KNYGŲ PASAULYJE
Kun. Mečislovas Malinskls. AŠ VISAS DĖL TAVĘS.
(Lietuva, 1981. 81 p.)
Šioje knygelėje, kuri parengta pagal lenkų kalba Paryžiuje išleistą iliustruotą knygą (Ks. Mieczyslaw Malinski. Caly dla Ciebie. Jan Pawel II. 239 p.), skaitytojas supažindinamas su mums brangaus popiežiaus Jono Pauliaus II gyvenimo ir veiklos bruožais, gali žavėtis jo nepaprastai tauria asmenybe, geru mūsų dienų žmogaus pažinimu ir savo dvasią pamaitinti įvairiomis progomis pareikštomis jo mintimis.
Karolis Voityla gimė 1920 m. gegužės 18 d. nedideliame provincijos miestelyje Vadovicuose. Tėvai turėjo 3 vaikus: pirmoji duktė mirė vos gimusi, vyresnysis sūnus mirė jaunas, dar spėjęs tapti gydytoju, jauniausias sūnus Karolis buvo vos 9-erių metų, kai mirė motina. Tėvas, uždaro būdo kariškis, dirbęs administracijoje, tapęs našliu nebeieškojo sau antros žmonos.
Karolis - guvus vaikas, gerai mokėsi mokykloje, sportavo, ilgas valandas leido gamtoje. Be to, patarnaudavo šv. Mišioms, priklausė Marijos sodalicijai, daug skaitė. Jam imponavo mokytojas Kotliarčykas, tikras meno židinys. Iš jo Karolis išmoko vertinti scenos meną ir klasikų kūrinius, pratinosi viešai kalbėti ir vaidinti scenoje. Karolis, baigdamas gimnaziją, buvo apsisprendęs studijuoti polonistiką. Tačiau tais pačiais metais prasidėjo karas. Šaudymai, kratos, Osvencimas... Karolis įsitaiso prie vieno fabriko darbininku. Vežioja akmenis ir vandenį fabriko katilams. Tais metais miršta tėvas.
Skaityti daugiau: Kun. Mečislovas Malinskls. AŠ VISAS DĖL TAVĘS.
Jz.[kun. Juozas Šalčius].
BIRŠTONO - OLŠAUSKO BYLA FAKTŲ IR TEISĖS ŠVIESOJE
(1981. 202 p.)
Yra knygų, turinčių išliekamąją vertę, ir tokios knygos šiemet išėjo trečioji (savilaidos) laida, papildyta naujais duomenimis.
Galbūt tų senų (1928-1931) dalykų, vykusių prieš paskutinį karą, nebereikėtų kelti, jeigu gyvenimas nerodytų priešingai: pasėtas blogis nenunyksta, bet auga ir keroja. Ir šiandien spauda bei žodinė propaganda naudojasi šiuo sufabrikuotu siužetu siekdamos savo tikslų. Knyga turi tapti kovos įrankiu prieš katalikiškąją reakciją, bet lygia dalimi ir prieš buržuaziją, - 1947 m. rašė laiške rašytojas J. Šimkus savo draugui žurnalistui J. Kauneckiui, ragindamas jį pasakyti žmonėms tiesą apie Olšauską. Galimas dalykas, jog ir J. Šimkus nežinojo, kad tai nėra tiesa, o bjaurus melas. Ir pats Kauneckis per vieną savo paskaitą užklaustas skaitytojų, ar jis žinojo ką nors daugiau apie Olšauską, atsakė: Aš žinojau tik tai, ką parašiau.
Savo knyga „Birštono - Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje“ autorius supažindina skaitytoją su prel. Konstantino Olšausko asmenybe, su jo veikla, turinčia didelę reikšmę tautai ir valstybei, su dokumentine jam inkriminuojamo nusikaltimo medžiaga. Totalitarinio režimo atstovai iš anksto pasmerkė prel. Olšauską, tą europinio masto visuomeninį veikėją -tiesų ir griežtą bei nepalenkiamą savo nusistatymuose kunigą, kad tuo būdu suduotų smūgį katalikų autoritetui.
Buvo ieškoma žmonių, - rašoma knygoje, - nebūtinai žinančių apie Birštono įvykį, bet tokių, kurie galėtų bent kiek apjuodinti, supurvinti Olšausko asmenį ir sukelti visuomenėje kuo didesnį aliarmą. Pirmiausia tam buvo pajungta valdinė, kairiųjų bei geltonoji spauda ir gandonešiai.
Skaityti daugiau: BIRŠTONO - OLŠAUSKO BYLA FAKTŲ IR TEISĖS ŠVIESOJE