ROOSEVELTAS SU STALINU SUNAIKINO BALTIJOS VALSTYBIŲ NEPRIKLAUSOMYBĘ

V.

JAV Valstybės Departamentas, kaip žinoma, šią vasarą paskelbė slaptuosius Kairo ir Teherano konferencijų dokumentus. Slaptieji posėdžių protokolai bei kita su konferencijomis susijusi medžiaga sudaro 932 psl. knygą, ir tas rinkinys pavadintas — Foreign Relations of the United States, Conférences at Cairo and Teheran, 1943.

Baltijos valstybių likiminiai klausimai buvo svarstomi Teherane 1943 m. gruodžio 1 d. posėdyje. Kaip dabar matyti, prez. Rooseveltas dėl Baltijos — taigi ir Lietuvos — klausimo svarstymo sugaišo maždaug 30 minučių. Lengva buvo tartis todėl, kad tuometinis JAV prezidentas, tarp kitko būdamas ligotas, nei pusės žodžio neprasitarė už Baltijos valstybių atstatymą.

Mums nuostabu ir tiesiog šiurpas krečia skaitant Roosevelto pašnekesį su Stalinu: dar II Pasauliniam karui vykstant, demokratinės Jungtinės Valstybės buvo aiškiai nusistačiusios Baltijos valstybėm duoti skaudų, nelemtą smūgį..

Iškeltina ir tai, jog JAV ir vėliau klastingai vaidino Baltijos valstybių atstatymo užtarėjos vaidmenį. Ši be jokios garbės amerikiečių politika pareikalavo iš lietuvių, latvių ir estų daug

Atlanto Chartą skelbiant; viduryje Rooseveltas ir Churchillis, deš. gen. Maršalls

aukų. Žuvusiųjų tų tautų partizanų, kovojusių prieš pavergėją, išlietas kraujas krenta ne vien rusams, bet ir amerikiečiams.

Skaityti daugiau: ROOSEVELTAS SU STALINU SUNAIKINO BALTIJOS VALSTYBIŲ NEPRIKLAUSOMYBĘ

DIEVOGALOS MIŠKŲ GĖLĖ

J. A. SKIRKA

Sūduvių šalies legenda

(Pabaiga)

Už dvaro ribų, prie upelio, iš trijų pusių supama miško, dar iš senovės laikų išlikusi, stovėjo sena sodyba, kurioje gyveno laisvas senųjų gyventojų palikuonis amatininkas-račius. Sunkiai per dienas dirbdamas apylinkės gyventojams ir besidarbuodamas prie sodybos esančiam žemės sklype, pelnėsi jis sau ir savo šeimai duoną. Jo žmona buvo ligota ir tik po truputį galėdavo retkarčiais tvarkytis pirkioje, bet dažniausiai praleisdavo dienas lovoje. Vienintelis jų džiaugsmas, paguoda ir pasididžiavimas buvo vienturtė dukrelė Nijolė.

Augo Nijolė rūpestingoje tėvų globoje, o kartu su ja augo ir jos grožis.

— Tu mano vienintelė paguoda ir džiaugsmas, — sakydavo laimingas tėvas savo nugrubusiomis nuo darbo rankomis glausdamas dukterį prie krūtinės ir žiūrėdamas į jos dideles ir mėlynas, kaip tėvynės dangus ir gilias, kaip Sūduvos šalies ežerai, akis.

— Tu mano gėlele, tu mano mielas angelėli, ką aš be tavęs ir daryčiau, — sakydavo laiminga motina glostydama dukros ilgus, geltonus kaip auksas, plaukus ir bučiuodama jos veidelius, kai ši nuolat prižiūrėjo sergančią motiną ją pavaduodama, kalbindama ir linksmindama savo dainelėmis.

Skaityti daugiau: DIEVOGALOS MIŠKŲ GĖLĖ

Garbė Dievui augštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėm

Pranys Alšėnas

Jau du tūkstančiai metų baigiasi nuo to laiko, kai Betlejaus prakartėlėje užgimė Pasaulio Išganytojas, Kūdikėlis Jėzus, o Angelai — giedojo šią giesmę piemenėliams, atvykusiems gimusio Kristaus pagarbinti.

Ir iki šių dienų tebeskamba tikinčiųjų ausyse toji giesmė, tie nostalgiški, atrodytų, besiilgį amžinojo gyvenimo, žodžiai, įpinti subtilion giesmėn.

Kai Angelai giedojo šią giesmę gimusiam Kristui, tuomet ir buvo atšvęstos pirmosios Šv. Kalėdos žemėje. Tikintiesiems — ne aukso stabų garbintojams ir biznieriams — Kalėdų šventės pasiliko ir ligi šių dienų ne metų laikotarpio (“season”) šventė, ne kasmetinė rutina, bet, tiesiog, jų gyvenimo dalis.

Anuomet Angelai skelbė nesugriaunamą tiesą savajam himne — apie reikalą teikti Dievui garbę augštybese ir — tuo pačiu — reikalą taikos ir ramybės žemėje geros valios žmonėms. Ar žmonės tų dėsnių laikosi — kitas dalykas, greičiau — ne!

Jis atėjo į pasaulį, deja, nerasdamas nė užgimti vietos... Žmonių savimeilė — neleido gimdyvės moters į savo namus, todėl Ji turėjo pagimdyti Dievo Sūnų tvartelyje...

Ar būtų vietos Kristui padoresnėj užeigoj šiandien? Tai — irgi labai problematiškas klausimas. Greičiausiai — ir nūdien tektų pasakyti: “Jis atėjo pas savuosius, bet savieji Jo nepriėmė”...

Skaityti daugiau: Garbė Dievui augštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėm

BALTUOS KALĖDŲ RIMUOS

BALYS AUGINAS

Madona su šešiais angelais

Botticceli  1482

B e r n e l i ų  m i š i o s

KAI tyliąją Naktį Dangaus Žiburiai
Mūs mažą paklydusią sielą nušvies— 
Banguos mūs širdžių susibėgę būriai,
Ir malda, tarsi upė, bažnyčią užlies— — —

Ramybės Dvasia čia plasnos balandžiu,
IrGloria supsis aukštai virš žvaigždžių —
Užgimusį Kūdikį jausim arti,
Alsuojantį meile kiekvieno širdy!

Skaityti daugiau: BALTUOS KALĖDŲ RIMUOS

DIDŽIOJO ŠIAURĖS KARO FRONTAS LIETUVOJE

O. URBONAS

(Pradžia gegužės KARIO Nr.)

BENDRA KARINĖ PADĖTIS 1703 METAIS.

Kaip jau buvo minėta, Augusto II 1703 m. operacijų planas buvo toks: sutelkti į Torną savo kariuomenę, Torno tvirtovę užimti stipria į-gula, leisti švedams nusialinti Torno puolimais ir tada pulti nusilpusią švedų kariuomenę atvirame lauke. Tam tikslui saksų kariuomenės vakarinę grupę jis sukoncentravo ties Tornu ir, nežiūrėdamas miesto ir tvirtovės protesto ir pasipriešinimo, ją užėmė, įvedė stiprią įgulą ir pradėjo tvirtovę rengti gynimui. Iš užsilikusio susirašinėjimo matyti, kad pagal Augusto II pagrindinį planą, buvo galvota į šį rajoną pritraukti ir saksų kariuomenės rytinę grupę, kuri Vyšnioveckio ir Venedigerio vadovaujama, veikė Lietuvos pietų — vakarų kampe (von Benkendorfo laiškas Venedigeriui iš 1703 m. vasario 5 d.: “Insonderheit wolten wir uns gerne mit der litauischen Armee conjugieren, oder selbige wenigstens gegen Pultusk marschieren sehen weilen alle unsere Regimenter auch bereits hier und in der Gegend herum zusammengezogen seindt” — ypatingai norėtum susijungtis su Lietuvos kariuomene, bent matyti ją žygiuojant Pultusko link, kadangi visi mūsų pulkai yra sutelkti čia ir artimiausiose apylinkėse).

Tikrumoje Augustui II į Torną pasisekė sutraukti tik pėstininkus, visą gi kavaleriją, išskyrus 3 dragūnų pulkus, jis nusprendė, Šteinau vadovybėje, išsiųsti į Pultuską (Šteinau grupę sudarė 4 kavalerijos ir 4 1/2 dragūnų pulkai). Šita grupė laiku bėgant buvo dar sustiprinta vienu lietuvių kavalerijos pulku iš Lietuvos.

Kol visi čia nurodyti veiksmai vyko, rytinė saksų (lietuvių) grupė susikoncentravo ties Tykocinu, kuris buvo užimtas, įtvirtintas ir aprūpintas įgula.

Skaityti daugiau: DIDŽIOJO ŠIAURĖS KARO FRONTAS LIETUVOJE

Daugiau įrašų...

  1. NUSIŠYPSOKI MAN, MERGAITE
  2. LIETUVOS PAVILlJONAS TARPTAUTINĖJE PREKYBOS - PRAMONĖS PARODOJE ČIKAGOJE, 1961 M.
  3. IR TAIP KOVOJAME!
  4. AISČIAI KARINĖS ISTORIJOS ŠVIESOJE

Subkategorijos