KATALIKYBĖS VAIDMUO LIETUVOJE
istorijos puslapiai
D r. Juozas Stakauskas
Katalikybė - Lietuvos jungėja su Vakarų kultūra
Katalikybė, priimama lietuvių tautos, jau turėjo labai didelę ir turiningą praeitį. Krikščionybė jau buvo įveikusi milžiniškus darbus žmonijos labui. Seniai buvo praėję tie amžiai, kuriais ji kankinių krauju sukilnino antikinę kultūrą ir šventu misijų darbu civilizavo germanų tautas, perteikė gausingą ir brangų antikos palikimą. Sujungdama antikinį ir germaniškąjį pasaulį, ji buvo sukūrusi naują galingą viduramžių kultūrą su universalumo antspaudu ir vieninga visuotine dvasia, kuri, nenaikindama tautinių skirtumų, visas tautas jungte jungė į vieną visuotinį vienetą.
Per tą ilgą laikotarpį katalikybė taip pat jau buvo spėjusi išgyventi daug įvairių nelaimių ir sukrėtimų, iš kurių pažymėtinas Rytų Bažnyčios atskilimas nuo Romos katalikiškojo centro. Šių pasaulinio masto padarinių tolesnė raida turėjo reikšmės ir lietuvių tautai. Rytų Bažnyčiai pavyko laimėti Rusiją, su kuria, kaip su kaimyniniu kraštu, Lietuvai savaime reikėjo tiesiogiai susidurti ir turėti daug sąskaitų. Pati geografinė padėtis Lietuvą pastatė tarp dviejų skirtingos dvasios pasaulių - Vakarų ir Rytų. Prijungus prie valstybės rusų kraštus ir susigiminiavus kunigaikščių dinastijoms, lietuviams Rytų pasaulis darėsi kaskart artimesnis. Todėl lietuvių tautos žvilgsnis ilgai buvo nukrypęs į Rytus. Lietuvos teritorijai plečiantis rytuose, stiprėjo joje ir Rytų bizantiško stiliaus kultūra gudiškos stačiatikybės įtakos pavidalu.