Į LAISVĘ ŽENGIA Į DVIDEŠIMTPIRMUOSIUS METUS
1941―1962. Lietuvoje— Amerikoje
Su 1962 m. pradžia rezistencijos žurnalas Į Laisvę pradeda dvidešimt-pirmuosius metus. Istorinėje tėkmėje tai nedidelis laikotarpis. Betgi paskutinieji 20 metų išskirtini iš normalaus gyvenimo. Karas, okupacijos, rezistencija pogrindyje, tremtis, emigracija.
Į Laisvę nueitas kelias — rezistencijos kelias, kovos kelias, erškėčiuotas kelias. Saulėtų dienų Į Laisvę neturėjo. Laisvės prošvaistė, sušvitusi po 1941 m. lietuvių tautos sukilimo, buvo trumpa. Nacinis okupantas užgniaužė Lietuvos laisvę ir Į Laisvę. Bet Į Laisvę išliko gyva ir gaji pogrindyje, tarnaudama tiems patiems idealams.
L. F. B. Chicagos apygardos surengto rašytojų pagerbimo svečių dalis. Kalba V. Ramonas. Iš k. į d. dr. J. Meškauskas, Marija Ambrozaitienė, kun. dr. A. Juška, Nijolė Baronienė, Al. Baronas, kun. dr. A. Baltinis, kun. Pr. Garšva, už jo — vakarui vadovavęs dr. P. Kisielius. Priekyje matyti inž. M. Kvedaras, Vitalija Baleišytė, rašyt. C. Grincevičius.
Kovos kelias dar nebaigtas. Jei Į Laisvę neturėjo šviesių dienų, tai prie jos telkėsi darbo ir pasiaukojimo žmonės. Tokie buvo pirmieji redaktoriai, leidėjai, bendradarbiai, platintojai, skaitytojai.
Jaunas akademikas, pirmasis Į Laisvę platintojas Kaune, dar gatvėse šūviams tebeaidint, taip pasakoja pirmuosius Į Laisvę platinimo įspūdžius:
— Vienos Kauno ligoninės šoferis ir aš su tos ligoninės mašina atvykome prie Į Laisvę pirmojo numerio egzemplioriaus. Išvažiavom platinti. Pavojų pajutom prtie Kauno geležinkelio stoties. Gatvėse dar tebeaidėjo šūviai. Darbininkai su džiaugsmu vartė Į Laisvę puslapius. Patarė nevykti į Šančius, nes ten vyko susišaudymai. Mes nuvykom ligi A. Panemunės tilto. Pakeliui palikom daug Į Laisvę egzempliorių. Panemunės nepasiekėm. Per Kauną pasukom į Vilijampolę. Buvom įspėti, jog Vilijampolė dar neišvalyta. Nusprendėm važiuoti. Šoferis paklausė ar aš galėčiau valdyti mašiną, jei jis būtų sužeistas. Atsakiau — truputį galiu. Laimingai pervažiavome tiltą ir Į Laisvę paskleidėme Vilijampolės gyventojams ir ten budintiems partizanams. Į Laisvei pareigą atlikom. Matėm skaitytojų entuziazmą ir džiaugsmo ašaras.
Į Laisvę pogrindyje informavo tautą apie naujojo okupanto užmačias. Redaktoriai, bendradarbiai ir platintojai nebuvo išaiškinti.
Žurnalas Į Laisvę Amerikoje atgimė 1953 m. Savo tikslus Į Laisvę taip nusakė:
„Į Laisvę laikraštis pasirodė 1941 m. birželio 24 — į antrą dieną Lietuvių Aktyvistų Frontui pašaukus tautą sukilti prieš sovietinį okupantą; pirmą dieną po Laikinosios Vyriausybės paskelbimo.
Į Laisvę turėjo leistis pogrindin ir iš ten gaivinti tautoje pasipriešinimo bei laisvės dvasią, kai antrasis okupantas, nacinis,sutrukdė laisvosios Lietuvos suvereniniams organams tėvynėje veikti.
Į Laisvę buvo blykestelėjusi tremtyje, Vokietijoje.
Į Laisvę atgaivinam dabar laisvoje, turtingoje ir svetingoje Amerikoje, kad palaikytume tremtyje rezistencijos ir budėjimo dvasią — kokią turėjo pirmieji Į Laisvę leidėjai, rašytojai, platintojai, daugumas jau savo gyvybę dėl laisvės atidavę.
Į Laisvę leidžiame, pasiryžę būti ištikimi jiems — ten žuvusiems, žūstantiems ir tebekovojantiems — draugams, pažįstamiems ir nepažįstamoms, bet BROLIAMS. LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIAI”.
Tų pačių idealų vedina ir stiprinama Į Laisvę pradeda dvidešimtpirmuosius metus — gyventi, kovoti, nepavargti.