Partizanai: Istorija ir dabartis

1941 SUKILIMUI BESIRUOŠIANT

MYKOLAS NAUJOKAITIS

Mykolas Naujokaitis, buvęs Lietuvos pogrindžio vadovybės įgaliotinis ryšiams su LAF Berlyne, šio straipsnio autorius. Nuotrauka iš anų laikų, paimta iš Kazio Škirpos knygos ,, Sukilimas“.

Pirmosios rusų okupacijos laikotarpiu, 1940-1941 metais, Lietuvos pogrindžio judėjime buvo susidarę du veiklos centrai: Vilniaus ir Kauno. Vilniaus centre vadovais buvo maj. Vytautas Bulvičius (karinių dalinių) ir Mykolas Naujokaits (civilių vienetų). Kauno centro vienas iš vadovų — Leonas Prapuolenis veikė taip pat kaip ryšininkas su Vilniaus centru. Pogrindžio organizacija išsivystė iš mažų vienetų, susijungusių bendram tikslui — nusikratyti rusų jungo. Buvo galvojama, kad vokiečių — rusų karas yra neišvengiamas ir kad mums, lietuviams, reikia pasiruošti tokiam eventualumui. Tikėjom, kad karui prasidėjus, mes turime pasinaudoti suirute ir pradėti sukilimą. Iškovojus iš rusų Kauną ir Vilnių, iš ten paskelbti sukilimo pradžią, paskelbti Lietuvą atstatant nepriklausomybę ir pranešti apie suorganizuotą Laikinąją Lietuvos vyriausybę.

Galvojome, kad vokiečiai, pastatyti prieš faktą, jog Lietuva jau funkcionuoja kaip valstybė, sutiks pripažinti valstybės atkūrimą.

Buvo mėginta susirišti su Berlyne esančiais lietuvių veikėjais ir iš jų gauti žinių, kas dedasi anapus sienos ir toliau pasaulyje, ko mes galime tikėtis, paskelbę Lietuvos nepriklausomybės atstatymą, kokios galimos pagalbos iš vokiečių mums verta laukti. Tik tokio susižinojimo mums tuo metu nepasisekė išvystyti ir atsakymų į šiuos klausimus neturėjome.

Skaityti daugiau: 1941 SUKILIMUI BESIRUOŠIANT

REZISTENCIJOS SIEKIS -VALSTYBINIS SUVERENUMAS

ADOLFAS DAMUŠIS

Nepriklausomos Lietuvos savarankiškas tvarkymasis, trukęs vos 22 metus (1918-40), tautoje išugdė laisvės meilę, ypatingai jos jaunojoje kartoje. Toji meilė buvo patirta tiesioginiu asmeniniu pergyvenimu ir užgrūdinta sąmoningu pasipriešinimu prievartai.

Antrojo pasaulinio karo metais pasireiškęs sovietų ir nacių brutalus smurtas buvo nukreiptas ne tik prieš asmeninį pavergtųjų nusiteikimą, bet ypač prieš tautos troškimą gyventi savo laisvoje valstybėje. Okupantų nuostabai, jų imperialistiniai siekiai susidūrė su pavergtųjų valstybių rezistentais, jau gerai pasiruošusiais priešintis okupantų prievartai. Rezistentai turėjo drąsos, nebijodami teroro, pareikšti savo atstovaujamos tautos valią: „Siekiame pilnutinės valstybinės Lietuvos nepriklausomybės".

Toks troškimas išreiškė visos tautos valią. Drąsūs pasipriešinimo veiksmai prieš okupantus lyg raudonu siūlu lydėjo lietuviškąją rezistenciją per visas tris okupacijas. Nebūtų įmanoma čia suminėti tų visų rezistencinių veiksmų, tad pasitenkinsime tik pačių svarbiausių rezistencijos momentų ir faktų trumpu atžymėjimu.

Skaityti daugiau: REZISTENCIJOS SIEKIS -VALSTYBINIS SUVERENUMAS

KARAS!.. PIRMOSIOS SIRENOS KAUNE . . .

ČESLOVAS GRINCEVIČIUS

Šiais metais minime dar vieną 50 metų sukaktį — Vokietijos ir Sovietų Sąjungos karo pradžią. Tokių nelaimių, kaip karas, niekas nelaukia, bažnyčiose net giedama „Nuo maro, bado, ugnies ir karo saugok mus, Viešpatie”. Tačiau to karo gal pirmą kartą mūsų istorijoj Lietuva laukė. Anų metų, bolševikinės okupacijos metų, baisumo ir beviltiškos klaikumos išsakyti, paaiškinti kitam, kuris nėra to pergyvenęs, neįmanoma. „Kad ir pats velnias ateitų, nebūtų baisiau negu dabar”, sakydavo kiekvienas, kuris išdrįsdavo pasakyti, ką širdy nešiojo.

Kad karas neišvengiamas, nujautėme. Klausydami slaptus Londono radijo pranešimus vokiečių ir lenkų kalbomis, žinojome apie kariuomenės traukimą į Rytprūsius, girdėdavome anglų komentarus apie keistą Hitlerio ir Stalino draugystę, kuri turėtų baigtis greitai, nes vokiečiai ir karą pradėjo, siekdami erdvės rytuose — „Drang nach Osten”. Tačiau oficialūs bolševikų sluoksniai tebekartojo apie „nesugriaunamą draugystę” su naciais. Kiek nelauktai 1941 pavasarį pradėjo lyg ir ruoštis civilių gyventojų apsaugai nuo oro pavojaus. Dažnėjo sirenų kaukimas, spaudoje pasirodydavo patarimai, kaip saugotis nuo priešo lėktuvų puolimų, bet kas tas priešas galėjo būti, vardo neminėjo.

Skaityti daugiau: KARAS!.. PIRMOSIOS SIRENOS KAUNE . . .