Kristaus drobulė
Prieš keletą mėnesių mokslinė konferencija Londone svarstė Turino drobulės autentiškumo problemą. Konferencijoje dalyvavo įvairių mokslo sričių ir įvairių pažiūrų mokslininkai bei teologai - ne tik krikščionys ir krikščioniškos kilmės agnostikai, bet ir musulmonai, ir žydai.
Kas gi toji Turino drobulė? Tai maždaug 4 m ilgio ir 1 m pločio audeklas, kuriame yra atsispaudęs mirusio žmogaus atvaizdas. Nustatyta, kad jame buvo suvyniotas vyriškis, miręs nuo žaizdų ir nukryžiavimo. Bažnyčios tradicija, istoriniai duomenys ir, kaip minėta, gamtos mokslų atradimai padeda nustatyti, kad žmogus, palikęs gausius atspaudus audekle, yra Jėzus Kristus. Yra istorinių duomenų, rodančių, kad drobulė buvo garbinama Jeruzalėje IV amžiuje. Kai Konstantinas pastatydino Šv. Kapo bažnyčią, vyskupas Kirilas Velykų pamokslo metu akcentavo: Kapas ir drobulė, kurią Jėzus prisikeldamas paliko. Be to, seniausias mozarabinės liturgijos tekstas skelbia:
Petras ir Jonas, atėję prie kapo, pamatė drobulėje atsispaudusius šviežius kančios pėdsakus.
Bažnyčios tradicija pasakoja, kad toji drobulė VII a. iš Jeruzalės pateko į Edesą, o paskui - į Konstantinopolį, iš kur Kryžiaus karų metu išgabenta Prancūzijon. 1578 m. Karolio Baromiejaus rūpesčiu ji atsirado Turine.
Kas sukėlė tokį susidomėjimą šiandien? Ilgą laiką tiek mokslininkai, tiek bažnytiniai sluoksniai į minėtą drobulę žiūrėjo skeptiškai - ji buvolaikoma XIII a. falsifikatu. Tačiau pastarųjų metų atradimai šią versiją sugriovė, ir tai paskatino toliau tyrinėti.
Kokie tie atradimai? Pirma, didelės reikšmės čia turėjo ilgamečiai šveicarų biologo M. F. Šulcės darbai, kuriais jis įrodė, jog organinės dulkelės, atrastos analizuojant drobulę, yra kilusios iš Palestinos ir kitų vietų, kuriose buvo saugoma drobulė. Priskirti audeklą Palestinai ir konkrečiam laikotarpiui verčia medžiaga, audimo būdas ir pan.
Antra, nustatyta, kad joje buvo suvyniotas nukryžiuoto žmogaus kūnas.
Trečia, drobulėje atsispaudęs negatyvinis žmogaus atvaizdas. Tai, kad atvaizdas drobulėje negatyvinis, rodo, jog jis negalėjo būti sukurtas viduramžiais, kada apie fotografiją neturėta supratimo. Kaip pasakojama, pirmą kartą drobulės nuotrauką išryškinęs žmogus vos neapalpęs iš nuostabos: fotografijos juostelėje išryškėjo... pozityvas. Spaudžiant vaizdą iš fotografijos plokštelės ant popieriaus, išėjo negatyvas. Nuotrauka buvo tokia aiški, kad joje buvo matyti net mažiausios pašarvoto kūno detalės - rankų, kojų, šono sužeidimai, plakimo žymės, erškėčių vainiko padarytos žaizdos. Dailininkai bandė nupiešti panašų paveikslą ir paskui jį nufotografuoti, tačiau fotografijoje, kaip įprasta, gautas negatyvas.
Prie fototyrimų prisidėjo chemikai, gydytojai, audinių specialistai. Ypač daug padėjo fotografijos savybė daug kartų padidinti. Pastaruoju metu įsijungė amerikiečių mokslininkai, drobulės nuotraukų tyrimui panaudodami elektroniką. Jie paneigė, kad drobulėje esantys ženklai piešti žmogaus ranka. Tyrimai parodė, kad ženklai yra įsigėrę į gilesnį audeklo sluoksnį. Be to, nustatyta anksčiau nežinomų faktų: ant pečių buvo rasta daugiau kaip 120 plakimu padarytų žaizdų, galva apjuosta ne erškėčių vainiku, o užmautas erškėčių šalmas, gaubęs visą galvą.
Galbūt įdomiausia ir reikšmingiausia, kad drobulėje matome tą patį veidą, kuris į mus žvelgia (tiesa, įvairiais variantais, kurie vis dėlto išlaiko bendrus bruožus) iš tūkstančių paveikslų, ikonų, skulptūrų, vaizduojančių Kristų. Šitas veidas atsakytų į ne vienam iškylantį klausimą, kodėl Kristus vaizduojamas taip, o ne kitaip. O kaip jis atrodė iš tikrųjų? Tai būtų ne tik Kristaus vaizdavimo, bet ir dar vienas krikščioniškosios tradicijos autentiškumo patvirtinimas.
Kokias išvadas galima padaryti? Drobulės kilmė rodo, kad saugojusieji ją tikėjo, jog tas, kuris buvo joje suvyniotas, gyvas, nes žydai laidojimo reikmenis laiko nešvariais ir jokiu būdu negali jų saugoti.
Šių duomenų pagrindu daugelis Turino drobulę vadina tiesiog penktąja Evangelija. Gal ir per drąsu. Juk kol kas pasitikėti ja galima tik tiek, kiek pasitikime moksliniais pažinimo metodais. Kokia ironija - ja turėtų labiausiai pasitikėti tie, kurie suabsoliutina mokslinį faktą, neigdami bet kokio kito - ir religinio - pažinimo tikrumą. Jeigu laikui bėgant bus visiškai patvirtintas Turino drobulės autentiškumas, jai tikrai tiktų penktosios Evangelijos - Tomo evangelijos - pavadinimas.
Londono konferencija tuo tarpu priėjo išvadą, kad Turino drobulė -visos žmonijos turtas. Remiantis moksliniais metodais, atvaizdo atsiradimo bent kol kas neįmanoma paaiškinti. Taip pat neįmanoma paaiškinti fakto, kodėl kūno atspaudas per tiek laiko išliko nepakitęs. Taigi mokslas susiduria su neginčijamu istoriniu faktu, kuris paliko ženklą medžiagoje.
