PAGRINDAS, ANT KURIO STOVIME
Kun. Romualdas Dulskls
Du yra luomai: dvasiškasis ir pasaulietiškasis, tačiau tik vienas gyvenimo tikslas, nes maloningasis mūsų Viešpats yra pasakęs: Būkite tobuli, kaip jūsų dangiškasis Tėvas yra tobulas. Viešpats nepasakė: „Būkite vienuoliai ar kunigai“. Tąkart Jis kalbėjo ne apie luomus, išreiškiančius visuomeninės tarnystės pobūdį ar gyvenimo stilių, o apie pačią žmogaus sielos laikyseną. Jis kalbėjo apie pagrindą, ant kurio turi stovėti abu luomai. Tas pagrindas - tai nenuodėmingumo būklė, sąmoningas atsidavimas gėriui, gyvenimas aukštesnėje sąmonėje.
Blogis yra gėrio trūkumas, - sako šv. Tomas Akvinietis. Nuodėmė - tai pilnatvės trūkumas. Siekti tobulumo - reiškia siekti pilnatvės, šalinant trūkumus. Pasilikti nuodėmėje - tai turėti trūkumą. Kol žmogus mano, kad tik vienuolyne reikia būti tobulam, harmoningam, šventam, o pasauly - ne, jis pasilieka naivuolis. Menka sąžinė diktuoja požiūrį, kad yra šventumo luomas ir nuodėmės luomas. O iš tikrųjų yra bendras visiems žmonėms: ir dvasininkams, ir pasauliečiams - pašaukimas į tobulumą. Tik juodviejų šventumas savitas. Taip išryškėja, kas bekompromisiškai būtina visiems: eiti išganymo keliu, t. y. siekti gėrio pilnatvės, gyventi aukštesnėje sąmonėje. Tai būtina. Mes galime rinktis luomą, bet negalime rinktis vietoj išganymo pražūtį, o vietoj pilnatvės - trūkumą. Kad ir kokia įnirtinga būtų kova pastarojoje arenoje, abejonių čia nėra: žmogus turi rinktis pilnatvę. Turime rinktis šitą lygmenį ir gyventi aukštesnėje, šventumo siekio sąmonėje. Tokioje dvasios būsenoje pajuntamas ir savasis pašaukimas.