Prieš penkiasdešimt metų, 1911 m. vasario mėnesį, Saliamono Banaičio spaustuvė Kaune atspaude pirmąjį Ateities numerį, išėjusį tuomet kaip priedą prie Draugijos. 1961 m. vasario mėnesį išėjo 50 metų jubilėjinis numeris, spaustas Draugo spaustuvės Čikagoje. Penkiasdešimt metų ir aštuonių tūkstančių kilometrų tarpas! Per tą laiką keitėsi spaustuvės, ateidavo nauji redaktoriai, nauji bendradarbiai užpildydavo žurnalo puslapius, bet Ateitis išliko beveik nepasikeitusi savo kryptimi nuo pačiam pirmam numery išdėstytos programos.
“Krikščioniška jaunuomenė, visada par excellence idealiste, yra amžinų idealų gerbėja, naujų kelių ieškotoja, ateities tvėrėja’ ’— rašė redakcija pirmojo Ateities numerio įvade. “Ji (jaunuomenė) visada stipri dvasia, nes širdyje turi meilę trijų absoliutiškųjų idealų — visuaukščiausios Tiesos, visuaukščiausio Labo ir visu aukščiausios Grožės.” Tuos tris idealus — tiesą, grožį ir labą, arba gyvenamojo momento reikalus, Ateitis pasiryžo gvildenti savo puslapiuose.
Skaityti daugiau: ATEITIS per penkiasdešimt metų
Dr. Zigmas Brinkis, Europos universitetų auklėtinis, žvelgia į sveikatos reikalų tvarkymą Jungtinėse Amerikos Valstybėse.
ZIGMAS BRINKIS
Jos pradžia ir išryškėjimas * Nueitas kelias * Tikslai ir laimėjimai * Socialinės medicinos sudėtingumas * Kaip ji tvarkoma Vakarų Vokietijoj, kituose Europos kraštuose ir Sovietų Sąjungoje * Socialinė medicina nėra išmalda, bet visuomenės pareiga individui.
Medicina JAV tiek teoretinėje, tiek praktinėje ir techninėje srityje stovi žymiai aukščiau, negu Europoje ar kuriame kitame kontinente. Deja, to paties negalima pasakyti apie medicinos pažangą socialinėje srityje. Čia amerikiečiai ne tik neprilygsta pažangiems Europos kraštams, bet kai kuriais atžvilgiais yra gerokai atsilikę.
Kraštas yra materialiai pajėgus, vaistų netrūksta, gausu modernių ligoninių ir laboratorijų su brangiais, komplikuotais tyrimų įrengimais. Ligoninių yra kelių rūšių: privačių ir prabangių turtingiems, pusiau privačių — mažiau pasiturintiems ir valstybinių bei miestų ligoninių, skirtų chroniškiems psichiškai nesveikiems arba visai neturtingiems ligoniams.
Pati sveikatos reikalų santvarka yra liberalinė. Gydytojas yra laisvos profesijos atstovas, ir jo praktika remiasi betarpiškai asmeniniu kontaktu su ligoniais. Jis pats pasirenka darbo kabinetą ir nusistato sau priėmimo valandas. Su ligoniu tiesiogiai susitaria dėl atlyginimo ir jį gauna betarpiškai. Laisvai savo nuožiūra išrašo vaistus, o ligonis laisvai renkasi gydytoją. Valdžios įstaigos labai mažai teturi kontrolės.
Gydytojai dažniausiai yra baigę privačius universitetus. Susiorganizavę į AMA — Amerikos Gydytojų Sąjungą — kuri yra gana pajėgi ir įtakinga organizacija, jie esama santvarka yra patenkinti ir visomis priemonėmis kovoja už jos tolimesnį išlaikymą.
Medicinos patarnavimai, ypač chirurginiai, yra nepaprastai brangūs. Mažiau pasiturinčiam amerikiečiui sunkesnė liga ir didesnė operacija gali reikšti finansinę katastrofą, nes valstybinio sveikatos draudimo nėra. ši problema tampa ypatingai aktuali vyresnio amžiaus žmonėms, kurie, sulaukę 65 metų amžiaus, išeina į pensiją ar šiaip turi pasitraukti iš darbo.
Skaityti daugiau: SVEIKATOS REIKALAI AMERIKOJE
Rašytojui Vincui Ramonui paskirta Lietuvių Akademinio Sambūrio Montrealyje, Kanadoje, 500 dol. Vinco Krėvės vardo literatūros premija už 1960 išleistą apysakų rinkinį Miglotas rytas. Knyga rasta geriausia iš 1959 - 1960 pasirodžiusių literatūros veikalų. Vertinimo komisiją sudarė: dr. A. Gražytė, M. Aukštaitė, kun. dr. F. Jucevičius, P. Girdžius, A. Kličius. Premija skiriama kas antri metai. Iškilmingas premijos įteikimas įvyko 1961 gegužės 13 Montrealyje.
Vincas Ramonas, gim. 1905 Trakiškiuose, prie pat Marijampolės. 1924 baigęs gimnaziją, įstojo į Lietuvos Universitetą ir studijavo literatūrą Teologijos - Filosofijos fakultete. 1926-1944 buvo mokytojas iš karto Marijampolės Marijonų gimnazijoj, vėliau Mokytojų Seminarijoj. 1945-46 mokytojas Vokietijoj, Uchtėj. 1948-50 dirbo Australijos miškuose (raštinės darbininkas - skaičiuotojas), nuo 1950 gyvena Čikagoje.
Rašyti pradėjo 1925. Pirmas novelių rinkinys, Dailininkas Rauba, išspausdintas 1934, į kurį buvo sudėtos 7 novelės, parašytos 1927 - 32 m. Nuo 1932 iki 1942 visai nerašė. 1942 - 43 parašė romaną Dulkės raudonam saulėleidy, kuris buvo išspausdintas tik 1951. 1945 per tris mėnesius parašė Kryžius, išspausdintus 1947 ir laimėjusius Liet. Rašytojų Draugijos pirmąją premiją. Miglotam ryte tik trys apysakos, parašytos 1951 ir 1956 m. laikotarpyje.
Skaityti daugiau: VARDAI ĮVYKIUOSE
KAZYS, PEMKUS
SOCIALINĖ MEDICINA
Mūsiška prasme pirmuosius žingsnius pradėjo devynioliktajame šimtmetyje Vakarų Europoje, betgi giliau šaknis įleido, įsipilietino ir įsitvirtino ten pat tik dabartiniame amžiuje. Technikos pažanga, pramonės iškilimas, smarkiai didėjantis gyventojų prieauglis ir jų kova už socialinę gerovę socialinę mediciną padarė neišvengiama būtinybe. įvairiuose Europos kraštuos socialinė medicina skirtingai tvarkoma, nors pats principas ir bendras. Ji skverbiasi ir į kitus kontinentus. Jungtinėse Amerikos Valstybėse socialinės medicinos dar nėra.
Dr. Kazys Pemkus, medicinos studijas baigęs Vakarų Vokietijoj ir ten ilgiau gyvenęs, rašo apie socialinę medicina Vakarų Vokietijoj, kituose Europos kraštuose, net Sovietijoj.
INDIVIDO TEISĖS Į VISUOMENĘ
Tiek pagalbą duoti, tiek būti jos reikalingam ir jos prašyti yra socialiojo žmogaus teisės ribose. Jos ėmimas nėra vergystė ir jos davimas nėra išskirtinas didvyriškumas ar reklama.
Kultūros socialinėje istorijoje davimas - ėmimas nesivystė lygiagreičiai. Pamažu jis vystėsi amžių eigoj, dažnai išsigimdamas į įvairias liguistas santvarkas. Krikščioniškosios vakarų kultūros reikšmė dažnai buvo nesuprasta ar nenorėta jos suprasti įvairių socialinių santvarkų. Žmogus — artimas ir jo teisės buvo nedaugiau, kaip objektas duonai ir žaidimams.
Šitas pilkasis “duonos ir žaidimų” žmogus pakėlė galvą pirmiausia Vakarų Europoje. Neanalizuojant pirminių pradų, tai prasidėjo XIX šimtm. pradžioje, bet išryškėjo tik su XX šimtmečių. Socialinių santvarkų “izmai” buvo nebepajėgūs nuslopinti to žmogaus troškulio į savo teises. Net tokia komplikuota XX amžiaus vergija kaip komunizmas atkreipė dėmesį į tą teisę ir patiekė jų sušaržuotą viduje ir išorėje pavergtam žmogui (Teisė be laisvės — gudrus paradoksas, kokio kitos santvarkos nepajėgė sugalvoti ir įgyvendinti).
Skaityti daugiau: SOCIALINĖ MEDICINA EUROPOJE
Dėl dviejų mažmožių
(DIDESNIO IR MAŽESNIO)
1) J. Brazaičio str. “Kultūros kelias Nepriklausomoje Lietuvoje”, išspausdintame “į Laisvę” 1960 nr. 22 (59), 12-me puslapyje skaitome: “Prof V. Biržiška, universiteto bibliotekos direktorius, nepasirūpino santykiais su universitetų bibliotekom ir nesikeitė su jom leidiniais.” Vaclovai B-kai pasimirus, pasistengsiu aš tą jo reikalą paaiškinti. Brolis Vaclovas nevieną kart man skundėsi, jog Valstybės Kontrolė nustačiusi universitetui bene 50 egzempliorių kiekvieno jo leidžiamo mokslo veikalo nemokamai paskleisti (čia ir atitinkamų fakultetų profesūrai), ir jis gavęs antra tiek savo lėšomis universitetams ir šiaip mokslo įstaigoms siuntinėti. Jis sakėsi kalbėjęs dėl to ne tik su Valstybės Kontrole, bet ir su švietimo mi-nisteriais — “įvairių srovių” — Jokantu, Čepinsku, Šakeniu, Tonkūnu, gal dar kuriuo, ir jie visi jį siuntę susiprasti su Kontrole pačiam... Mėginęs — sakė — su prezidentu A. Smetona kalbėtis, kuris jam pritaręs, bet reikalo nepajudinęs.
Tad manau, jog brolis Vaclovas bus čia pasiteisinęs.
2) Ig. Malėnas str. “Tautiškumo pergalė prieš kvislingą”, išsp. “Į Laisvę” 1960 nr. 23 (60) teikėsi ir mane paliesti, sakydamas:
“prof. M. Biržiška, rodosi Mintyje rašė, kad Germantas atėjęs į Švietimo vadybą kaip katalikų atstovas. Tai aiškus prasilenkimas su tikrove”.
Skaityti daugiau: LAIŠKAI
