STATIKOS PRAKEIKIMAS
G. Saulius[Gintaras Pluščiauskas]
Skiriu tyroms akims
nekenčiančioms apgaulės.
Kada gi baigsis šis laukimas?
Kada gi pagaliau ateis
Tas ilgai lauktas pabudimas
Ir viską mumyse pakeis?
Kada mūs lūpos nemeluos
Ir akys mūsų neapgaus?
Kada bus galima be baimės
Prie nepažįstamo priglaust
Nuvargusias svajas ir liūdesio vaiskumą,
Paklydusius džiaugsmus ir skausmą netekties?
Kartu pajusti glaudime lengvumą,
Sukeltą virpesio minties,
Jog nieko nėr geriau, kaip lauktas prabudimas
Ir jo esmė, sustingus mumyse,
Ištrynus melą, niekšingumą lūpose,
Sudeginusi apgavystę akyse.
* * *
Savy paklydusius priglausk.
Rimties, vilties ir meilės duok.
Ir rytmečio rasoj tikėjimo šviesa
Nuo pykčio, melo, nedoros atpalaiduok.
Žodžius beprasmius panaikink.
Esybėn einančius paremk.
Skaistos įpilki .kiekvienon širdin.
Suteik jėgų kasdieną Tavimi gyvent.
* * *
Paklydę grįšim pas Tave,
Suklupę lauksim atleidimo.
Viena šviesa, viena tiesa
Tartum saitu suvienyti likimo.
Laukimo rytmečiuos ilguos
Sustingusio skausmuos ir netekty.
Tavęs. To tikro Uosto. Atramos -
Ieškosim. Kupini vilty
Dar esančios gaivos ir gėrio šauksmo,
Doros, kamuojančiai sunkios kely...
Meldžiu: Priimk visus - kas laukia, nebelaukia,
Beprasmiškai klajodamas nakty.
