Partizanai: Istorija ir dabartis

TURINYS NR. 11

Jonas Paulius II.Iš enciklikos „Redemptor hominis" ...................... 435

[Vysk. Liudvikas Povilonis MIC]. Kas mums yra Kristus ................... 441

Diemedėlis[Angelina Mocevičiūtė]. Rūpintojėli! .......................... 443

Žakas Maritenas.Pažanga dviem priešingomis kryptimis .................... 444

ASMENYBĖS UGDYMAS

K.[Felicija Kasputytė]. Žmogaus didybės aspektai ........................ 448

K.A.M.[kun. Aleksandras Markaitis SJ].
De mysterio Mariae (Marijos paslaptis) .................................. 450

ISTORIJOS PUSLAPIAI

Ign.[Kazimieras Šapalas]. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje . 458

KNYGŲ PASAULYJE

Jurgis Damulis.Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje
„Gyvenimo švelnus prisiglaudimas” ....................................... 467

Loreta[Loreta Užemeckaitė]. Išeinu ...................................... 471

AKTUALIJOS

J. M-tas[Kazimieras Šapalas]. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus . 472

J. M-tis[Jonas Ambraziejus]. Po 40 metų ................................. 476

Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas ............................. 479

BAŽNYČIA PASAULYJE

[Edvardas Šiugžda]. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse ............. 480

GARBINGOS SUKAKTUVĖS .................................................... 485

RŪPINTOJĖLIS. (Ipolitas Užkurnys)

IŠ ENCIKLIKOS „REDEMPTOR HOMINIS"

          Rūpintojėli, nepalik mūs krašto,
          Rūpintojėli, nepalik širdžių.
          Tu knygnešį siuntei parnešt Lietuvai rašto,
          Tu vaiką mokei iš maldaknygės lietuviškų raidžių...

Jonas Paulius II
IŠ ENCIKLIKOS „REDEMPTOR HOMINIS"

1979 03 15 popiežius Jonas Paulius II išleido pirmąją savo encikliką Redemptor hominis, kuri sulaukė plataus atgarsio visame pasaulyje. Joje nagrinėjami aktualūs klausimai, kurie dabar jaudina žmoniją, ir nurodoma kryptis, kurios laikysis popiežius savo pontifikato metu.

     Čia spausdinamos enciklikos ištraukos, paskelbtos lenkų laikraščio „Kierunki“ (1979, Nr. 12) publikacijoje.

     ŽMOGAUS ATPIRKĖJAS JĖZUS KRISTUSyra Visatos ir istorijos centras. Į Jį krypsta mano mintys ir mano širdis šią svarbią istorinę valandą, kurią gyvena Bažnyčia ir didelė visuotinė žmonijos šeima. Tai laikas, kai Dievas savo paslaptinguose planuose patikėjo man tęsti mano mylimojo pirmtako Jono Pauliaus I visuotinę tarnystę Šv. Petro Soste Romoje, tai laikas, kai artėjame prie 2000-ųjų metų. Dar sunku šią akimirką pasakyti, ką reikš šie metai žmonijos istorijoje, ką reikš artėjantis jubiliejus atskiriems žmonėms ir tautoms, šalims ir žemynams, Bažnyčiai, Dievo tautai, kuri, nors netolygiai, jau išsiplėtė po visą Žemės rutulį, - tai bus didelio jubiliejaus metai.

     Artėjame prie datos, kuri, atsižvelgiant į įvairias pataisas (jų reikalauja chronologijos tikslumas), primins mums ir ypatingu būdu atnaujins pagrindinę tikėjimo tiesą, kurią savo Evangelijos pradžioje išreiškė šv. Jonas: Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų, o kitoje vietoje:

     Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą(Jn 3,14).

Skaityti daugiau: IŠ ENCIKLIKOS „REDEMPTOR HOMINIS"

BAŽNYČIA LIETUVOJE IR PASAULYJE

     Žygis į Kryžių kalną. Eucharistijos bičiuliai švenčia savo dešimtmetį. Šių metų liepos 22 d. Meškuičiuose buvo surengtas žygis į Kryžių kalną, kur dalyvavo per 600 žmonių. Po Šv. Mišių Meškuičių bažnyčioje maldininkų minia patraukė į Kryžių kalną, esantį už 8 km nuo Meškuičių. Minios priešakyje su kryžiumi ant pečių basas ėjo kunigas Algimantas Mocius, už jo buvo nešamas koplytstulpis, kuriame įrašyta:

     Garbė Eucharistiniam Jėzui, 1979 E. B. 10 m.

     Ant kalno, kur ilsisi Lietuvos sukilėliai, savanoriai, partizanai, to kalno, kuris yra tapęs tarsi mūsų tautos kančių simboliu ir paminklu, tą dieną buvo pastatyta naujų kryžių.

     Rastas Jono Krikštytojo kapas. Kaip pranešė Egipto laikraštis „Al Achram“, rastas karstas, kuriame yra Jono Krikštytojo palaikai. Karstas rastas Vadi Natroune (prie kelio Kairas-Aleksandrija) po bažnyčios mūru.

     Pasak laikraščio pranešimo, Jono Krikštytojo palaikai V a. pabaigoje dėl persekiojimų Palestinos krikščionių buvę pargabenti į Aleksandriją. Valdant kalifui El Hakem Beamr Allah XI a. palaikai pervežti į Vadi Natrouno vienuolyną. Laikraštis „Al Achram“ išspausdino ir tos epochos rankraščio faksimilę, kur rašoma apie Jono Krikštytojo palaikų perkėlimą į Vadi Natrouną gruodžio 12 d. (tos srities vienuolyne iki šios dienos tebešvenčiama gruodžio 12-oji - Šventojo palaikų perkėlimo diena).

Skaityti daugiau: BAŽNYČIA LIETUVOJE IR PASAULYJE