buvo išsukta dešinė ranka. Gyventi nuolat sekamam darėsi nepakeliama ir tų pačių metų lapkritį jis ryžtingai apsisprendė pasitraukti iš legalaus gyvenimo – tapo Jungtinės Kęstučio apygardos partizanu.

Iš partizanų A. Bakšys išsiskyrė amžiumi, išsilavinimu ir autoritetu, to dėl ne­trukus buvo paskirtas Vaidoto rinktinės vadu, 1949 m. birželio mėn. – Kęstu čio apygardos vadu. 1951 m. gegužės mėn. – Vakarų Lietuvos (Jūros) partizanų sri­ties vadu.

Skaityti daugiau: Antanas Bakšys-Klajūnas

Sausio 16 d. žuvę partizanai

Pirmoje eilėje sėdi (dešinėje) partizanai: Šiugždinis-Dragūnas. Antroje eilėje klūpo (dešinėje) - Vl. Vancevičius-Svajūnas. Trečioje eilėje stovi 1-asis iš kairės - A. Bartusevičius-Narsuolis, 2-rasis ir 4-asis - Kimantai

Bartusevičius, Adomas-Narsuolis (1927-1951-01-16)

Gimė ir augo Panemunės dvare, Birštono valsčiuje, Alytaus apskrityje. Punios Kunigaikštijos, Margio tėvūnijos antrojo būrio partizanas. Pasižymėjo ištverme, drąsa, narsa, todėl jam davė „Narsuolio" slapyvardį. Dalyvavo įvairiuose mūšiuose, susišaudymuose. Vienų įnirtingų kautynių metu buvo sunkiai sužeistas, todėl ilgai gulėjo ir gydėsi Punios šile, bunkeryje. Maistą, vaistus, drabužius jam atnešdavo Onutė Bartusevičiūtė-Neužmirštuolė. Medicininę pagalbą teikdavo Jiezno gydytojas Benediktas Narakas. Žuvo 1951 metų sausio 16 dieną Vėžionių k., pas Bronę Žeimienę, apsuptyje, išduotas. Kartu su juo žuvo Vytautas Gervickas-Drugelis iš Plasapnykų kaimo. Abiejų kūnai buvo atvežti į Jiezną ir niekinami stribyno kieme.

 

Gervickas, Vytautas-Švyturys, Drugelis

Gimė ir augo Plasapnykų kaime, Jiezno valsčiuje, Alytaus apskrityje. 1944 metų Kūčių vakarą stribai sudegino Gervickienės namus. Penki sūnūs stojo į partizanų gretas. Vytautas Gervickas-Švyturys, Drugelis žuvo 1951 metais sausio 16 dieną apsuptyje, Vėžionių kaime, pas Bronę Žeimienę, kartu su partizanu Narsuoliu - Adomu Bartusevičiumi. Jų kūnai buvo niekinami Jiezno stribyne.

https://partizanai.org/failai/html/amzinieji-azuolai.htm

 

1948 m. sausio 16 d. šioje vietoje buvusioje Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje MGB Raseinių aps. skyriaus stribų nukautiems Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadui J. Čeponiui-Tauragiui, Budriui, jo pavaduotojui V. Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui A. Mileriui-Drąsučiui atminti. Bendras paminklo ir įrašo jame vaizdas.

Jurbarko r. Juodaičių sen. Pagausančio I k. Atidengtas 1998 m. spalio 4 d. sodybos šeimininkų sūnaus Kazimiero Jokimo rūpesčiu. V. Meškausko nuotr., 1998 m.

1948 m. sausio 16 d. Kėdainių aps. Ariogalos vls. Pagausančio k. MGB Raseinių aps. skyriaus stribai gyventojų Zenono ir Rozalijos Jokimų sodyboje aptiko Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės štabo bunkerį, kuriame slėpėsi trys partizanai.

Nuo sprogusios granatos žuvus rinktinės vado pavaduotojui Vincui Žitkauskui (Židkauskui)-Svajūnui, Ilguviui ir rinktinės štabo ryšininkui Antanui Mileriui-Drąsučiui, likęs gyvas rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys nusišovė pats.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Raseiniuose. Iš niekinimo vietos J. Čeponio-Tauragio, Budrio palaikai buvo pavogti ir slapta palaidoti Raseinių m. kapinių pietiniame pakraštyje. Ant kapo pastatytas antkapinis kryžius. 1999 m. palaikai perlaidoti į Raseinių m. kapinėse įrengtą bendrą partizanų kapavietę.

Kur buvo užkasti kartu su J. Čeponiu žuvusių bendražygių palaikai neišaiškinta.

Vakarų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2010, l. 51.

Skaityti daugiau: Sausio 16 d. žuvę partizanai

Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

1907 02 22–1948 01 16

Būsimasis Jungtinės Kęstučio apygardos Vaidoto rinktinės vadas Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys. Iš Genocido aukų muziejaus  fondų

Juozas Ščepavičius, Prano, gimė 1907 m. liepos 22 d. Raseinių aps. Raseinių vls. Kunkojų k. Augo kartu su broliu Petru ir seserimis Brone, Jadvyga ir Elena. 1929 m. baigė Raseinių gimnaziją. 1931 m. baigė Kauno karo mokyklą (XIII laida), tų pačių metų sausio 25 d. jam buvo suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis ir paskirtas į 4-ąjį artilerijos pulką.

Pasiūlius pasirinkti lietuviškesnę pavardę, J. Ščepavičius iš keleto pavyzdžių išsirinko Čeponio pavardę. 1935 m. jam suteiktas leitenanto laipsnis. 1939 m. baigė artilerijos karininkų kursus. Tų pačių metų lapkričio 23 d. J. Čeponiui suteiktas kapitono laipsnis. Buvo vedęs Ireną Barščauskaitę, kilusią iš Vilkaviškio.

Skaityti daugiau: Juozas Čeponis-Tauragis, Budrys

Sausio 14-15 d. žuvę partizanai

1951 m. sausio 14 d. Panemunės r. (dabar – Kauno r. sav.) Ilgakiemio k. per MGB Panemunio r. skyriaus ir MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko kareivių vykdomą operaciją žuvo Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Jonas Pužas-Gintaras ir adjutantas Karolis Jazumas-Lokys.

Žuvusiųjų užkasimo vieta neišaiškinta.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, p. 153.

Tauro apygardos partizanai. 1949 m. Vytauto rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Juozas Ališauskas-Klaidas (kairėje) ir apygardos štabo skyriaus viršininkas Antanas Pužas-Gintaras (dešinėje). Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

Dainavos ir Tauro apygardų partizanų susitikimas. 1950 m. Iš kairės: pirmas – Feliksas Žindžius-Tigras, antras – Antanas Pužas-Gintaras, trečias – Viktoras Vitkauskas-Karijotas, ketvirtas – Albinas Švedas-Radastas, penktas – Juozas Gegužis-Diemedis, septintas – Konstantinas Baliukevičius-Rainys, aštuntas – Sergijus Staniškis-Litas. Kiti – neatpažinti. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

 

ANTANAS JONAS PUŽAS- GINTARAS

1924 08 24–1951 01 14

Antanas Jonas Pužas gimė 1924 m. rugpjūčio 24 d. Kauno aps. Garliavos vls. Jonučių k. Partizanas nuo 1946 m. Tauro apygardos Birutės rinktinės vadas, vėliau – apygardos štabo skyriaus viršininkas. 1950 m. kovo 25 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko įsakymu Nr. 6 paskirtas laikinai eiti Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 patvirtintas eiti šios rinktinės vado pareigas. Tų pačių metų gegužės 27 d. apygardos vado Karijoto įsakymu Nr. 12 jam suteiktas puskarininkio laipsnis.

2012 m. gruodžio 21 d. A. J. Pužui pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2013 m. sausio 22 d. įsakymu jam suteiktas majoro laipsnis (po mirties).

KAROLIS JAZUMAS- LOKYS

1928–1951 01 14

Karolis Jazumas gimė 1928 m. Kauno aps. Jiesios k. Po 1945 m. rugpjūčio 20 d. Tauro apygardos vado Leono Taunio-Kovo įsakymu Nr. 2 pasirašė kaip apygardos Patrimpo rinktinės vado adjutantas. Nuo 1946 m. birželio 1 d. buvo Geležinio Vilko rinktinės vado Algirdo Varkalos-Žaliuko, Daumanto adjutantu. 1948 m. kovo 17 d. A. Varkalai žuvus, tų pačių metų balandžio 9 d. K. Jazumas-Lokys tapo šios rinktinės vado Juozo Baltrušaičio-Tigro adjutantu. 1949 m. liepos 22 d. pastarajam žuvus ėjo l. e. Geležinio Vilko rinktinės vado pareigas Jono Valentos-Čempiono adjutanto pareigas. 1950 m. gegužės 5 d. Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Karijoto įsakymu Nr. 3 paskirtas Geležinio Vilko rinktinės vado Antano Pužo-Gintaro adjutantu.

Parengė Rūta Trimonienė

Šaltinis: http://genocid.lt/UserFiles/File/Atmintinos_datos/2016/201601_TA_GVR.pdf

Skaityti daugiau: Sausio 14-15 d. žuvę partizanai

1991 m. Sausio 13 d. žuvę

Loreta

Loreta Asanavičiūtė 
Pervažiuota sovietų kariuomenės tanko
 

Virginijus Druskis
nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje
 

Darius Gerbutavičius
nušautas prie Televizijos bokšto Vilniuje
 

Rolandas Jankauskas
mirtinai sužalotas užvažiavus tankui
 

Rimantas Juknevičius
pašautas prie Televizijos bokšto Vilniuje
 

Alvydas Kanapinskas
mirtinai sužalotas sprogstamojo paketo
 

Algimantas Petras Kavoliukas
mirtinai sužalotas tanko
 

Vytautas Koncevičius
pašautas prie Televizijos bokšto
 

Vidas Maciulevičius
nušautas prie Televizijos bokšto
 

Titas Masiulis
nušautas prie Televizijos bokšto
 

Alvydas Matulka
mirė nuo ūmaus miokardo infarkto
 

Apolinaras Juozas Povilaitis
nušautas prie Televizijos bokšto
 

Ignas Šimulionis
nušautas prie Televizijos bokšto
 

Vytautas Vaitkus
nušautas prie Televizijos bokšto
 

Šaltinis: https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=37312&p_k=1

Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai

Nuotraukos šaltinis: http://www.grazitumano.lt/wiki/index.php/Paminklas_Algimanto_apygardos_partizanams_Kupi%C5%A1kyje

Alfonsas Juodis-Rickus iš Vaišviliškių k., Kavarsko vls., žuvo 1948 m. sausio 13 d.;

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

Krištaponis Juozas gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Taujėnų valsčiaus Užulėnio kaime. Lietuvos kariuomenės kapitonas. Nuo 1944 m. vasaros Ukmergės apskrityje ėmė telkti pirmuosius partizanų būrius. Nuo 1944 m. gruodžio — Vyčio apygardos vadas. Žuvo kautynėse su NKVD kariuomene 1945 m. sausio 12 d.

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

DAMBRAUSKAS Alfonsas, Juozo, g. 1910 Skaudvilėje. Žuvo 1946 01 11 Raudgiryje, Kražių apyl.

GIRDŽIUS Dominykas, g. 1923 Bulzgeniškiuo-se, Šimkaičių v. Žuvo 1945 01 11 prie Dumšiškių miškelio.

GREIVYS Steponas (Jono brolis) - Verpetas, g. 1923 Pajūrio k., Rietavo v. Partizanas nuo 1945. Nuo 1947 būrio vadas. Būrys veikė Priekulės, Klaipėdos, vėliau Veiviržėnų bei Endriejavo apylinkėse. Žuvo 1951 01 13 Rusinų mokyklos kieme, Veiviržėnų v. Žūties vietoje pastatytas atminimo kryžius.

KLUMBYS Zenonas - Razbajus, g. 1929 Inkakliuose, Švėkšnos v. Dariaus rajono Pušies rinktinės partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 13 Cipariuose, Žemaičių Naumiesčio v., kartu su J. Agintu.

AGINTAS Jonas, Jono - Kirvaitis, g. 1925 Spiečiuose, Žemaičių Naumiesčio v. Partizanas nuo 1947. Kovojo Pušies rinktinėje. Žuvo 1953 01 13 savo sodyboje Cipariuose, Ž. Naumiesčio v. Kartu žuvo Z. Klumbys.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Skaityti daugiau: Sausio 11-12-13 d. žuvę partizanai

TENAI...

Nelė Mazalaitė-Kruminienė

Tai, kas čia pasakojama, yra dar viena istorija, girdėta iš tų, kurie paliko mūsų žemę neseniai, kurių beveik visos dienos susideda iš įvykių, mums atrodančių netikrais, tačiau tai tiktai teisybė.

Buvo sausio galas, vakaras. Ką tik mėnuo iškilo, kiek tik galėjo, miškas dailiai užsnigtas, ir labai tylu—ir tuo metu keturi vijosi vieną. Jie lenkė jį, kaip šunes žvėrį, iš visų šonų, ir jis galėjo tik trauktis, nesirinkdamas kur. Šitas partizano tėvynės pakraštys nebuvo jo gimtasis. Atvirkščiai, visai svetimas, tačiau, kai tėviškėj ir apylinkėj jis negalėjo liktis dėl to, kad perdaug nereikalingų akių jį pažino, jis buvo atsiųstas su svarbiais reikalais į tą pusę. Ir šitą naktį, savo paskutinio uždavinio vykdymo metu, buvo užkluptas.

Kad atitrauktų priešų dėmesį nuo vietos, kur galėjo pražūti daugiau žmonių, jis iš pradžių metėsi į priešingą pusę, viliodamas savo persekiotojus paskui save. Jis viliojo juos šūviais ir du iš šešių amžiams pabaigė medžiojimą. Tačiau likusieji atkakliai, su įniršimu sekė jį. Dabar bėgo jie mišku, jie dangstėsi už medžių ir protarpiais šaudė. Kulkos nuraudavo pušies žievės skiautę ar numesdavo sniego gniūžtą, bet vienas nepataikė kurio iš keturių, nei keturi vieno. Ir ūmai tas vienas pajuto, kad jo ginklas nebeveikia ir jį apėmė šiurpus šaltis: jis buvo užpultas taip, kad spėjo pagriebti tik revolverį ir dabar tasai gulėjo jo rankose nenaudingas. Jį tik galėjai sviesti kaip akmenį ir tik vieną kartą. Mirtis nereiškė daug šitokiame gyvenime — ji buvo reiškinys toks pat paprastas, kaip miegas, kuris užgula pavargusį, tačiau šitie žmonės niekada nemirė tuščiai ir beprasmiškai — dabar jo dalis buvo tokia. Jis žinojo, kad būtų beveik tas pats ar paklius jiems gyvas, ar miręs: lavonas, kuris turi veidą, yra pavojus laisviesiems. Ir tai dėlei šito jis drebėjo.

Skaityti daugiau: TENAI...

Sausio 9-10 d. žuvę partizanai

Vytauto apygardos Liūto rinktinės partizanai 1949 m. rugpjūčio mėn. Sėdi iš kairės: Justinas Puodžiūnas-Šerkšnas, Algirdas Bražeika-Aidas, Alfonsas Augutis-Vėjas, Antanas Grižas-Liepsna. Stovi iš kairės: Juozas Banys-Šūvis, Albinas Milčiukas-Tigras, Jonas Morkūnas-Šiaurys, Antanas Bagočiūnas-Dūmas (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas Jonas Lapienis-Jokeris. 1949 04 27 (VŽM) Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Kęstučio būrio partizanai 1947 m.

BRAŽEIKA Algirdas, Gabrio - Aidas, Dylys, Šeduikis, gim. 1923 m. Grybelių k., Vyžuonų vls. Vytauto apygardos Liūto rinktinės Aitvaro būrio partizanas. Žuvo 1951    m. sausio 10 d. Antalgės k.

LAPIENIS Jonas, Jono - Jokeris, gim. 1920 m. Vadonių k., Šimonių vls. Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Margio būrio partizanas, Algimanto apygardos štabo žvalgybos skyriaus viršininkas. Žuvo 1950 m. sausio 10 d. Puknių k., Šimonių vls. 

https://partizanai.org/failai/html/drasiai-stovesim.htm

 

Pirmoji Kabelio išdavystė. Iš kairės: Bronius Bobina - Patrimpas, Navickas - Dudutis, Pranas Ruseckas - Drugys, Jonas Misiukevičius - Arūnas, Benius Gataveckas - Verpetas.

 

Misiukevičius Jonas - Arūnas iš Liepalotų k. 1924 -    1952 01 10. Žuvo Trilaukio k.

https://partizanai.org/failai/html/Vilutiene-Trecioji-veliavos-spalva.htm

 

Bobina Bronius - Patrimpas iš Šilbalių k. Bartninkų vlsč. 1921-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Kartu žuvo dar 4 partizanai. Išdavė Kabelis. Vytauto rinktinė.

Gataveckas Benius - Verpetas nuo Kybartų. ?-1952.01.10. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. Bieliausko sodyboje. Vytauto rinktinė.

Kuncevičius Jonas iš Daugirdų k. Gudelių vlsč. Žuvo 1945.01.10.

Navickas Gintautas - Dudutis, Benius iš Grajauskų k. Bartninkų vlsč. 1925-1952.01.10. Partizanuose nuo 1945 m. Žuvo Trilaukio k. Pajevonio vlsč. išduotas Kabelio.

Ruseckas Pranas - Drugys, Žirnis iš Vartų k. Prienų raj. 1919-1952.01.10. Partizanuose nuo 1944 m. Buvo 8 kartus sužeistas. Žuvo Trilaukio k. Vilkaviškio raj. kartu su B. Bobina, J. Misiukevičium, Navicku ir B. Gatavecku. Vytauto rinktinė.

Balčiūnas Jurgis, Aleksandro s., - Ugnis iš Šeštokų. 1918.08.10-1946.01.09. Išėjo į partizanus 1945 m. ir mirė nuo ligos Metelicos k. Metelių vlsč. pas Ivanauską. Baigė karo policijos mokyklą. 1990 m. perlaidotas į Kalniškės mūšyje žuvusių kapą Simne.

https://partizanai.org/failai/html/istark-mano-varda.htm

Skaityti daugiau: Sausio 9-10 d. žuvę partizanai

Sausio 7-8 d. žuvę partizanai

Šarūno rinktinės partizanai.
Pagal KGB sužymėjima trečias - Valeras Abeciūnas-Smauglys, ketvirtas - Petras Simonavičius-Ąžuolas, šeštas - Juozas Gegužis-Diemedis. Apie 1948 m. (Genocido aukų muziejus)

Simonavičius Petras-Ąžuolas gimė 1918 m. Alytaus apskrities Miroslavo valsčiaus Obelijos kaime. Į partizanų gretas įstojo 1947 m. rudenį. Priklausė Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Br. Tamkevičiaus-Beržinio būriui, vėliau pats tam būriui vadovavo. Suimtas 1950 m., sušaudytas 1951 m. sausio 8 d. 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

PILIPAVIČIUS Kazys, Jono, g. 1919 Gausantiškiuose, Veliuonos v. Žuvo 1945 01 07 Burbinės miške.

MOCKAITIS Juozas, žuvo 1945 01 08 Užšešuviuose, Batakių v.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

Voveruška Antanas, Juozo s., g. 1928 m., slapyvardis Banga, nukautas 1952 m. sausio 7 d.

https://partizanai.org/failai/html/Dainavos-partizanai-saruno-rinktine.htm

Skaityti daugiau: Sausio 7-8 d. žuvę partizanai

1948 m. sausio 6 d. žūtis

1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis - Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas - Nemunas, Vylius.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.

JUSTINAS JASAITIS- NAKTIS

1917–1948 01 06

Justinas Jasaitis gimė 1917 m. Gyveno Kaune. LR kariuomenės jaunesnysis leitenantas. Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės 4-osios kuopos partizanas, dirbo šios rinktinės štabe. 1946 m. pabaigoje perkeltas į Žalgirio rinktinės štabą. 1947 m. rugsėjo 13 d. Geležinio Vilko rinktinės vado Kazimiero Algirdo Varkalos-Daumanto įsakymu Nr. 32 nuo 1947 m. gegužės 20 d. paskirtas Tauro apygardos adjutantu. Tų pačių metų rugpjūčio 2 d. apygardos vado įsakymu Nr. 21 buvo paskirtas prie apygardos įsteigtos Mokomosios kuopos vadu ir pirmosios laidos egzaminų komisijos nariu. 1947 m. rugpjūčio 19 d. Tauro apygrados vado Antano Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 25 už pastangas, ruošiant Mokomosios kuopos 1-ąją laidą, jam pareikšta tarnybinė padėka. Tų pačių metų lapkričio 8 d. Žalgirio rinktinės vado Vinco Štrimo-Šturmo įsakymu Nr. 36 jam pareikštas tarnybinis pagyrimas už dalyvavimą 1946 m. gruodžio 22 d. Prienų aps. Pakuonio vls. Sodybų k. vykusiose kautynėse ir jose pasižymėjus narsumu, gera orientacija, šaltakraujiškumu, taiklia ugnimi ir sudarant sąlygas bendražygiams pasitraukti iš kautynių lauko. 1948 m. sausio 6 d. apygardos vado A. Baltūsio-Žvejo įsakymu Nr. 2 atleistas iš einamų pareigų ir paskirtas Kęstučio rinktinės vadu.

Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.

Stovi iš kairės: lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis ir šios rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1948 m. sausio 6 d. žūtis

Sausio 5-6 žuvę partizanai

Algimanto apygardos partizanai prie Šventosios.
 Pasirėmęs Jonas Šimėnas-Berželis. Sėdi iš kairės: Povilas Jonelis-Tūzas ir Albinas Milčiukas-Tigras.
Stovi pirmas iš kairės - Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas. Kiti neatpažinti.
(Genocido aukų muziejus)

Vyčio apygardos partizanai.
 Priekyje Jonas Stasiukaitis-Ąžuolas.
Ant akmens sėdi iš kairės: Juozas Šemežys-Tikras Brolis, Antanas Dargužis-Kareivis,
Mykolas Šemežys-Aras, Vaclovas Burbulis-Bėgūnas, Kazys Kirdonis-Žilvytis ir Vlados Dargužis-Žvirblis.
(R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Stasiukaitis Jonas-Ąžuolas, Ežys gimė Traupio valsčiaus Jūsiškio kaime. Vyčio apygardos Žaibo būrio partizanas. Žuvo 1949 m. sausio 6 d. Traupio valsčiaus Sibirkos kaime

Šaltinis: https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

1948 m. sausio 6 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. Pinciškių k., gyventojos partizanų rėmėjos M. Naujokienės sodyboje, MGB Marijampolės aps. skyriaus operatyvinė grupė aptiko Tauro apygardos štabo partizanus. Per susišaudymą žuvo Kęstučio rinktinės vadas Justinas Jasaitis-Naktis, Maironio kuopos vadas Jonas Ciplijauskas-Sakalas, jo pavaduotojas Juozas Bacevičius-Briedis ir Geležinio Vilko rinktinės štabo viršininkas Povilas Vanagas-Nemunas, Vylius.

Žuvusių partizanų palaikai buvo niekinti Veiverių mstl. Vėliau užkasti netoli miestelio nuo Antrojo pasaulinio karo likusiuose apkasuose. Šiuo metu vieta sutvarkyta, įrengtas Skausmo kalnelis.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,
Vilnius: LGGRTC, 2008, l. 131.

Tauro apygardos Pirmosios mokomosios kuopos vadas ir lektoriai kursų baigimo proga. 1947 m. rugpjūčio 20 d.

Sėdi iš kairės: lektorius, Žalgirio rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jonas Kuras-Jaunutis, kuopos vadas ir apygardos adjutantas Justinas Jasaitis-Naktis, lektoriai – Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Pranas Runas-Algirdas ir Vytauto rinktinės štabo Rikiuotės skyriaus viršininkas Jurgis Vasiliauskas-Skydas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: Sausio 5-6 žuvę partizanai

1947 m. sausio 4 d. žūtis

1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. partizanų ryšininko Antano Vogonio sodyboje MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę čekistų operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Juozas Jasulaitis-Kazokas, rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas Antanas Feliksas Martynaitis-Kapsas, partizanų ryšininkai Antanas ir Jurgis Kazys Vogoniai.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.

Pietų Lietuvos partizanų sritis, Atlasas,

Vilnius: LGGRTC, l. 119.

Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės: štabo ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Vitalius Gavėnas-Vampyras, Geležinio Vilko rinktinės vadas Kazimieras Algirdas Varkala-Daumantas, apygardos adjutantas Jonas Pileckis-Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas Justinas Lelešius-Grafas, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasiulaitis-Turklys, Kazokas. Iš Genocido aukų muziejaus fondų

Skaityti daugiau: 1947 m. sausio 4 d. žūtis

Sausio 3-4 d. žuvę partizanai

Vytenio būrio partizanai.
Pagal KGB sužymėjima pirmos -Antanas Mateiko-Krapylas, ketvirtas - Antanas Ivanauskas-Vakarietis,  penktas - Jonas Marozas-Šaragas, šeštas - Vincentas Makarauskas-Tigras, septintas - Leonas Kriščiūnas-Cbundu-mundu, aštuntos - Vladas Klerys-Sakalos, devintas - Albinas Pakulevičius-Strelčius. (Genocido aukų muziejus)

Ivanauskas Antanas-Vakarietis gimė 1919 m. Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Vėtriškių kaime. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d.

Makarauskas Vincentas-Tigras gimė 1929 m. Panevėžio apskrityje Naujamiestyje. Į partizanų gretas įstojo 1947 m., priklausė Vyčio apygardos V. Drąsučio-Vytenio būriui. Žuvo 1949 m. sausio 3 Berčiūnų valsčiaus Nočiagalos kaime

Marozas Jonas - Šaragas gimė Panevėžio apskrities Ramygalos valsčiaus Papiškių kaime. Vyčio apygardos partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. Panevėžio apskrities Papojaus kaime, Čiplio sodyboje patekęs į pasalą

Mateika Antanas. Vyčio apygardos Vytenio būrio partizanas. Žuvo 1948 m. sausio 3 d. 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

 

NAUSĖDA Jonas, g. 1922 Jonelių k., Švėkšnos v. 1941 baigė Švėkšnos ”Saulės” gimnaziją. Poetas. Pokario metais dirbo Laukuvos gimnazijos mokytoju, kur įkūrė LLA organizaciją ASTRA, bendravo su partizanais. Žuvo 1948 01 03 Radvietyje (netoli Kvėdarnos), pas Paulikus.

 

ADOMAITIS Stasys, g. 1922 Kasiulkuose, Betygalos apyl., Raseinių r.,ūkininkų šeimoje. Suimtas 1945 01 04 ir tą pačią dieną prie savo gimtosios sodybos sušaudytas.

 

VALAITIS Pranas, Jono - Bičiulis, g. Sarakiškiuose, Jurbarko r. Mažažemis ūkininkas. Jogailos būrio partizanas. Žuvo 1953 01 03 Butkaičiuose, Jurbarko r. Kūnas išniekintas Jurbarke.GUDŽIŪNAS Vladas - Kęstutis, g. 1923 Juodaičiuose, Jurbarko r. Žuvo 1953 01 04 Bažavalėje, Ariogalos v., kartu su J. Stoškumi (Kazio Jotulio sodyboje).

STOŠKUS Jonas, Juliaus - Skrajūnas, g. 1928 Bažavalėje, Ariogalos v., mažažemių ūkininkų šeimoje. Partizanas nuo 1950. Žuvo 1953 01 04 gimtajame kaime. Kartu žuvo V. Gudžiūnas - Kęstutis.

https://partizanai.org/failai/html/pietu-zemaitijoje.htm

 

1947 m. sausio 4 d. Marijampolės aps. Veiverių vls. (dabar – Prienų r. sav.) Kampinių k. MVD Veiverių vls. poskyrio operatyvinė grupė vykdė karinę-čekistinę operaciją. Jos metu žuvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanai Juozas Jasulaitis-Turklys, Kazokas (rinktinės vadas) ir Antanas Martinaitis-Kapsas (rinktinės štabo Ūkio skyriaus viršininkas) bei ryšininkai Antanas Vagonis ir Kazys Vagonis.

Žuvusiųjų palaikai niekinti Veiverių miestelyje. Vėliau užkasti nuo karo likusiuose apkasuose prie Veiverių miestelio. Dabar šioje vietoje įrengtas Veiverių „Skausmo kalnelis“.

Tauro apygardos partizanų vadovybė. 1946 m. rugpjūčio 16 d. Iš kairės stovi: ryšininkas Kazys Matulevičius-Radvila, Vytauto rinktinės vadas Vytautas Gavėnas-Vampyras, Granitas, Geležinio Vilko rinktinės vadas Algirdas Varkala-Žaliukas, apygardos vado adjutantas Jonas Pileckis-Brokas, Šarūnas, Žalgirio rinktinės vadas Jurgis Ilgūnas-Šarūnas, apygardos kapelionas, štabo narys Justinas Lelešius-Grafas, Krivaitis, Žalgirio rinktinės štabo viršininkas Juozas Jasulaitis-Kazokas (Genocido aukų muziejaus fondai)

Skaityti daugiau: Sausio 3-4 d. žuvę partizanai

Sausio 1-2 žuvę partizanai

Šarūno rinktinės Vytenio grupės partizanai.
Iš kairės: Konstantinas Vaikšnoras-Tigras ir Viktoras Bučionis-Jaunutis. (Genocido oukų muziejus)

Vaikšnoras Konstantas-Tigras gimė 1925 m. rugpjūčio 1 d. Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus Buteliznos kaime. Partizanas nuo 1945 m. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės Vytenio tėvūnijos vadas. Žuvo 1949 m. sausio 2 d. Leipalingio valsčiaus Krivonių kaime. Kūnas buvo išniekintas Leipalingyje
https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

DAUJOTAS Antanas, Stasio, g. 1923 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemių šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - J. Daukna, C. Šoku ir L. Vaicekausku.

 

DAUKNA Jonas, Jono, g. 1912 Sakaluose, Grinkiškio v., mažažemiu šeimoje. Žuvo 1945 01 01 Graužų miške su trim Sakalų k. vyrais - A. Daujotu, C. Šoku ir L. Vaicekausku.

 

MASELSKIS Justinas, Prano, g. 1921 Aleknaičiuose, Betygalos v., ūkininkų šeimoje. 1944 gruodžio mėn. prieš Kalėdas čekistai sudegino jų sodybą, o 1945 01 01 Justiną kartu su broliu Antanu ir kaimynais K. Ambrasu ir V. Rubinsku sušaudė.

Skaityti daugiau: Sausio 1-2 žuvę partizanai

Gruodžio 29-30-31 d. žuvę partizanai

Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Bebro būrio partizanai Bronius Dūda-Narutis (kairėje) ir Pranas Grigas-Genelis. (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Plieno rinktinės Bebro būrys, veikęs Ukmergės apylinkėse.
 Iš kairės: Bronius Dūda-Narutis, būrio vados Vytautas Strazdas-Bebras, Pranas Grigas-Genelis, Bronius Medelskas-Krienas,
nežinomas partizanas slapyvardžiu Likimas. Užrašas kitoje pusėje: „Butkiškiu—Viliaudžiu miške po stribu sutriuškinimo.
1949 m. spalis". (R. Kauniečio asmeninė kolekcija)

Medelskas Bronius-Krienas gimė 1927 m. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Nuotekų kaime. Partizanas nuo 1945 m. Vadovavo būriui, vėliau — kuopai. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu.

Dūda (kitur Dudavičius) Bronius-Narutis gimė 1912 m. Ukmergės apskrities Žemaitkiemio valsčiaus Kezių kaime. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju VI. Ališausku-Puškinu, rinktinės vadu J. Grigu-Geniuku ir kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu

Grigas Pranas-Genelis, Kombainas gimė 1916 m. rugsėjo 9 d. Ukmergės apskrities Vaitkuškio valsčiaus Bartkeliškių kaime. Šaulių sąjungos narys. Partizanas nuo 1944 m. Priklausė Didžiosios Kovos apygardos Plieno rinktinės Plieno būriui. Nuo 1949 m. pavasario — Plieno rinktinės vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 30 d. Ukmergės apskrities Pabaisko valsčiaus Juodkiškių kaime kartu su Didžiosios Kovos apygardos vadu A. Morkūnu-Plienu, vado pavaduotoju Vl. Ališausku-Puškinu, kuopos vadu Br. Medelsku-Krienu ir būrio vadu Br. Dūda (Dudavičiumi)-Naručiu 

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 29-30-31 d. žuvę partizanai

Alfonsas Morkūnas - Plienas

Alfonsas Morkūnas gimė 1908 m. sausio 27 d. Ukmergės aps. Žemaitkiemio vls. Juodžiūnų k. Jono Morkūno ir Veronikos Šerelytės-Morkūnienės šeimoje. Kartu augo du broliai. Baigė dvi gimnazijos klases. 1930–1931 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1935 m. vedė Oną Kazlauskaitę. Augino dukrą Elvidą ir sūnų Teisutį. Iki 1940 m. spalio 19 d. tarnavo liktiniu 1-ojo inžinerijos pulko bataliono 2-oje kuopoje.

Turėjo vyr. puskarininkio laipsnį. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai iš karinės tarnybos buvo atleistas ir grįžo į tėviškę.

1941 m. birželio 23–24 d. vadovavo Birželio sukilėliams užimant Lyduokių mstl. (Ukmergės aps.), saugojo jį bei jo apylinkes nuo besitraukiančios Raudonosios armijos savivalės ir plėšikavimų. Palaikė ryšius su sukilimo organizatoriais Kaune.

1944 m. pradžioje kartu su vietiniais vyrais įstojo į Lietuvos Vietinę rinktinę.

Prieš pat antrąją sovietų okupaciją ėmė rengtis partizaniniam karui: Juodžiūnų kaimo apylinkėse rinko ginklus ir kareivišką aprangą. Nuo birželio mėn. kartu su Kaziu Ališausku vadovavo iš 12–20 vyrų sudarytam savisaugos būriui, kuris gynė vietinius žmones nuo raudonųjų partizanų ir plėšikų.

1944 m., sovietinei kariuomenei antrą kartą okupavus kraštą, A. Morkūnas, pasivadinęs Plieno slapyvardžiu, gimtojo ir aplinkinių kaimų vyrus ėmė telkti į partizanų būrį. Jo būryje, veikusiame Ukmergės aps. Pabaisko, Šešuolių ir Žemaitkiemio valsčiuose, buvo apie 20 vyrų, tarp jų ir abu A. Morkūno broliai – Stanislovas ir Karolis, iki tol dirbę tėvų ūkyje. 1944 m. rugsėjo mėn. šie vyrai, vadovaujami A. Morkūno pasitraukė į Balninkų miškus ir įsijungė į Juozo Šibailos-Dieduko suburtą Balninkiečių laisvės (BLR) rinktinę, sudarydami atskirą kuopą.

Skaityti daugiau: Alfonsas Morkūnas - Plienas

Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai

Kryžius partizanų žuvimo vietoje Guptelčių kaime, Krakių seniūnijoje. Čia 1950-12-28 žuvo Mykolas Valaitis, Vincas Štuikys ir Alfonsas Mankauskas. Paminklo projekto autorė B. Kundrotienė.

https://partizanai.org/failai/html/amzinai-gyvi.htm

 

Žuvę Žemaičiu apygardos partizanai.
Pagal KGB sužymėjimą pirmas - Pranas Kačinskas-Ūkvedys, antras - Urahas Šliteris-Kaizeris, trečias - Jeronimas Kačinskas-Taifūnas. (Genocido aukų muziejus)

Kačinskas Jeronimas-Taifūnas. Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanas. Navarėnų kuopos vadas. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliu Pranu-Ukvedžiu ir vokiečiu partizanu U. Šliteriu-Kaizeriu

Salyklis Vytautas-Eimutis gimė 1930 m. Seinų apskrities Staiderių kaime. Dainavos apygardos Šarūno rinktinės partizanas. Žuvo išduotas 1951 m. gruodžio 28 d. Lazdijų rajono Giraitės kaime kartu su dar keturiais bendražygiais

Šliteris Urahas-Kaizeris. Manytina, kad tai atsilikęs nuo fronto vokiečių karys, vėliau tapęs Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanu. Žuvo 1949 m. gruodžio 28 d. Tirkšlių ir Gaurelių kaimų apylinkėse kartu su broliais Kačinskais

https://partizanai.org/failai/html/uz_laisve_ir_tevyne.html

Skaityti daugiau: Gruodžio 27-28 d. žuvę partizanai

Kazys Veverskis - Senis

Kazys Veverskis gimė 1913 m. gruodžio 9 d. Kauno aps. Veliuonos vls. Kalvių k. ūkininkų Stasio ir Uršulės Veverskių šeimoje. Be Kazio, dar augo Natalija (g. 1915 m.), Pranas (g. 1916 m.), Bronius (g. 1918 m.), Albinas (g. 1919 m.), Vytas (g. 1920 m.), Domicėlė (g. 1922 m.), Aleksandras (g. 1923 m.), Aldona (g. 1925 m.) ir Stasys (g. 1928 m.) K. Veverskis buvo valingas ir užsispyręs žmogus, savarankiškai siekęs mokslo ir įgijęs išsilavinimą: baigė Kauno „Aušros“ berniukų gimnaziją, vėliau mokėsi Kauno karo mokykloje, bet nebaigė, nes jam nepatiko jos tvarka, ir įstojo į Vilniaus universitetą – studijavo Teisės fakultete. Buvo studentų ateitininkų korporacijos „Kęstutis“ pirmininkas.

1940 m. K. Veverskis pabėgo į Vokietiją. Gyveno internuotų asmenų stovykloje Tilžėje, vėliau Berlyne. Iš Berlyno pabėgo ir 1941 m. rugpjūčio mėn. grįžo į Lietuvą. Vėl studijavo Vilniaus universitete. Vokietijoje nukentėjęs nuo vokiečių, Lietuvoje nusprendė steigti karinę organizaciją, kuri būtų nesusijusi su vokiečių struktūromis ir kurios koviniai daliniai taptų būsimosios Lietuvos kariuomenės branduoliu. K. Veverskis su tokiu pasiūlymu kreipėsi į įvairias organizacijas, tačiau paramos nesulaukė. Tada jis parengė bendrą programą ir, negalėdamas remtis vien savo autoritetu (visuomenei ir kariniams sluoksniams jis buvo mažai žinomas), subūrė studentų grupę, kuri įsipareigojo į šią organizaciją telkti visus savo pažįstamus. Daugiausia žmonių subūrė pats K. Veverskis, važinėdamas po visą Lietuvą, bet nesistengdamas atskleisti savo vaidmens organizacijoje. 1941 m. gruodžio 13 d. K. Veverskis Vilniuje įkūrė Lietuvos laisvės armiją (toliau – LLA) – karinę ir politinę pasipriešinimo organizaciją, siekusią visos tautos ginkluotu sukilimu iškovoti Lietuvos nepriklausomybę. 1943 m. pirmojoje pusėje buvo įkurtos 4 LLA apygardos: Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio. Kiek vėliau dar buvo įkurta Telšių apygarda. K. Veverskis vadovavo Vilniaus apygardai ir buvo LLA vyriausiasis vadas, kuris per centrinį štabą vadovavo apygardų štabams, o šie – apskričių štabams. Šiaulių apygardos vadas ltn. Adolfas Eidimtas apibūdino jį kaip išmintingą, logiškai mąsčiusį vadovą, iš prigimties turėjusį stiprią valią, kuri kartais virsdavo nepalenkiamu užsispyrimu.

Skaityti daugiau: Kazys Veverskis - Senis

Daugiau įrašų...

  1. Krikščioniškosios pasaulėžiūros ženklai
  2. Gruodžio 26 d. žuvę partizanai
  3. Pranas Kučinskas-Apynys
  4. Žuvę Partizanai per Kalėdas
  5. Partizanai apie Kalėdas
  6. Partizanų Kalėdos
  7. Gruodžio 24 d. žuvę partizanai
  8. KLEPOČIŲ ŽUDYNĖS
  9. Gruodžio 23 d. žuvę partizanai
  10. Gruodžio 21-22 d. žuvę partizanai

Puslapis 6 iš 23

  • Pradėti
  • Ankstesnis
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
  • 6
  • 7
  • 8
  • 9
  • 10
  • Sekantis
  • Pabaiga
Pro Deo  et Patria
Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika

Laiškai Lietuviams
  • Jūs esate čia:  
  • Partizanai.org

Powered by Joomla!®