MIRĖ DR. ZIGMAS SMILGA

1987 liepos 11 Čikagoje mirė bičiulis dr. Zigmas Smilga, sulaukęs 66 m. amžiaus, ilgai sirgęs nugarkaulio vėžiu. Liga buvo pastebėta jau prieš šešerius metus.

Norime pasinaudoti Vlado Ramojaus mintimis apie velionį, kurias jis atspausdino Drauge, rugpjūčio 8 numeryje. Jis rašo: „Juk prieš vėžį neatsilaiko ir patys stipriausi. Tačiau Zigmas, žmonos Julijos rūpestingai prižiūrimas bei slaugomas ir važinėdamas į ligoninę nuolatinei terapijai, nuostabiai išsilaikė net šešerius metus, niekad neprarasdamas geros nuotaikos, nors kentėdavo fizinius skausmus... Jį rasdavome visada šviesų, optimistiškai nusiteikusį, kalbantį beveik išimtinai apie knygas, muziką...”

Skaityti daugiau: MIRĖ DR. ZIGMAS SMILGA

LIETUVIŠKOS SPAUDOS UŽDUOTIS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

DR. GEDIMINAS K. JOKANTAS

Laisvojo pasaulio laisvos ir patriotinės spaudos yra du pagrindiniai tikslai ir siekiai: 1. pilnai ir objektyviai informuoti krašto gyventojus apie visus įvykius savame krašte ir užsienyje; ir 2. pilnai ir be jokių rezervų duoti skaitytojams galimas alternatyvas visais kraštą ir skaitytojus liečiančiais klausimais, padedant jiems susigaudyti (susidaryti opiniją bei nuomonę) visuose reikaluose.

Mūsų spauda be jau paminėtų tikslų turėtų dar turėti specifinę paskirtį. Visi mūsų patriotiniai laikraščiai, žurnalai ir kiti leidiniai turėtų įjungti visus geros valios lietuvius į kovą dėl Lietuvos laisvės. Su apgailestavimu reikia pareikšti, kad beveik visa mūsų spauda nė nebando į tą specifinę paskirtį nė pažvelgti.

Dažnai tenka užtikti nusiskundimų ir padejavimų mūsų spaudoje, kad laisvasis pasaulis nenorįs išgirsti mūsų laisvės šauksmo pavergtai Lietuvai. Prieš kiek laiko vienas iš mūsų leidinių, siekiąs visą laisvąjį pasaulį, savo vedamajame skelbė: „...,Laisvės Lietuvai' — plėšome savo gerkles... mes, lietuviai išeiviai, plačiai pasklidę po laisvąjį pasaulį... Laisvės!.. Laisvės!.. Laisvės!.. Jau beveik pusę šimtmečio... Negirdi mūsų laisvės šaukimo pasaulis... Tegu sau žinosi. Užteks mums ir savų jėgų...” Su šiuo ir panašiais pareiškimais šviesiau galvojantieji lietuviai negali sutikti dėl keletos priežasčių.

Skaityti daugiau: LIETUVIŠKOS SPAUDOS UŽDUOTIS LIETUVOS LAISVINIMO DARBE

Visi keliai vedė į Romą

Lietuvoje ir laisvajame Vakarų pasaulyje šiemet minima Lietuvos krikščionybės sukaktis. Minėjimai vyksta daugelyje vietovių — vienur mažiau, kitur labiau iškilmingi ir gausūs dalyviais. Pagrindinės didžiosios iškilmės įvyko birželio 26 — liepos 3 dienomis Romoje. Į jas suplaukė arti 4000 lietuvių maldininkų iš beveik visų laisvojo pasaulio kraštų. Atvyko net delegacija iš Lietuvos: Telšių vyskupas Antanas Vaičius su aštuoniais kitais kunigais.

Turistams iš laisvojo pasaulio nuvažiuoti į tuo pačiu metu Lietuvoje vykstančias krikščionybės sukakties iškilmes okupantai leidimų nedavė. Čia pasirodė, kiek iš tikrųjų yra vertos kalbos apie taip vadinamą ,,glasnost". Tad visi keliai tomis dienomis vedė į Romą. Buvo savotiškai malonus įspūdis, kai kažkur Italijos lygumose, tarp Venecijos ir Florencijos, pakely ant autostrados susitiko pilni lietuvių ekskursantų autobusai iš įvairių kraštų.

Dešinėje: popiežius Jonas Paulius II audiencijoje kalbasi su lietuviais. Nuotr. J. Kuprio. Gretimam puslapy: plakatai Romos gatvėse. Nuotr. J. B.

Birželio 27, didžiojoje audiencijų salėje popiežius Jonas Paulius II priėmė lietuvius maldininkus. Kalbėjo angliškai ir lietuviškai, nuoširdžiai ir labai palankiai lietuviškoms nuotaikoms. Kalbėdamas apie arkiv. Jurgį Matulaitį, popiežius vartojo tik lietuvišką jo vardo ir pavardės versiją.

Skaityti daugiau: Visi keliai vedė į Romą

TADA IRMIJA ZAKSAS, O DABAR ...

(Papildymai bei patikslinimai)

1986 m. Kario 9-1926 nr. išspausdintas dr. K. Ėringio straipsnis apie ok. Lietuvos žymesniuosius karius. Nustebau jų tarpe pamatęs ir KGB generolą Irmiją Zaksą. Gi niekad nė sapnuoti tada nesapnavome, kad gana jaunas, kuklus, šnekus, bet bailus mūsų klasės draugas Imka kada nors pasidarys tokiu „žymiu" asmeniu. Jau anksčiau, radęs jį Mažojoje tarybinėje enciklopedijoje, kaip dėstanti marksizmo mokslus Vilniuje, galvojau jam net ir laišką parašyti, pasiteirauti, kaip ten jam sekasi tame nenaudingame darbe. Na, paskaičius Šiaulių Valstybinės mergaičių gimnazijos auklėtinės p. Asės Zaksienės rašinį Į Laisvę 1986 m. 98-135 numeryje, tenka dr. K. Ėringiui patikėti ir rimčiau susimąstyti: kokios gi nelemtos priežastys privertė Irmiją Zaksą, mūsų buvusį klasės draugą, padaryti tokią nevykusią ,,karjerą" ...

KGB generolas Irmiją Zaksas baigė ne žydų, kaip dr. K. Ėringis rašo, bet Šiaulių Valstybinę berniukų gimnaziją (taip tada ji buvo vadinama).

1923 metų rudenį iš žydų gimnazijos į penktąją klasę atėjo Epšteinas, Rubinšteinas ir Irmiją Zaksas. Ir kitose klasėse buvo žydų tautybės moksleivių. Jų tarpe buvo ir gerų sportininkų, kaip pav., Miša Preisas, trumpų nuotolių bėgikas, padaręs vienais metais net 100 metrų Lietuvos jaunių rekordą. Šitais laikais sąmoningai pačių žydų išvystytas ir išgarsintas „antisemitizmas" anuo metu visai dar nebuvo žinomas.

Skaityti daugiau: TADA IRMIJA ZAKSAS, O DABAR...

EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJA

Konferencija šiais metais įvyko ne kaip įprasta — studijų savaitėje, — bet krikščionybės jubiliejaus metu Romoje, birželio 30.

Buvo tikėtasi šia proga dalyvausiant daugiau bičiulių ne tik iš Europos, bet ir svečių iš užjūrio. Deja, Romoje kiekvienas turėjo savo planus, ne visus galima buvo sutikti, pakviesti, todėl konferencija nebuvo gausi. Bet malonu buvo, kad joje dalyvavo Fronto veikėjai iš JAV — dr. A. Damušis, dr. P. Kisielius, prof. dr. V. Vardys su dukra Rūta, ponia I. Bublienė, sesės Jautokaitės ir V. Birieta iš Kanados.

Skaityti daugiau: EUROPOS LIETUVIŲ FRONTO BIČIULIŲ KONFERENCIJA

Daugiau įrašų...

  1. VARDAI IR ĮVYKIAI
  2. LFB IR LKD POKALBIS
  3. NAUJI LEIDINIAI
  4. Į Laisvę 1987 101(138)

Subkategorijos