JIE NEBIJO AUKOS IR KANČIOS

Herojai liudija Lietuvos tikrovę milijonams JAV spauda apie Lietuvos pogrindžio veiklą

“Sąžinės kankiniai”

“Our Sunday Visitor”,populiarusis ir labai plačiai skaitomas katalikų savaitraštis, savo 1981 m. rugpiūčio 30 viršely įsidėjo didelę Vytauto Skuodžio nuotrauką su šia parašte: “Nuteistas septyneriems metams griežto rėžimo lagery ir penkerių metų ištrėmimo. Amerikoje gimęs Vytautas Skuodis yra vienas iš tūkstančių lietuvių katalikų, kovojančių už savo tikėjimo išlaikymą, nežiūrint į karingą ateizmo valdžios laikyseną”.

Vytautas Skuodis

Ilgame straipsny, parašytame Mathew Monahan, taip pat įdėta ir Genovaitės Navickaitės (38 m.) — medicinos sesers, Onos Vitkauskaitės (35 m.) technikės, nuotraukos, — abi nuteistos už LKB Kronikos dauginimą ir platinimą; (Jemma - Jadvyga Stanelytė — religinių teisių sąjūdžio herojė, įkalinta už nelegalios procesijos organizavimą, kun. Benediktas Povilanskis užpultas ir sumuštas, vienam esant savo bažnyčioje, Anastazas Janulis įkalintas už dauginimą ir platinimą nelegalios spaudbs, jų tarpe ir LKB Kronikų. (Įdėtos ir jų nuotraukos)

Ilgas straipsnis parašytas kun. K. Pugevičiaus — Lietuvių Informacijos Centro vadovo ir jo pavaduotojos Gintės Damušytės suteikta informacija.

Davęs detalizuotos informacijos apie Lietuvos katalikų padėtį, straipsnio autorius plačiau sustoja prie docento Vytauto Skuodžio, gimusio Chicagoje 1929 m. kovo 21 d. Jis, būdamas vienerių metų, kartu su tėvais grįžo į Lietuvą. 1953 m. baigęs Vilniaus universitetą, 16 metų vadovavo geologinių ir hydroelektrinių projektų tyrinėjimams Lietuvoje, Latvijoje ir Sibire. Nuo 1969 m. kaip docentas dėstė hydrogeologijos ir geologijos inžineriją Vilniaus universitete. Daugybė jo atspausdintų straipsnių įvairiuose moksliniuose leidiniuose sukūrė palankią nuomonę apie jį.

1979 m. buvo atleistas iš universiteto už neva “nemoralų elgesį”, o 1980 m. sausio mėn., padarius kratą, buvo areštuotas. Jo oficialus kaltinimas: užsienio radijo klausymas, kuris padėjęs susiformuoti savo antikomunistines pažiūras, niekinančias sovietinę sistemą; kratos metu rasta Optima rašomoji mašinėlė. Skuodis neprisipažino kaltu. Jis taip pat buvo apkaltintas už dalyvavimą dauginant pogrindžio “Perspektyvas” ir “Alma Mater” leidinius, apie kuriuos, tardytojams klausinėjant, jis atsisakė kalbėti.

Daug didesnis kaltinimas buvo už jo 300 psl. veikalą “Dvasinis genocidas Lietuvoje’”. Keturi egz. buvo pagaminti. Skuodis pakartotinai tvirtino, kad tai mokslinis veikalas, bet ne propaganda.

Dramatišką šešių valandų gynimosi kalbą teisme doc. Skuodis užbaigė: “Aš nepažeidžiau krašto įstatymų ir nei “Alma Mater”, nei “Perspektyvos” neturi nieko šmeižiančio” . . . “Nelegalioji spauda iškelia idėjas kaip pagerinti visuomenės dabartinę sunkią padėtį, bet ji nesiekia sugriauti sistemos pagrindus”.

“Prokuroro kaltinimas baisus, tačiau išgirdęs ir mirties nuosprendį, sutikčiau jį ramiai, kaip Lietuvos sūnus, kurio gyvenimas priklauso Tėvynei ir jos žmonėms”.

Doc. V. Skuodis buvo nuteistas 1980 m. gruodžio 22 d.

Į Skuodžio gelbėjimo akciją įsijungė visi Lietuvių veiksniai, spauda, JAV kongreso nariai. Demonstracijos miestuose ir amerikiečių spauda kelia šį nežmonišką Sovietų žmogaus pagrindinių teisių pažeidimą ir Helsinkio Pakto suniekinimą. Hannaford komunikacijos įstaiga Kalifornijoje talkina šioje byloje.

“Kremlius prieš Bažnyčią”

“Readers Digest”,einąs jau 60-sius metus, spausdinamas 16-je kalbų ir bendras tiražas siekiantis 31 milijoną, 1981 m. rugsėjo mėn. straipsny “Kremlius prieš Bažnyčią” kalba apie šių dienų Sovietų vedamą stipriausią kovą prieš krikščionybę Sovietų istorijoje. Joseph A. Harris vienoje to straipsnio daly rašė: “Detalizuoti pranešimai apie Sovietų religinius persekiojimus vis daugiau pasiekia Vakarus. Už tai turime būti dėkingi religinei pogrindžio spaudai, kuri dabar sudaro 40% visos slaptos spaudos Sovietų sąjungoje. Padrąsinti Helsinkio susitarimų ir didesnio tarptautinio susidomėjimo apie jų sunkią būklę, daug bažnytinių organizacijų yra sudariusios atskiras ryšininkų grupes, kurios skelbia apie trukdymus ir represijas bei sudarinėja religinių kalinių sąrašus.

Tai daro didele asmenine rizika. Pav., 37 m. Nijolė Sadūnaitė iš Vilniaus buvo nuteista trejiems metams darbo stovyklos ir trejiems metams ištremiama už tai, kad pas ją buvo rastas vienas LKB Kronikos psl. jos raš. mašinėlėje. Oficialus kaltinimas — antisovietinės literatūros platinimas”.