NOVELĖ
ANT. BERNOTAS
Mūsų apylinkės partizanų vadas Žilvinas visada sako savo vyrams: gerai pažinkite apylinkę, kurioje veikiate. Tas jums žymiai palengvins kovą ir nekartą apsaugos nuo nereikalingų nuostolių. Partizanas, nežinodamas, kur jis veikia, dažnai pakliūva į pavojų ir į priešo nagus. Žilvinas griežtai reikalauja, kad jo partizanai pažintų apylinkę ir viską smulkiai įsidėmėtų.
Geriausia, sako jis, jei partizanas yra kilęs iš tos pačios apylinkės. Tada jis pažįsta kiekvieną upokšnį ir šunkelį, ir nepaklys net tamsiausią rudens naktį. Tačiau nevisada taip yra. Jei partizanai kilę iš kitur, juos reikia pripratinti. Tam geriausiai tinka žvalgyba. Todėl jis savo vyrus kartais pasiunčia net į tolimus kampus: žvalgykite ir stebėkite, kad nebūtumėte užklupti netikėtai. Jei apylinkėje priešo nėra, reikia pas vietos gyventojus rinkti žinias. Taip pat pasijieškoti maisto.
Šiandien graži diena ir saulė skaisčiai šviečia. Pamėginkime pasivaikščioti ir pasižvalgyti kartu su partizanais Jogaila ir Patamsiu.
Kol Jogaila su Patamsiu lindės pavieškelio tankumyne ir stebės apylinkę, jūs, niekieno nepažintas ir nepastebėtas, galite padaryti ir didesnę ekskursiją. Kelionė jums nebus pavojinga.
Jūs nusileisite geru vieškeliu nuo nedidelės augštumos į platų pelkių slėnį, prižėlusį medžių ir neišbrendamų tankumynų. Kairėje pusėje oš apytankė giria, išsikerojusi šlapioje durpinėje žemėje, dešinėje — karklynai, krūmai, dumblini užtakiai, prižėlę vikšrių ir nendrių.
Prieš jūsų akis trinkės platus vieškelis, išpiltas geru žvyru ir smulkiais akmenukais, tiesus it styga, tik vienoje vietoje padarąs nedidelį vingį. Vieškelio gale atsišakos kitas toks pat kelias, perkirs plačiai išsimėčiusią dvaro sodybą, perbėgs pelkėtas pievas, peršoks upelį ir dings begalinėje laukų platybėje.
Skaityti daugiau: GYVATĖ
Prūsai nenoromis klausosi pamokslo čekų vyskupo Vaitiekaus, X-tojo amž. pabaigoje skelbusio prūsams Krikščionybę. Iš Gniezno katedros durų bareljefo (XII amž.).
DR. V. SRUOGIENĖ
Rodos, senieji istorijos šaltiniai, kurie meta kiek šviesos į Lietuvos praeitį, yra tokie negausūs ir taip jau kruopščiai istorikų išnagrinėti, kad sunku juose besurasti kokių nors naujų žinių. O visdėlto retkarčiais susiranda užmesti, ar atmesti kaip nereikšmingi, raštai, kurie iš naujo atidžiau paskaityti, naujai interpretuoti, atskleidžia kokį nors naują faktą ar aspektą. Pavyzdžiui, garbingasis “istorijos tėvas”, graikas Herodotas, yra palikęs daug žinių iš graikų praeities, kuriomis pasitikima, bet tai, ką jisai rašė apie tautas, gyvenusias dabartinėje pietų Rusjoje, dažniausia buvo atmetama en block, nes ten pripinta daugybė fantastinio, pasakos, elemento. Iki mūsų laikų niekas nekreipė dėmesio į Herodoto pasakojimą, kad Dniepras išplaukiąs iš didžiulio ežero. Tuo tarpu mūsų šimtmečio geologai tikrai nustatė, kad prieš 2000 metų, Herodoto laikais, ten, kur šiandien teka Pripetės upė ir apie ją tęsiasi garsiosios Pinsko balos — pelkės, ten tada tyvuliavo didžiulis ežeras. Archeologų tyrinėjimai padaryti tose apylinkėse paremti radiniais, leido sukurti teoriją, jog aplink tą buvusį ežerą ir tenka jieškoti indoeuropiečių protėvynės. Šiandien šį teorija vėl kvestijonuojama, bet su ja susijęs tvirtinimas, kad lietuviai gyvena nuo seniausių laikų savo žemėje ir kad mūsų kalba yra seniausia iš gyvųjų Europos indoeuropiečių kalbų — tebegalioja. Taip pat Venecijos keliautojo Marco Polo 13-14 amžiaus aprašymai iki mūsų dienų buvo laikomi gryna pasaka, bet šiandie pripažinti nepaprastai įdomiu istorijos šaltiniu apie jo laiko Azijos tautas.
Lygiai, kaip ilgai nebuvo tikėta nei Herodoto, nei Marco Polo teigimais, taip pat Lietuvos istorikai visad abejingai vartė ar visai nesidomėjo šv. Bruno misijos į Prūsus istorijos lapais, nesitikėdami ten ką nors vertingo surasti. Tačiau vienas kantrus tyrinėtojas, lenkų istorikas kun. V. Meisztowicz, savo straipsnyje “Šv. Brun na Litwie w 1009 r.” (išspausdintas “Alma Mater Vilnensis, “Prace zbiorowe” leidiny, Londonas, 1958), iškelia įdomias ir taip retas iš to laikotarpio žinias apie Lietuvą.
Skaityti daugiau: “KARALIUS NOTIMERAS”- nežinomasis Lietuvos valdovas XI amž.
