Vienerių metų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje

MEČYS MUSTEIKIS

MEČYS MUSTEIKIS. Dėl nesveikatos negalėjo emigruoti ir gyvena dabar Gautingo sanatorijoje Vokietijoje. Bet energingai leidžia spaudai skirtą informacijos biuletenį Eli.

Praeitais metais tokiame straipsnyje apžvelgėme 1956 m. laikotarpio kultūrinį gyvenimą pavergtoje Lietuvoje (žiūr. Į Laisvę Nr. 14), o šiame peržvelgsime 1957 metus, pasiremdami literatūros žurnalu “Pergalė” ir laikraščiu “Literatūra ir Menas”.

DRAMOS TEATRAI

VilniausValst. Akademinis dramos teatras suvaidino 5 naujus veikalus: Balio Sruogos ‘Apyaušrio dalią”, R. Blaumanio pjesę “Siuvėjų dienos Silmačiuose”, Kazio Sajos komediją “Silva studentauja’, A. Korneičiuko “Eskadros žuvimas” ir J. Būtėno ir A. Kernagio “Pamilau dangaus žydrumą” (iš J. Janonio gyv.).

Kauno Muzikinis dramos teatras davė 5 premjeras: I. Franko pjesę “Pavogtoji laimė”, Bizet operą “Perlų ieškotojai”, F. Šuberto muzikinę komediją “Trijų mergelių namai”, V. Višnevskio “Raitelių pirmoji” ir J. Grušo 5-kių veiksmų tragediją “Herkus Mantas”.

Kauno Jaunojo žiūrovo teatras 4 naujus veikalus: ž. Moljero komediją. “Skapeno išdaigos”, A. Liobytės pasaką “Užburtas karaliūnas’ (arba “Meškos Trobelė”), V. Katajevo komediją “Apskritimo kvadratūra ir R. Blaumanio dramą “Sūnus palaidūnas”.

Klaipėdos Dramos teatras davė 3. Kazio Sajos komediją “Septynios ožkenos”, A. Himeros dramą “Žmogus ir vilkas” ir J. Chlivickio “Neramios širdys’ (šis veikalas vaizduoja, kaip rašo Literatūra ir Menas, “paskutinius fašistinio viešpatavimo Lietuvoje metus).

Šiaulių Dramos teatras naujai davė 4 veikalus: E. Bindokaitės pagal V. Valsiūnienės poemą parašytą pjesę - pasaką “Gintaro lazdelė", muzika J. Karoso, V. Miliuko dramą "Vidurdienio debesys”, ispanų dramaturgo A. Kasano komediją "Medžiai stovėdami miršta” ir A. Gudaičio—Guzevičiaus pjesę “Krantai Nemunėlio’.

Panevėžio Dramos teatras naujų veikalų davė 4; B. Džonsono komediją “Sukčiaus testamentas’, St. Kosmausko dramą “Kuo aš kalta”, kurioje vaizduojamas nūdienis inteligentijos gyvenimas, I. Turgienevo komediją “Mėnuo kaime” ir L. Rachmanovo — "Nerami senatvė”.

Marijampolės Dramos teatras 5 premjeras: A. Žėri pjesę “Šeštasis aukutas”, R. Blaumanio pjesę “In-dranai”, A. Movzono drama “Ramiajame skersgatvyje” (iš komunistų — partiečių gyvenimo), anglų dramaturgo D. Fleqwerio komediją “Kaip valdyti žmoną” ir J. Čyžiaus — “Versmė” (jame vaizduojamas 1936 m. Suvalkijos sukilimas. Šis veikalas buvo labai aštriai iškritikuotas ir net pasipiktinta, kam jis iš viso leistas).

KITI TEATRŲ VEIKLOS ĮVYKIAI

Vilniuje, balandžio 21-26 vyko penkių teatrų varžybos su geriausiais veikalais. Buvo suvaidinta: B. Sruogos “Apyaujšro dalia” — Vilniaus Valst. Akademinio dramos teatro, K. Sajos drama “Septynios ožke-nos” — Klaipėdos Dramos teatro, A. N. Ostrovskio drama “Vasilisa Melentjevas”—Vilniaus Rusų Dramos teatro (šio teatro veiklos atskirai neminiu, nes ji nieko bendro neturi su lietuvių kultūra), V. Miliūno drama “Vidurdienio debesys — Šiaulių Dramos teatro, ir J. Grušo tragedija ‘‘Herkus Mantas” — Kauno Muzikinio dramos teatro. Šias varžybas laimėjo J. Grušo tragedija “Herkus Mantas” ir tuo pačiu kvalifikavos dalyvauti vadinamam II-jam Pabaltijo teatriniam pavasaryje, kuris įvyko gegužės mėn., Vilniuje. Jame Lietuva, Latvija, Estija ir Gudija (dabar Lietuvoj vadinama Baltarusija. Sovietai Gudiją priskiria taip pat prie Pabaltijo ....) suvaidino po geriausią savo krašto tų metų veikalą, būtent: Lietuva — J. Grušo “Herkų Mantą” Latvija — J. Rainio pjesę “Grojam šokam” Estija — E. Raneto pjesę “Sąžinė” ir Gudija -— Z. Biadulos pjesę “Lakštingala” ir V. Višnevskio “Optimistinė tragedija’.’ Varžybose pirmoji vieta buvo pripažinta Gudijai už “Optimistinę tragediją”. Tai grynai sovietiškomis idėjomis persunktas, kaip savaitraščio Literatūra ir Menas kritikai išsireiškė, — “grynai partinis veikalas”. Antroj vietoj liko estai, o trečioj — lietuviai su “Herkum Mantu.”

OPEROS — BALETAI

Vilniaus Valstybinis akademinis operos ir baleto teatras davė šias premjeras: E. d’Albero opera “Slėnyje” rėžis. J. Grybauskas, dirigentas A. Kalinauskas; Mozarto “Pagrobimas iš Seralio” rėžis. J. Gustaitis, dirig. I. Altermanas; lietuvišką baletą “Audronė” libretistas ir statytojas V. Grivickas, muzika J. Indros.

Per Jonines Valst. akad. operos ir baleto teatras gastroliavo Marijampolėje, duodamas operos “Pilėnai” vieną spektaklį, žiūrovų buvę 30.000.

Vilniuje, vykstant Pabaltijo teatriniam pavasariui, tos pačios valstybės varžėsi ir su muzikiniais spektakliais. Varžybas laimėjo Lietuva su V. Klovos opera “Pilėnai” ir J. Indros baletu “Audronė”.

Gruodžio mėn. Valst. Akad. operos ir baleto teatras su dideliu pasisekimu gastroliavo Maskvoje vadinamam visa sąjunginame teatrų, ansamblių ir chorų festivalyje, duodamas kelis spektaklius operos “Pilėnai” ir baleto “Audronė”. Jury komisija už šiuos kūrinius suteikė pirmo laipsnio diplomus.

MUZIKINIS GYVENIMAS — KONCERTAI

Sausio 9 Vilniuje jaunas Maskvos virtuozas L. Bermanas davė fortepijono koncertą, atlikdamas Bacho — Buzoni, Beethoveno, Liszto kūrinius.

Sausio 12 Vilniuje Beethoveno kūrinių koncertą smuikui su fortepijonu davė. St. Vainiūnas ir A. Livontas.

Sausio 13 Valst. Filharmonijos salėje, Vilniuje, koncertą davė Valst. Akademinis choras, vadovaujam. Janio Dūminio.

Sausio 15, 16, 17 Vilniuje ir Kaune koncertavo Sov. S-gos liaudies artistė Žara Doluchavova su Sov. S.-gos didžiuoju simfoninių orkestru, vadovaujamu liaudies artistų A. Gauko ir Algio Žiūraičio.

Sausio 22 Vilniuje vyko G. Akselrodo fortepijono koncertas, kuriame buvo išpildyti Paganini, Liszto, Šuberto, Mozarto ir Sibelijaus kūriniai.

Vasario mėn. Vilniuje, Valst. filh salėje, buvo suruoštas M. I. Glinkos 100 metų mirties sukakčiai paminėti jo kūrinių koncertas.

Kovo 6-7 Vilniuje tarptautinio Šopeno vardo konkurso Varšuvoje lau reatas Paperno davė du koncertu: Šumano koncertą fortepijonui su orkestru ir antrą — rečitalį.

Kovo 19 Vilniuje koncertavo Albanijos sovietinės respublikos dainininkas S. Rafaelis, kuris visus kūrinius perdavė pagal “itališką mokyklą”.

Pavasarį Vilniaus Filharmonijoje vyko ciklas koncertų, skirtų Bethoveno 130-tosioms mirties metinėms pažymėti.

Balandžio mėn. Vilniuje, Filharmonijos salėje, Lietuvos radijo iniciatyva buvo suruoštas lietuvių klasikų muzikos vakaras, kuriame atlikti vertingiausieji J. Naujalio, J. Gruodžio, J. Karnavičiaus, M. Petrausko ir St. Šimkaus kūriniai.

Gegužės 15 Valst. akad. dramos teatre vyko eilinis simfoninis koncertas su smuikininke Neli Školnikova.

Gegužės mėn. Valst. filharmonijoje buvo atlikta Haydno oratorija, bet salėje klausytojų buvę labai mažai.

Birželio 16 Kaune įvyko Vilniaus Akad. operos ir baleto teatro koncertas, kurio programą išpildė operos solistai ir baleto kolektyvas.

Nuo birželio 22 iki liepos 1, vadinamos lietuvių — lenkų kultūros dekados metu, Lietuvoje lankėsi Lenkijos liaud. ansamblis “Šlionsk”, kuris davė kelis koncertus Vilniuje ir Kaune. Tame laikotarpy ir tuose pat miestuose įvyko keli simfoniniai koncertai su svečiais iš Lenkijos. Lenkijoje tuo pačiu metu gastroliavo Vilniaus liaudies dainų ir šokių ansamblis vadovaujamas J. Švedo. Grįžęs iš Lenkijos, tas pats ansamblis vieną mėnesį laiko gastroliavo Lietuvoje, aplankydamas Ukmergę, Panevėžį, Šiaulius, Telšius, Palangą, Klaipėdą, Raseinius ir kitas vietoves.

Vasaros metu Palangoje Valstybinė filharmonija surengė ciklą — 15 simfoninės muzikos koncertų. Programa atliko radijo simfoninis orkestras, kuriam dirigavo B. Dvarionas, A. Klenickis, A. Kalinauskas ir Ch. Potašinskas.

Spalio mėn. Valst. filharmonijos salėje simfoninės muzikos koncertu buvo atidarytas 1957 — 1958 metų koncertinis sezonas. Vilniaus radijo simfoninis orkestras, diriguojamas prof. B. Dvariono, atliko V. Klovos simfoninę poemą “Jūratė ir Kastytis”, J. Gruodžio “Rudenėlį”, S. Prokofjevo “Septintąją simfoniją” ir R. Strausso simfoninę poemą “Tillis Eu-lenšpiegelis”.

Lapkričio mėn. Vilniuje pirmą kartą koncertavo žymus sovietų violončelistas S. Knuševickis, atlikdamas Beethoveno, F. Šuberto, R. Štrausso, Skriabino, o taip pat S. Prokofjevo ir D. Šostakovičiaus kūrinius.

Gruodžio mėn. pradžioje Vilniuje koncertavo Moldavijos sovietinis choras “Doina”.

Gruodžio 20 Vilniuje Estijos radijo simfoninis orkestras davė koncertą, kurio programoje buvo išpildyti estų kompozitorių kūriniai, be to, Beethoveno, Wagnerio, Rossini. Koncerto programoje dalyvavo ir estų dainininkas — solistas T. Kuzikas.

Nuo spalio 19 per Vilniaus radiją kas šeštadienis buvo transliuojamos radijo dainos konkursui atsiųstos dainos. Šio konkurso rezultatus lėmė ne speciali jury komisija, o plačios radijo klausytojų masės. Radijo muzikinių 1 aidų redakcija gavo apie 1200 klausytojų atsiliepimų, kurių didelė dalis buvo kolektyviniai — juos rašė ištisos šeimos., kolchozų brigados, fabrikų —įmonių cechai, mokyklų klasės, kursai. Radijo klausytojai palankiausiai įvertino 22 dainas. Šias dainas specialiu koncertu atliko radijo estradinis orkestras, dirig. J. Barausko, radijo vokalinis ansamblis, diriguojamas A. Gimžausko, operos solistai — I. Ylienė, A. Lietuvnikas, V. Noreika, K. Šilgalis ir dainininkė D. Cibulskytė. Dainas vertino klausytojai, susirinkę į salę. Pirmą premiją gavo Kauno politechnikos instituto choro vadovas J. Šidlauskas, sukūręs dainą “Vasaros vakarą tylų” (žodžiai J. Jakšto). Antroji premija atiteko kompozitoriui A. Klenickiui už dainą “Aguonėlė” (žodžiai E. Mieželaičio) ir Valst. konservatorijos studentui A. Bražinskui, už dainą “Ugnelė’ (žodžiai A. Baltakio). Vėliau šis įvykis susilaukė didelio triukšmo. Sovietinė spauda aštriai pa sisakė prieš tokio pobūdžio konkursą, kuriame sprendžiamąjį balsą turi klausytojai. Atrodo, kad klausytojai bus pasisakę daugiausia už tokias dainas, kurios artimesnės lietuvių tautinei dvasiai, o ne sovietiškai.

Spalio mėn. Rygoje vyko Pabaltijo tarybinės muzikos festivalis, kuriame dalyvavo ir lietuvių solistai, “LTSR Valst. nusipelnęs choras’, diriguojamas K. Kavecko, ir liaudies dainų ir šokių ansamblis.

Klaipėdos muzikos mokyklos dėstytojai kovo 9 suruošė Klaipėdoje koncertą, skirtą tarptautinei moterų dienai.

PARODOS

1956 m. gruodžio mėn. iš Vilniaus į Kauną buvo atkelta dail. A. Žmuidzinavičiaus kūrinių paroda, kuri truko iki 1957 vasario pabaigos.

Vilniaus dailės muzėjuje vasario 24 d. buvo atidaryta lietuvių liaudies meno paroda, kuriai eksponatai buvo gauti iš Šiaulių “Aušros’ muzėjaus fondų.

Vasario mėn. Vilniuje buvo atidaryta ir Vilniaus miesto liaudies kū rybos paroda, kurią suruošė sostinės kraštotyros muzėjus. Parodoje dalyvavo 124 liaudies menininkai, išstatydami daugiau kaip 700 įvairių žanrų dailės kūrinių; tapybos ir grafikos eskizų, peisažų, portretų, medžio drožinių, audinių, mezginių ir kita.

Pavasarėjant, Vilniuje, Valst. dailės muzėjuje, buvo išstatyti lietuvių dailininkų darbai, sukurti 1906 — 1940m.

Birželio mėn. Vilniuje, lenkų liaudies ansamblio Šlionsk lankymosi proga buvo surengta lenkų liaudies meno ir grafikos paroda.

Birželio mėn. Vilniaus dailės muzėjuje buvo indų liaudies meno paroda su 900 eksponatų.

Kauno valst. M.K. Čiurlionio var do dailės muzėjuje vasaros metu buvo atidaryta dailės paroda, kurioje dalyvavo 60 Kauno dailininkų, pateikę apie 300 tapybos, grafikos, skulptūros ir taikomosios — dekoratyvinės dailės kūrinių.

Lapkričio mėn. Vilniaus dailės muzėjuje buvo vadinama respublikinė 230 lietuvių dailininkų paroda, su 700 tapybos, skulptūros ir taikomosios dailės kūrinių. Paroda buvo skirta 40-ties metų spalio revoliucijos sukakčiai paminėti. Tos pačios sukakties proga ruošiamai didžiulei vadinamai visasajunginei parodai Maskvoje buvo pasiųsta į Maskvą 250 atrinktų lietuvių dailininkų kūrinių.

Kauno valst. M.K. Čiurlionio vardo dailės muzėjaus kilnojamoji paroda buvo surengta Rokiškyje, Anykščiuose, Dusetose, Užpaliuose, Obeliuose ir kitose rytų Lietuvos vietovėse.

KINO FILMAI

1957 Lietuvoje pastatyti du nauji filmai: “Tiltas” ir “Kol nevėlu....” Filme “Tiltas” vaizduojamas vieno provincijos miestelio Lietuvoje gyvenimas II-jo pasaulinio karo metu, vokiečių okupacijoj. Gyvenimas vaizduojamas pro sovietiškus akinius. Apie filmą kritikai pasisakė nelabai palankiai, tačiau “Tiltą” laiko geresniu už iki šio pastatytus lietuviškus filmus.

Antras filmas — komedija “Kol nevėlu....” į ekranus paleistas gegužės mėn. Jo pagrindinė mintis —“kol nevėlu, žmogus privalo susirasti savo tikrąją vietą gyvenime”. Filmas lengvo turinio ir be didelių pretenzijų.

SUKAKTYS

“Literatūra ir Menas” Nr. 2 paminėjo pirmąsias lietuvių menininkų parodas, buvusias maždaug prieš penkiasdešimt metų.

Paminėtos sukaktys Ievos Simonaitytės, 60 m. St. Šimkaus, 70 m. gimimo sukaktis, rašytojo A. Vienuolio-Žukausko 75 gimimo metinės, rašyt. M. Lastauskienės-Lazdynų Pelėdos, 85-ų gimimo metinių sukakt., muz. A. Kačanausko, 75-sios gimimo metinės, dail. K. Šimonio 70 m. gimimo sukaktis, dailininkų prof. B. Pundziaus ir M. Bulakos 50 m. sukaktis, Butkų Juzės 10 metų mirties sukaktis; paminėti spaudoje ar vakarais dar V. Krėvė, B. Sruoga, Adomas Lastas— (70 m.) K. Vairas—Račkauskas (75 m.) ir solistas Juozas Mažeika.

KITI ĮVYKIAI

Valst. Akad. dramos teatras vasario mėn. 23, 24 ir 25 dienomis, gastroliavo Maskvoje su “Paskenduolės” spektakliu, buvo rodomas ir per Maskvos televiziją.

Tarptautiniame jaunimo festivalyje Maskvoje lietuvių dainų ir šokių liaudies ansamblio instrumentinė grupė ir dainininkas V. Noreika išsikovojo po aukso medalį, o Vilniaus jaunimo “chorinio dainavimo mėgėjai’ —sidabro medalį.

Liepos 21 diena Lietuvos sovietinė ministrų taryba paskyrė 1957 premijas už “įžymiausius kūrinius lietuvių literatūros ir meno srityje”: Baltušiui—Juozėnui, Juozui—Albertui už novelių romaną “Parduotos vasaros” 25,000 rb.; Mieželaičiui Eduardui už poėmą “Broliška poema’ — 25,000 rb.; Grušui Juozui už istorinę tragediją “Herkus Mantas” — 15,000 rb.; Klovai Vytautui už operą “Pilėnai” — 25,000 rb.; Indrai— Padleckiui Juozui už baletą “Audronė’ — 15,000 rb.; Jurkūnui Vytautui už iliustracijas K. Donelaičio “Metų” poemai — 15,000 rb.; Valst. akademinio dramos teatro režisierei Kymantaitei Kazimierai, dailininkui Vilučiui Jonui, aktorei Berūkštytei Janinai už spektaklio “Paskenduolė’ pastatymą — 15,000rb.

KNYGOS

Beveik visas knygas (išskiriant vadovėlius, kurie leidžiami specialios leidyklos) leidžia dvi leidyklos grožinės literatūros leidykla, politinės ir mokslinės literatūros leidykla. Šios dvi leidyklos 1957 išleido viso 347 knygas: pirmoji — 178, antroji — 169. Iš to viso skaičiaus atrinkęs vertas paminėti knygas suskirsčiau į tris grupes.

Grožinės literatūros leidyklos išleistos vertingesnės knygos — lituanistika:

1. J. Grušo — Karjeristai; 2. B. Sruogos raštų šeši tomai (išleisti visi jo raštai); 3. L. Didžiulienės — Žmonos — Atgajėlė. (Apysakos, apsakymai, pjesės); 4. Žemaitės raštų IV ir V tomai; 5. Vaižganto: Rinktiniai raštai. T.I. (Apysakos, apsakymai, vaizdeliai). Raštai — T. II. (Vaizdai, Iš Atsiminimų). Trečia Vaižganto knyga — Dėdė lapę nušovė; 6. V. Krėvės — Dainavos šalies senų žmonių padavimai; 7. Mykolaičio—Putino — Sukilėliai, t.I; 8. Vienuolio —Padavimai ir legendos; 9. Kazio Sajos — Komedijos (Ląžy-bos, Silva studentauja, Vis per gerą širdį, Septynios ožkenos); 10. Literatūra ir Kalba, t.II.; 11. L. Kiauleiko —Palanga; 12. Bronės Buivydaitės — Auksinis batelis; 13. Lietuvių liaudies menas. Audiniai (albumas); 14. Lietuvių liaudies menas. Architektūra (Albumas); 15. Užburta karalystė. Lietuvių liaudies pasakos; 16. Lietuvių tautosaka. Užrašyta 1944-1956 metais; 17.Festivalio šokiai; 18. A. Lasto — Poezijos rinktinė; 19. A. Strazdo — Raštai; 20. Salomėjos Neries raštų I ir II tomai; 21. K. Donelaičio — Mes vyžoti būrai; 22. Maironio — Jūratė ir Kastytis; 23. Lietuvių liaudies pasakos. Su dainuojamais intarpais. Užrašė ir paruošė J. Dovydaitis; 24. Iš Rytų šalelės. Lietuvių liaudies dainos chorams; 25. M. K. Čiurlionio — Kūriniai fortepijonui; 26. St. Vainiūno — Pjesės fortepijonui; 27. B. Dvariono —Žiemos eskizai (fortepijonas) 37. A. Račiūno — “Oi tu sakale’, dainų rinkinys chorams.

Politinės ir mokslinės literatūros leidyklos išleistos vertingesnės knygos:

1. A. Lionginaitė, Vietininkų reikšmė ir vartosena dabartinėje lietuvių kalboje; 2. L. Zinkevičius, Lietuvių kalbos įvardžiuotinių būdvardžių istorijos bruožai; 3. J. Endzelynas, Baltų kalbų garsai ir formos; 4. Pirmoji lietuvių kalbos gramatika, 1653 m.; 5. J. Jablonskis, Rinktiniai raštai, t.I.; 6. Lietuvių kalbos žodynas, t. IV.; 7. Lietuvos TSR istorija, t.I. Nuo seniausių laikų iki 1861 m. sukilimo. Red. kolegija: K. Jablonskis, J. Jurginis, J. Žiugžda (vyr. red.); 8. Lietuvių literatūros istorija, t.I. Feodalizmo epocha. Red. K. Korsakas; 9. Lietuvių literatūros istorijos chrestomatija. Feodalizmo epoecha. Red. K. Korsakas ir J. Lebedys; 10. A. Sprindis, Lietuvių literatūrinė kritika. 1861-1905 m.; 11. Kauno Valst. medicinos instituto darbai, t.III.; 12. LTSR mokslų akademijos darbai, 4 sąsiuviniai; 13. V. Čepulytė, Lietuvos žemės paviršius; 14. J. Tomkūnas, Lauko bandymų metodas; 15. Antanas Žmuidzinavičius, Zarasai — ežerų kraštas; 18. A. Medonis, Trakai.

Grožinės literatūros leidyklosišleistos vertingesnės knygos — vertimai :

1. Kroninas, A.J. Citadelė; 2. Prusas, B. Lėlė, t. I ir II; 3. Dostojevskis, F. Pažemintieji ir nuskriaustieji; 4. Turgenevas, I. Pirmoji meilė; 5. Turgenevas, I. Medžiotojo užrašai; 6. Sviftas, D. Guliverio kelionės; 7. Andersonas, H.K. Pasakos; 8. Tolstojus, L. Prisikėlimas; 9. Tagorė, R. Sudužimas; 10. Balzakas, O. Pusseserė Beta; 11. Heinė, Heinrichas. Lyrika ir satyros.

BAIGIAMOSIOS PASTABOS

1957 metų knygų rinkoje šiek tiek daugiau pasirodė lituanistinės literatūros. Tačiau po pagarsėjusio X-jo kompartijos suvažiavimo 1956, Lietuvoje blykstelėjusi viltis pasireikšti krašte lietuvių tautinei dvasiai daugeliu atvejų vėl buvo užgniaužta. Dar 1956 kai kuriuose teatruose numatytieji pastatyti veikalai, kaip V. Krėvės “Skirgaila”, “Šarūnas’ ir “Žentas”, nebuvo pastatyti nė 1957 metais. Gegužės mėn. pabaigoje (19 57m). Įvyko apklausa ir aptarimas J. Juzeliūno operos “Sukilėliai” (pagal V. Mykolaičio —Putino romaną), kuri jau buvo pilnai paruošta ir numatyta pirmą kartą pastatyti 1957 m. spalio revoliucijos 40-mečiui paminėti, tačiau ji nepasirodė. Aptarime išgirta muzika, tačiau išreikštas nepasitenkinimas libretu, ypač sukilėlių vado kun. Mackevičiaus pavaizdavimu. Žurnale “Pergalė’ Nr. 9 (rugsėjo mėn.) buvo paskelbta, jog spalio revoliucijos sukakčiai paminėti bus pastatyta, be jau minėtos operos “Sukilėliai’, ir V. Mykolaičio —Putino “Valdovas’ (Vilniaus valst. akademiniame dramos teatre). Ir šis veikalas iki šiol nepasirodė. Nežinia, kas atsitiko ir su opera “Dalia’ (kompozitorius — B. Dvarionas, libretistas — J. Mackonis), sukurta Balio Sruogos “Apyaušrio Dalios” motyvais; dar metų pradžioje buvo jos aptarimas bei apklausa ir turėjo būti neužilgo pastatyta, tačiau 1957 metais ji nepasirodė. Kritikai šios operos libretą išpeikė dėl B. Sruogos minčių iškraipymo ir kad joje esą perdaug meilės, permažai socializmo (Literatūra ir Menas, Nr. (9).

1956 metais neįtikėtinai pasigyrė K. Kaveckas, esą Valst. filharmonija, minėdama 15 metų gyvavimo sukaktį (1956 m.), turėjusi iš viso 15,000 koncertų. Tačiau šios tuščios pagyros nublunka prieš Valst. filharmonijos direktoriaus ir meno vadovo B. Federavičiaus pagyras; pastarasis metais vėliau, t.y., 1957 m. Lit. ir Meno Nr. 40 rašo, kad Valst. filharmonija jau turėjusi daugiau, kaip 18,000 koncertų.... Atseit, tik per vienus paskutinius metus koncertų skai čius pašoko trimis tūkstančiais (daugiau, kaip po 8 koncertus kasdien) Tokios nesąmonės verčia susilaikyti nuo krašto kultūrinio gyvenimo vertinimo remiantis vien tik skaičiais.

Mečys Musteikis