Partizanai: Istorija ir dabartis

VYSKUPO VINCENTO BORISEVIČIAUS GYVENIMAS IR DARBAI.

Andrius Baltinis.   

(Roma, 1975. 171 p.)

     Monografijoje aprašomas Vyskupo kelias, pradėtas 1887 m. lapkričio 23 d. Bebrininkų k., Paežerių valsč., Vilkaviškio apskr. Mokslą ėjo Šunskų pradžios mokykloje, Petrapilio Šv. Kotrynos gimnazijoje, Seinų kunigų seminarijoje ir Friburgo universitete Šveicarijoje. Aukštąjį mokslą baigė 1913 m. ir įgijo teologijos licenciato laipsnį. Paskirtas Suvalkų Kalvarijos vikaru.

     Netrukus prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. Vokiečių kariuomenė užėmė Vilkaviškį ir kun. Vincentą Borisevičių paėmė kaip įkaitą. Tuo jis rusų valdžios akyse neteko pasitikėjimo ir, kai grįžo rusų armija, jam buvo pasiūlyta išsikelti į Rusiją. 1915 m. apsigyveno Minske, kur dirbo gimnazijos kapelionu ir lietuvių pabėgėlių komitete. Vėliau buvo paskirtas X Rusijos armijos kapelionu. Karui pasibaigus grįžo Lietuvon ir buvo paskirtas „Žiburio“ gimnazijos kapelionu, trumpą laiką kartu ėjo ir realinės gimnazijos kapeliono pareigas. 1922 m. paskirtas į Seinų kunigų seminariją, veikusią Gižuose, dėstyti moralinę ir pastoracinę teologiją. 1926 m. įsteigta Lietuvos bažnytinė provincija, sudaryta nauja Telšių vyskupija. Vysk. Justinas Staugaitis parsikvietė kun. V Borisevičių į Telšius. Iš karto paskirtas generalvikaru, o 1927 m. - Telšių kunigų seminarijos profesorium ir rektorium. 1928 m. popiežius Pijus XI pakėlė jį prelatu. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, 1940 m. vasario 3 d. prel. Borisevičius konsekruotas vyskupu pagalbininku. Mirus vysk. Justinui Staugaičiui, 1944 m. paskirtas Telšių vyskupu. Tas pareigas ėjo iki tragiškos savo mirties.

Skaityti daugiau: VYSKUPO VINCENTO BORISEVIČIAUS GYVENIMAS IR DARBAI.

„TIESOS KELIAS" (1977. nr. 4 ir 5)

     Žurnalas tęsia prieš karą ėjusio kunigams skirto žurnalo darbą. Suprantama, kad dabartinėmis sąlygomis tokį spaudinį leisti yra keliskart sunkiau. Tačiau atgaivintas „Tiesos kelias“ ryžtingai žengia pirmtako keliu.

     Susipažinti teko su Nr. 4 ir 5. Pirmasis turi 88, antrasis - 93 puslapius. Sprendžiant iš šių numerių, žurnalas leidžiamas rūpestingai: kelia aktualius klausimus, jaučiama nauja dvasia, išplaukianti iš Vatikano II Susirinkimo nutarimų. Plačiai aptariama nauja liturginė reforma. Straipsnyje „Mišių kitimas amžių eigoje“ rašoma, kaip kito šv. Mišios nuo pirmųjų krikščionybės laikų iki šiolei. Jį papildo straipsnis „Ar Tridento Mišios tikrai 400 metų senumo“. Aktualus ir ypač naudingas pasauliečiams paskaityti straipsnis „Mišios šiandien“. Jame apžvelgiama visa nauja šv. Mišių eiga. Geras ir išsamus A. Rubiko rašinys „Kodėl kunigas su altoriumi atsisuko į žmones“. Autorius nurodo, jog epochinės reikšmės turintys pasikeitimai šiuolaikiniame pasaulyje, kuriuos giliai įžvelgė Vatikano II Susirinkimas, paskatino Bažnyčią daryti reformas, o pirmiausia - liturgijos reformą. Mišių apeigos, kurias prieš 400 metų nustatė Tridento Susirinkimas, atliekamos nesuprantama lotynų kalba, dalyvius darė pasyviais šv. Mišių paslapties klausytojais. Toks atsiskyrėliškas meldimosi būdas nepatenkina dinamiškai nusiteikusio šiuolaikinio žmogaus, kuris nori visa pažinti ir suprasti. Naujos Mišių apeigos pašalina šį trūkumą. Jos atliekamos gimtąja kalba, tikintysis įtraukiamas į apeigų vykdymą ir tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu dalyviu.

Skaityti daugiau: „TIESOS KELIAS" (1977. nr. 4 ir 5)

INTELIGENTIŠKOS VIZIJOS

[Kun. Jonas Lauriūnas SJ]

     Vladas Balkevičius savo apybraižoje „Inteligentiškos vizijos“ (Nemunas. 1977. Nr. 1o) rašo apie šių dienų žmogų, išaugusį ateizmo klimate ir vis dėlto nepasitikintį ateizmo tiesa, o ieškantį Dievo.

     Toks ieškojimas mūsų sąlygomis, kai valstybė riboja informaciją, yra labai sunkus. Tad nenuostabu, kad žmogui tenka brautis per įvairius brūzgynus, nors netoliese yra takelis. įžvalgesniu žvilgsniu pamatęs oficialiosios pasaulėžiūros ribotumą, žmogus ieško kitokių atsakymų. Dairomasi į budizmą ir studijuojamas induizmas, domimasi okultizmu, telepatija ir teosofija, išpažįstamas panteizmas ir reiškiama pagarba senajai lietuvių religijai, tiesos ieškoma pas sektantus.

     Tokie žmonės gerbtini, bet ne visi jų žygiai palaikytini. Jie eina senais minties takeliais, kuriais klydinėjo praeities žmogus, ieškodamas kelio į tiesą. Tai pirmykščio žmogaus pastangos išsiaiškinti tikrovę, išblaškytidvasinę tamsą. Kilnios pastangos, bet silpnos ir ne itin sėkmingos. Tačiau tie laikai jau labai nutolo nuo mūsų. Ilgą kelią nuėjęs žmogus jau turi daug tvirtesnį atsakymą į tai, kas visais laikais jaudino jo dvasią ir širdį. Žinijos ekrane pasirodė ne tik Sokratas, Pitagoras, Platonas, Aristotelis, Seneka, Buda, Demokritas, - istorijos scenon įžengė Kristus.

Skaityti daugiau: INTELIGENTIŠKOS VIZIJOS