KATALIKYBĖS VAIDMUO LIETUVOJE

   istorijos puslapiai

D r. Juozas Stakauskas

Katalikybė - Lietuvos jungėja su Vakarų kultūra

     Katalikybė, priimama lietuvių tautos, jau turėjo labai didelę ir turiningą praeitį. Krikščionybė jau buvo įveikusi milžiniškus darbus žmonijos labui. Seniai buvo praėję tie amžiai, kuriais ji kankinių krauju sukilnino antikinę kultūrą ir šventu misijų darbu civilizavo germanų tautas, perteikė gausingą ir brangų antikos palikimą. Sujungdama antikinį ir germaniškąjį pasaulį, ji buvo sukūrusi naują galingą viduramžių kultūrą su universalumo antspaudu ir vieninga visuotine dvasia, kuri, nenaikindama tautinių skirtumų, visas tautas jungte jungė į vieną visuotinį vienetą.

     Per tą ilgą laikotarpį katalikybė taip pat jau buvo spėjusi išgyventi daug įvairių nelaimių ir sukrėtimų, iš kurių pažymėtinas Rytų Bažnyčios atskilimas nuo Romos katalikiškojo centro. Šių pasaulinio masto padarinių tolesnė raida turėjo reikšmės ir lietuvių tautai. Rytų Bažnyčiai pavyko laimėti Rusiją, su kuria, kaip su kaimyniniu kraštu, Lietuvai savaime reikėjo tiesiogiai susidurti ir turėti daug sąskaitų. Pati geografinė padėtis Lietuvą pastatė tarp dviejų skirtingos dvasios pasaulių - Vakarų ir Rytų. Prijungus prie valstybės rusų kraštus ir susigiminiavus kunigaikščių dinastijoms, lietuviams Rytų pasaulis darėsi kaskart artimesnis. Todėl lietuvių tautos žvilgsnis ilgai buvo nukrypęs į Rytus. Lietuvos teritorijai plečiantis rytuose, stiprėjo joje ir Rytų bizantiško stiliaus kultūra gudiškos stačiatikybės įtakos pavidalu.

Skaityti daugiau: KATALIKYBĖS VAIDMUO LIETUVOJE

263-IASIS KRISTAUS VIETININKAS POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II

     Trumpu laiku pasiekęs tobulybę - nuėjo ilgą kelią...

    Užėjus vasaros karščiams, popiežius Paulius VI kaip ir kiekvienais metais išsirengė mėnesiui į netoli Romos esantį Kastel Gandolfo miestelį -popiežiaus vasaros rezidenciją. Išvykdamas pasakė: Nežinau, ar grįšiu, ir kaip grįšiu. Grįžo karste... Kas užims jo vietą?

     1978 m. rugpjūčio 26-ąją, pirmąją konklavos dieną, visų žemynų kardinolai išrinko naują popiežių - Venecijos patriarchą kard. Albiną Lučianį. Išrinktasis pareiškė: Nesitikejau šito. Neturiu Jono XXIII širdies gilumo nė Pauliaus VI erudicinio platumo, tačiau norėčiau sekti jų pėdomis. Naujasis popiežius, nusistatęs savo pontifikate sekti pirmtakų Jono XXIII ir Pauliaus VI kelią, pasirinko jungtinį jųdviejų vardą: Jonas Paulius I.

     Albinas Lučianis gimė 1912 m. spalio 17 d. netoli Venecijos Forno Kanale darbininko socialisto šeimoje. Jo tėvas dirbo stiklo fabrike. Albinas su broliu ir seserimi augo gana vargingai. Tėvas pradžioje buvo nepatenkintas, kad sūnus Albinas pasirinko dvasininkų luomą. Tačiau sūnaus pašaukimas buvo tvirtas ir jau 1935 m. buvo įšventintas kunigu, 1958 m. konsekruotas vyskupu, o 1969 m. paskirtas arkivyskupu ir Venecijos patriarchu, 1973 m. - kardinolu. Dirbo vikaru, klebonu, kunigų seminarijos retoriumi. Gyvenime buvo labai kuklus, paprastas, nemėgo - net smerkė ištaigingą gyvenimą, užjautė vargšus ir jiems padėjo. Žmonių buvogerbiamas ir mylimas. Aktyviai dalyvavo Vatikano 11 Susirinkime svarstant taikos, socialinio teisingumo klausimus.

Skaityti daugiau: 263-IASIS KRISTAUS VIETININKAS POPIEŽIUS JONAS PAULIUS II

TURINYS NR. 6

Popiežių Paulių VI palydint ........................................ 223

263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I ............229

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Dr. Juozas Stakauskas.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje ................ 231

[Antanas Kniūkšta]. Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m. ........ 237

MINTYS SUSIMĄSTYMUI

Vaidevutis[kun. Karolis Garuckas SJ]. Meilė neieško sau naudos .... 242

Jonas Noreika.Malda ............................................... 244

ASMENYBĖS UGDYMAS

K.[Felicija Kasputytė]. Asmenybės ugdymo problema ................. 245

[Kun. Jonas Maksvytis]. Vaikus auklėti krikščioniškai
 - šventa tėvų pareiga ............................................ 248

P. Digrys[Antanas Patackas]. Ką sako Lomonosovo eilėraštis ........ 250

ĮVAIRENYBĖS

J.M-tis[Jonas Ambraziejus]. Iš dienoraščio ........................ 253

Victoria[Margarita Gusak], Atleisk ................................ 254

Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija ....... 255

Aušros Vartų koplyčia Romoje ...................................... 258

SPAUDOS APŽVALGA .................................................. 259

NAZARIETIS

POPIEŽIŲ PAULIŲ VI PALYDINT

     Minėdamas išrinkimo popiežiumi 15 metų sukaktuves, 1978 m. birželio 29 d. popiežius Paulius VI kalbėjo apie savo žemiškojo gyvenimo vakarą ir greitą jo pontifikato pabaigą. Bet niekas nesitikėjo, jog toji pabaiga taip greit ateis: vos mėnesiui praslinkus po tų žodžių, jo jau nebebus tarp gyvųjų. Nors sklido kalbos apie silpnėjančią Popiežiaus sveikatą, bet jis nenustojo ėjęs pareigų, skyrė audiencijas ir dar kelios dienos prieš mirtį priėmė naujai išrinktą Italijos respublikos prezidentą Alesandrą Pertinį.

     Žinia apie Popiežiaus mirtį sulaukė labai jautraus atgarsio. Iš visų pasaulio žemynų į Vatikaną plaukė telegramos. Užuojautas siuntė pavieniai tikintieji, įvairios organizacijos, katalikų ir kitų krikščioniškų Bažnyčių hierarchai, valstybių vadovai, neišskiriant ir socialistinių kraštų. Mirusįjį plačiai paminėjo pasaulio spauda. Į laidotuves atvyko daugelio šalių valstybės galvos arba jų pavaduotojai ir daug delegacijų, atstovaujančių skirtingoms tautoms, konfesijoms bei organizacijoms.

Skaityti daugiau: POPIEŽIŲ PAULIŲ VI PALYDINT

VINCO KUDIRKOS GIMIMO 120 METŲ SUKAKTIS

     1978 12 31 sueina 120 metų, kai gimė įžymus XIX a. lietuvių tautinio atgimimo veikėjas, rašytojas dr. Vincas Kudirka. Šią sukaktį minėjo Lenkijoje leidžiamas lietuvių žurnalas „Aušra“ (1978. Nr. 3), išspausdinęs apie Vincą Kudirką gražų Jono Stoskeliūno straipsnį.

     Pateikęs biografinių duomenų, J. Stoskeliūnas rašo, kad Kudirkai nemažą poveikį yra padaręs lenkų pozityvizmo skelbėjas, publicistas Aleksandras Sventochovskis, siekęs reformuoti lenkų dvasią ir lenkų visuomenę. Tautai, netekusiai laisvės, jis propagavo rinktis ne pataikavimą, bet kovą. Jis piršo racionalizmą, mokslo patyrimu paremtą požiūrį į pasauli, buities gerinimą, papročių švelninimą, pramonės, prekybos plėtimą. Aistringai polemizavo nevengdamas pašaipos, sąmojo. Panašių pažiūrų laikėsi ir Varšuvoje mokslus einantys lietuviai studentai, tarp jų ir Vincas Kudirka. )ie turėjo savo Lietuvos draugiją, kuri buvo užsibrėžusi platinti švietimą, leisti knygas, laikraščius, kelti tautiškumą, žemės ūkj, amatus, prekybą. Kai sustojo ėjusi „Aušra“ ir užgeso „Šviesa“, 1889 m. Varšuvos studentai pradėjo leisti „Varpą“, kurį redagavo Vincas Kudirka. „Varpas“ tęsė „Aušros“ darbą, bet varpininkų siekimai buvo platesni. Jie nagrinėjo ir ekonominius reikalus; jų žvilgsnis krypo į ūkininkų luomą.

     Lietuviškas pozityvizmas, - rašo J. Stoskeliūnas, - negalėjo remtis miestiečiais kaip lenkų Sventochovskis, nes nei miestai, nei dvarai nebuvo lietuviški.

Skaityti daugiau: VINCO KUDIRKOS GIMIMO 120 METŲ SUKAKTIS

Subkategorijos