VAIDOTAS DAUNYS IŠ,,PAGUODOS KVARTETŲ"

VASARIS TALINE


Olimpijos ūkuos man gaudė bėgiai,
Ir dulkė nepasiekiamas lietus,
Ir tikrino žiemos amuletus
Portjė pačioj pavasario papėdėj.

Aš gniaužiau saujoj Viešpaties metus
Namuos, kur skaičiai buvo mus užsklendę, 
Koridoriuos, kur laisvės geismas sklendė 
Saldus kaip melas ir toks pat kartus.

Žiūrėk, tariau; man pasirodė: sklendė
Virš mūsų ženklas, trokštantis būties, 
Bet tolo vien šešėlis praeities:
Į Nojaus laivą grįžtanti balandė.

Stovėjome ant šelmenio paties;
Mirgėjo miesto šviesuliai bejėgiai,
Negundė niekas. Gaudė duslūs bėgiai. 
Kalbėjau: patalus ir man sniegai paties.

1988 vasaris

TRISDEŠIMT TRYS

Tau Tėve, vienatini Tau,
Ramintojau mūsų, ir Tau ši 
Ilga žiema, kurioje apkartau, 
Skaičiams teisėjų taukšint.

Dėki mane prie šio laiko kurtaus,
Einantį sulaikyki,
Šešėlyje kalbinki, ten, kur Tau
Ir aš kalėjau ne sykį.

Mano skaičius atrakindamas man,
Teisiems jų skaičius padalyki, 
Tarną, teisiųjų įduotą teisman, 
Ranka tegul Tavo palyti.

Yra mano metas Taviesiem namam,
Skiemuo iš gelmenio. Tau ši 
Alkio žiema, šitos dienos, aiman, 
Drėkstančios, — čia viešpatausi.

1990 gruodis