Europos Bičiulių penkta studijų savaitė
Nedidelis Bernriedo kaimelis prie Štarnbergo ežero, Vokietijoje. Apsuptas žaliuojančių kalvų ir sodų, jis kiekvienam lietuviui primena kurį nors jo gimtojo krašto kampelį. Todėl čia taip savaime plaukė lietuviškos dainos garsai tyliais vakarais, kai suvažiavo iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos Europos Lietuvių Fronto Bičiuliai į savo penktąją Studijų Savaitę, vykusią rugpjūčio 17 - 24 dienomis.
Tokios savaitės yra skirtos ne tik asmeniniam susitikimui tų, kuriems brangios tos lietuviškojo pasipriešinimo idėjos ir tradicijos, kurias pirmaisiais Lietuvos okupacijos metais krašte sukūrė rezistencinis Lietuvių Fronto sąjūdis. Buvo aktyvūs šio sąjūdžio nariai ir jau užsienyje išaugęs jaunimas, virtę Lietuvių Fronto Bičiuliais, tęsia tą pačią rezistencinę kovą laisvojo pasaulio kraštų sąlygomis ir kasmet susirenka studijų savaitėje apsvarstyti aktualių klausimų. Ypatingai kreipiamas dėmesys padėčiai tėvynėje, atsižvelgiant į bendrą vakarų krikščioniškojo žmogaus situaciją ir iš to išplaukiančias pareigas. Todėl savaičių programose daug vietos skiriama teorinei — paskaitinei daliai.
Rugpjūčio 18 d. Bernriede atidarydamas penktąją Studijų Savaitę, Europos Lietuvių Fronto Bičiulių pirmininkai prof. Zenonas Ivinskis apžvelgė ligšiolinių savaičių turinį ir pabrėžė jų periodiškumo reikšmę.
Pirmąją paskaitą skaitė kun. D. Kenstavičius — “Lietuvos krikščionybės bruožai”.Krikščionybė yra nesikeičianti, vientisa, tačiau ji neturi nuosavos kultūros formos; ji naudojasi tautinėmis kultūromis ir jose plėtojasi. Krikščionybės tiesos yra vienodos, tačiau formoje krikščionybė gali turėti skritingų atspalvių, skirtingą liturgiką (rytų ir lotynų), skirtingus papročius ir gali būti skirtingai išgyvenama. Krikščionybė paskirose tautose turi ką nors originalaus, ko nėra kitose tautose. Ir lietuvių tauta originaliais krikščionybės bruožais — papročiais išsiskiria iš kitų tautų (kalėdojimas, atlaidai, rekolekcijos). Lietuva, būdama tarp Rytų ir Vakarų, turi kilnų uždavinį — jungti rytietišką ir vakarietišką krikščionybę.
Dr. Jonas Grinius savo paskaitoje — “Lietuvių literatūra ir menas po Stalino mirties” peržvelgė ir vertino kultūros ir literatūros reiškimus pavergtoje Lietuvoje. Po Stalino mirties Lietuvoje kultūrinei laisvei varžtai šiek tiek atleisti, tačiau sovietinė linija paliko lygiai tokia pat, tik gal kiek gudriau vedama, gudriau siekiama sovietiškų tikslų. Palaisvėjimas krašte išryškino, kad nepasitenkinimas okupantu Lietuvoje yra ne kiek nesumažėjęs. Jaunojoje kartoje antisovietinės, ypač antirusiškos tendencijos aiškios. Jaunieji rašytojai ir kiti kultūrininkai dau-dumas nepasidavę okupanto siekimams.
Mečio Musteikio pranešimas — “Kultūrinis ..gyvenimas ..pavergtoje Lietuvoje” papildė dr. Griniaus paskaitą. Pranešime statistiniais daviniais pavaizduotos kultūrinės apraiškos krašte 1957 metų laikotarpy, paliečiant teatrus, operas, baletus, muzikinį gyvenimą, parodas, kino filmus, sukakčių minėjimus, naujai išleistas knygas ir kita.
Dr. Julius Vizgiris skaitė ištrauką iš savo sociologinės studijos apie visuomeninę pavergto krašto raidą.
Jis plačiai palietė besitęsiančios okupacijos padarinius nepriklausomumo bei savarankumo siekimams bei krašto visuomenės sąrangai, ypač atsižvelgiant į prievartinį žemės ūkio sukolektyvinimą ir ne krašto interesais vykdomą pramoninimą.
Inž. Prano Zundės pranešimas — “Švietimo ir mokslinio darbo organizacija okupuotoje Lietuvoje” statistiniais daviniais pailiustravo dabartinę švietimo padėtį krašte. Palyginamieji skaičiai daugeliu atvejų yra palankesni nepriklausomos Lietuvos laikams; ypač to laiko pažanga buvo didesnė, kaip kad sovietų okupacijos metu. Sovietai kreipia didelį dėmesį švietimui, tačiau tik todėl, kad nori kuo greičiau išsiauklėti sau palankios pasaulėžiūros inteligentų prieauglį. Dr. Vizgiris šį pranešimą plačiai papildė kai kuriais duomenimis, o ypač samprotavimais, komentarais, išvadomis.
Nūdienei Vakarų pasaulio dvasios problematikai, su kuria čia gyvenantiems lietuviams nuolatos tenka susidurti, buvo skirta dviguba paskaita—“Egzistencialistinis ir marksistinis žmogus”. Pirmąją dalį — “Egzistencialistinė žmogaus samprata” vyste fil. kand. Jonas Medušauskas. Prelegentas ryškino labiausiai Kierkegaardo, Jasperso, Sartre egzistencialistinio žmogaus sampratą.
Su dideliu dėmesiu buvo išklausyta dr. Antano Maceinos paskaita— “Marksistinė žmogaus samprata”. Išdėstęs marksistinės pasaulėžiūros pagrindus, prof. Maceina nurodė, jog komunistinis žmogus siekia būti techniku, kolektyvistu ir ateistu. Jo tariamas žmogaus išsilaisvinimas vyksta Dievo paneigimu, žmogaus asmens palenkimu kolektyvui ir jo iškėlimu prieš gamtą. Toks marksizmas, jau kaip galybė, graso ir visai žmonijai. Kaip jam atsispirti, ką pastatyti prieš marksistinę sampratą ? Tik krikščionybė — krikščioniškasis žmogus gali prieš marksizmą atsistoti, jam pasipriešinti. Tačiau savo išvadose prof. Maceina pripažino, jog ir krikščioniškasis žmogus neretai yra nuo savęs nutolęs, ir todėl marksizmas nūdien iškyla kaip akstinas atgaivinti krikščioniško žmogaus didingumui ir visuomeniškumui.
Tarptautinių įvykių apžvalgas padarė Eduardas Turauskasir dr. Pranas Padalis.Vieną vakarą min. Turauskas paskaitė savo įdomių prisiminimų iš laikotarpio prieš pirmąją sovietų okupaciją ir tuoj po jos, kuriuose buvo atskleista ano meto politikos užkulisių.
Paskutinį studijų savaitės pranešimą padarė kun. dr. Juozas Vaišnora — apie religinę padėtį okupuotame krašte šiuo laiku.
Po kiekvienos paskaitos ir pranešimo vyko išsamios, kartais labai ilgos diskusijos.
Vakarais vyko įvairi šalutinė programa, skirta daugiausia bičiuliškumo dvasiai puoselėti. Dažnai skambėjo lietuviškų dainų meliodijos. Per bičiulišką tarpusavio bendravimą visi dalyviai jautėsi esą lyg vienos šeimos nariai. Vieną vakarą buvo jaukiai paminėta profesorių A. Maceinos ir Z. Ivinskio 50 metų sukaktis. Kaip ir kitose st. savaitėse, buvo pravesta Valandėlė Tėvynei jaukioje Bernriedo koplytėlėje, kur vyko tam pritaikintos pamaldos, skambant lietuviškoms giesmėms, ir kun. D. Kenstavičiaus pamokslas -poetiškas religinis žodis. Kitą vakarą vyko Tėvynės Valandėlė, kurios metu buvo atliktas Alinos Grinienės paruoštas literatūrinis montažas — Nevėžis ir Dubysa. St. savaitės dalyviai gražias dienas, puošnųjį Štarnbergo ežerą ir jo apylinkes išnaudojo poilsio malonumui, o vieną popietę suruošė ekskursiją laivu aplink Štarnbergo ežerą,, lietuviškų dainų skambesiu užpildydami visą apylinkę.
Penktoji studijų savaitė baigta rugpjūčio 24 d. pamaldomis ir baigiamuoju aktu. Mišias laikė ir pamokslą pasakė kun. dr. Jonas Aviža. Uždarymo akte prof. Maceina davė visos savaitės idėjinį skerspjūvį, nušvietė iškilusius lietuvių, kaip vakariečių, uždavinius ir išryškino Europos LFB kultūrinės veiklos gaires. St. savaitės dalyvių vardu kalbėjo min. Turauskas. Uždarymo akto pabaigoje buvo perskaitytas ELFB sveikinimas Lietuvai, kuris kitą dieną buvo perduotas radijo bangomis per Amerikos Balsą, Miunchene.
Studijų savaitės metu įvyko ir Europos LFB metinė konferencija. Išklausyti valdybos, kultūros komisijos, Europos Lietuvių Informacijos (ELI) pranešimai ir apsvarstyta tolimesnė veikla. ELFB pirmininku perrinktas vėl prof. Z. Ivinskis. Konferencijoje apsvarstyti ir kitos studijų savaitės reikalai. Nenorint perdaug apsisunkinti technišku-organizaciniu darbu, juo labiau, kad kurortinėse vietovėse vasarojimo metu trūksta vietų nakvynėms, šiais metais buvo kviesta mažai svečių (iš viso dalyvių buvo 35, suvažiavę iš Italijos, Šveicarijos, Prancūzijos ir Vakarų Vokietijos). Už tai susilaukta iš įvairių pažiūrų kultūrininkų nepasitenkinimo. Panašių priekaištų teko nugirsti ir pačioje studijų savaitėje. O vienas asmuo, pirmą kartą čia dalyvavęs, taip pareiškė: “Esu didžiai nustebintas st. savaičių augštu lygiu, aktualumu, objektyvumu. Gailiuosi, kad iki šiol jose nedalyvavau”. Nežiūrint techniškų organizacinių sunkumų, ateityje turėtų būti kviečiama kuo daugiau dalyvių ir visi čia bus patenkinti, visi patirs naudos ir pajus tikrą lietuvišką dvasią, kurios tremtyje mums labai trūksta’. Dėl minėtų priežasčių, jei tik aplinkybės leis, Europos LF bičiuliai į kitą studijų savaitę yra numatę kviesti daugiau svečių.
K. J. ir V. M. (ELI)
