„TIESOS KELIAS" (1977. nr. 4 ir 5)
Žurnalas tęsia prieš karą ėjusio kunigams skirto žurnalo darbą. Suprantama, kad dabartinėmis sąlygomis tokį spaudinį leisti yra keliskart sunkiau. Tačiau atgaivintas „Tiesos kelias“ ryžtingai žengia pirmtako keliu.
Susipažinti teko su Nr. 4 ir 5. Pirmasis turi 88, antrasis - 93 puslapius. Sprendžiant iš šių numerių, žurnalas leidžiamas rūpestingai: kelia aktualius klausimus, jaučiama nauja dvasia, išplaukianti iš Vatikano II Susirinkimo nutarimų. Plačiai aptariama nauja liturginė reforma. Straipsnyje „Mišių kitimas amžių eigoje“ rašoma, kaip kito šv. Mišios nuo pirmųjų krikščionybės laikų iki šiolei. Jį papildo straipsnis „Ar Tridento Mišios tikrai 400 metų senumo“. Aktualus ir ypač naudingas pasauliečiams paskaityti straipsnis „Mišios šiandien“. Jame apžvelgiama visa nauja šv. Mišių eiga. Geras ir išsamus A. Rubiko rašinys „Kodėl kunigas su altoriumi atsisuko į žmones“. Autorius nurodo, jog epochinės reikšmės turintys pasikeitimai šiuolaikiniame pasaulyje, kuriuos giliai įžvelgė Vatikano II Susirinkimas, paskatino Bažnyčią daryti reformas, o pirmiausia - liturgijos reformą. Mišių apeigos, kurias prieš 400 metų nustatė Tridento Susirinkimas, atliekamos nesuprantama lotynų kalba, dalyvius darė pasyviais šv. Mišių paslapties klausytojais. Toks atsiskyrėliškas meldimosi būdas nepatenkina dinamiškai nusiteikusio šiuolaikinio žmogaus, kuris nori visa pažinti ir suprasti. Naujos Mišių apeigos pašalina šį trūkumą. Jos atliekamos gimtąja kalba, tikintysis įtraukiamas į apeigų vykdymą ir tampa ne pasyviu stebėtoju, o aktyviu dalyviu.
Liturginė reforma kai kur sulaukė nemažo pasipriešinimo. „Žinių“ Nr. 5 skyriuje rašoma apie tragediją arkivysk. Lefebro, kuris atsisakė pripažinti Vatikano II Susirinkimo nutarimus, tvirtindamas, jog tos reformos kilusios iš liberalizmo ir modernizmo, kad jų dvasia eretiška. Arkivysk. Lefebras Šveicarijoje įsteigė seminariją, kurioje ketino rengti kunigus, nepripažįstančius Vatikano II Susirinkimo nutarimų. Tokiai seminarijai vadovauti jam buvo uždrausta, ir jis buvo suspenduotas. Po šios bausmės Lefebras apsigyveno Prancūzijoje, bet veikti prieš naujas liturgines reformas neatsisakė. Laiko pamaldas pagal Tridento apeigas. 1977 m. buvo išsvažiavęs į JAV, ieškodamas rėmėjų, bet grįžo anksčiau negu buvo numatęs, nes nesulaukė didesnio pritarimo.
Artimai su gyvenimu susiję ir kiti „Tiesos kelio“ straipsniai: „Maldos apleidimo priežastys“, „Kokį norėčiau matyti kunigą“, „Kunigas - darbininkas“, „Vaikų katekizacija“ ir kt.
Gana platus skyrius žinių iš Bažnyčios gyvenimo. Jame pateikiama daug žinių ir iš pasaulio, ir iš katalikų gyvenimo. Pateikiami nauji faktai apie pasikartojančius šv. Januarijaus kraujo stebuklus, Ravenos Madonos ašaras, ekumeninį judėjimą, Ispanijos vyskupų raštus, kuriuose pareiškia-sieti, jog Bažnyčia sau nereikalauja jokios politinės valdžios, nenori susisieti su jokia politine partija, atmeta mintį ganytojavimo darbą remti politine valdžia ir kelia reikalavimą atskirti Bažnyčią nuo valstybės. Yra daug ir kitokios informacijos.
Imponuoja „Tiesos kelio“ užmojis: Duc in altum - Veržtis į gylį ir į aukštį. Linkime Redakcijai sėkmės jį vykdant!
