SAULĖTEKIS

Vincas Mykolaitis-Putinas

Su neviltim žiūriu į tekančią saulę raudoną:
Ji klaikų darbymetį mano dienom pranašauja.
Jau eina pjovėjų su žvilgančiais dalgiais kolona,
Ir virpa kietai rankavėtą suspaudusi sauja.

     Bet niūrūs ir vieniši tekančios saulės pjovėjai
     Jų dalgių šešėliai pro galvas užlinko juodai.
     Juos lydi ne dainos, bet ūžauja dulkėmis vėjai
     Ir širdį baugin pranašingi vaizdai.

Bus žemėje audros, bus užtvankas griaunančios liūtys,
Gaisrų ugniaspalviai liežuviai padanges laižys.

Skaityti daugiau: SAULĖTEKIS

RAUDONSPALVĖJ LIEPSNOJ

POEZIJOS HORIZONTAI

Vincas Mykolaitis-Putinas

     Vidurdienio saulė ir vėjas, ir karštis,
Ir pragaras rūkstančiais dulkėm keliais.
Laisvėjančiais polėkiais kilti ir veržtis
Išgąsdinti paukščiai sparnų neišskleis.

          Vėlyvo pavasario dygstančią sėją
          Nudegino kaitros, nurinko varnai.
          Sausi rytų vėjai dirvonus akėja,
          Apnuoginti liūdi laukų akmenai.

Ir tu, mano gimtas žaliuojantis kaime,
Skambėjęs dainų šimtastygiais aidais,
Keliesi su rūpesčiu, guodies su baime,
Kaip įnamis tėviškės kloniais bastais.

Skaityti daugiau: RAUDONSPALVĖJ LIEPSNOJ

KAI KURIE ASMENYBĖS KOMPONENTAI

K.[Felicija Kasputytė]

     Kas turi drąsos ir ryžto žengti pirmąjį žingsnį į atsinaujinimą, tas išeina į žmogiškosios pilnatvės kelią. Žmogiškosios pilnatvės kelias -esminis kelias. Juo eina tie, kurie veržiasi prie savo substancijos.

     Savo asmenybę galima išugdyti tada, jeigu mokama atsinaujinti. Kas nepradeda iš naujo, tas nieko didžio negali pasiekti. Su atsinaujinimu yra susiję ir atgaila, ir susimąstymas, ir sugrįžimas pas Tėvą. Kas nenori paskęsti kasdienybės rutinoje, tas privalo nuolat atsinaujinti. Kiekvieną rytą mes turime visą dieną prieš akis ir kartu turime visas galimybes žengti pirmąjį atsinaujinimo žingsnį.

     Galime pasakyti gerą žodį, nelaukdami jokios padėkos.

     Galime būti uolūs, nelaukdami įvertinimo ir pagyrimo.

     Galime parodyti kam nors mandagumo žestą.

     Galime ką nors duoti, nereikalaudami atlyginimo ir netikėdami ką nors gauti kaip atpildą.

     Galime liūdėti su tais, kurie kenčia, ir galime džiaugtis su tais, kurie džiaugiasi.

     Galime atsisakyti savo egoizmo ir pradėti gyventi kilniais altruistiniais jausmais.

     Tik aukščiau ir aukščiau! Pakilti nuo šiurkščios kasdienybės ir pilkų šiokiadienio smulkmenų, nuo niekingo prakticizmo. Excelsior - šis žodis turėtų būti viso mano gyvenimo leitmotyvas. Tai didžiausia malonė, kurią suteikia Dangus. Jos dėka galima patirti tiek daug šviesių akimirkų, išvysti tiek daug dvasinio džiaugsmo prospindžių, kurie sklinda iš tolimųjų horizontų.

Skaityti daugiau: KAI KURIE ASMENYBĖS KOMPONENTAI

VYSKUPO JULIJONO STEPONAVIČIAUS KUNIGYSTĖS PILNYBĖS SIDABRINIS JUBILIEJUS

MŪSŲ TAUTOS DVASIOS MILŽINAI

Jz.[kun. Juozas Šalčius]

     Julijonas Steponavičius gimė 1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapijoje, Vilniaus-Trakų apskrityje. Pirmasis Juliuko mokytojas buvo jo tėvas Karolis Steponavičius. Pradžios mokyklą Gervėčiuose lankė vos 2 mėnesius. Į gimnaziją jį rengė Gervėčių klebonas kun. Ambraziejus Jakavonis, o aritmetikos mokė pats tėvas.

     1921 m. rudenį tėvas arkliuku atvežė Julių į Vilnių. Jis buvo priimtas į Vytauto Didžiojo gimnazijos prieklasę ir apgyvendintas Subačiaus g. Nr. 16, Didžiojoje lietuvių prieglaudoje. Pirmieji mokslo metai gimnazijoje Juliui buvo labai sunkūs, nes teko su ryšuliais keliskart keisti gyvenamąją vietą. Spalio 1 d. lenkų valdžia atėmė Lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijos (kur dabar yra įsikūrusi Valstybinė konservatorija) patalpas. Į gatvę išmestą lietuvių gimnaziją priglaudė žydai. Teko mokytis popietinėmis valandomis žydų gimnazijos patalpose Arklių gatvėje. Vilniaus visuomenei įsigijus ir suremontavus namą Šventųjų Pilypo ir Jokūbo gatvėje, Vytauto Didžiojo gimnazija įsikūrė tenai ir prasidėjo normalus mokslo darbas.

Skaityti daugiau: VYSKUPO JULIJONO STEPONAVIČIAUS KUNIGYSTĖS PILNYBĖS SIDABRINIS JUBILIEJUS

JAUNUOMENĖ IR GYVOJI DVASIA

asmenybės ugdymas

Stasys Šalkauskis

     Žmogaus fizinis gyvenimas yra panašus į nukirstą kūgį. Jaunatvėje žmogus kyla į viršų vienu šito kūgio šonu. Pilno subrendimo amžiuje, vadinasi, pilnatvėje, jis vyksta plokštakalnio lyguma. Pagaliau senatvėje jis rieda į pakalnę priešingu kūgio šonu. Taigi fizinis žmogaus gyvenimas eina laužyta linija, kuri iš pradžios kyla į viršų, paskui eina vienoje aukštumoje ir pagaliau krinta į apačią.

     Žmogaus gyvenimas būtų be galo liūdnas ir beviltiškas, jei šita laužytoji linija būtų vienintelis jo simbolis. Laimei, šalia fizinio yra dvasinis gyvenimas, kuris gali eiti įvairiomis linkmėmis ir net nuolatai ir nenutrūkstamai kilti į viršų. Normali dvasinio gyvenimo linkmė yra ta, kuri eina jaunatvės kūginiu šonu ir nuolat kyla tiesia linija taip, kad senatvėje žmogus jaučiasi taip aukštai, jog įstengia sykiu matyti jaunatvės, pilnatvės ir senatvės kūgio šonus. Jis tada yra tikras išminčius, nes jo gyvenimas buvo ne kas kita, kaip žemėje pradėtoji amžinybė. Deja, toli gražu ne visados dvasinis žmogaus gyvenimas yra nuolatinis kilimas į kalną, į viršūnes. Dažnai, labai dažnai ir jis yra laužyta linija. Laužyta fizinio gyvenimo linija su kažkokiu sunkiai nugalimu fatalumu lenkia apačion ir dvasinio gyvenimo liniją, ir reikalingas yra ypatingas svartis, su kurio pagalba dvasinis gyvenimas galėtų nuolatai kilti į viršų, nepasiduodamas smukimo inercijai. Šitas svartis ir yra gyvoji dvasia.

Gyvoji dvasia ir jaunatvė

     1.    Jaunatvė yra natūralus gyvosios dvasios amžius. Jai šita dangaus dovana ateina be jokių pastangų. Ji turi tik nusitverti šito dvasinio gyvenimo keltuvo ir su jo pagalba pasileisti kylamąja gyvenimo linkme. Jaunatvė turi savo nuotaiką, polinkius, pomėgius, savo veikseną, logiką, žodžiu tariant, savo dvasią. Jaunatvė yra gyva, pilna idealizmo; lengvai užsidega, giliai jaučia, jautriai reaguoja; yra judri ir energinga; mėgsta, kas yra nauja, nepaprasta; užjaučia svetimus vargus, yra linkusi į pasiaukojimą; turi subtilų dorinį jausmą ir gražių dalykų pamėgimą. Trumpai tariant, jaunatvė iš savo esmės pasižymi gyvąja dvasia.

Skaityti daugiau: JAUNUOMENĖ IR GYVOJI DVASIA

Subkategorijos

  • Įvadas, epilogas

    Pratarmė, metrika. „RŪPINTOJĖLIO" LEIDĖJAI. PRO MEMORIA. ŽODIS DABARTIES SKAITYTOJUI. EPILOGAS. „RŪPINTOJĖLIO" AUTORIŲ, BENDRADARBIŲ IR RĖMĖJŲ VARDYNAS. ŠIOS KNYGOS RĖMĖJAI. TURINYS

  • Nr.1
    Į skaitytojus. Rūpintojėlis.Gairės klystkeliuose. Marijos Pečkauskaitės kelias. Atsigręžkime į šventąjį Kazimierą. Prasmės ir beprasmybės aspektai.Ar mokslas paneigia religinės pasaulėžiūros pagrindus. Kaip iš tiesų buvo. Viešpatie, kodėl liepei man mylėti. Akademikas Vladimiras Fokas. Knyga apie Lurdo stebuklus. „Jokiam dalykui nesu pritaręs prieš savo sąžinę". Šiuolaikinė katalikiškoji filosofija. Religijos kilmė ir kitimas. 
     
  • Nr.2
    Himnas Bažnyčiai. Ko iš mūsų reikalauja šių dienų gyvenimas. Gražus Tavo pasaulis.  Būk pagarbintas. Oskaras Milašius ir Lietuva. Ar Bažnyčia lenkino Lietuvą. Pakilimas virš kasdienybės. Rudeniški apmąstymai. Gyd. Viksva. XX amžius ir psichinės ligos. Vienuolių įnašas į atominę fiziką ir atominę spektroskopiją.Jonas Nepomucenas Noimanas.
    Mašinos tiria Šventąjį Raštą. Pskovo įspūdžiai. Kodėl tapau tikinčiu. Religijos filosofija.
  • Nr.3

    Didžiąją dabarties problemą apmąstant.Mintys iš pamokslo.Rožančiaus Karalienei.Sibiro triptikas.Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio mirties 15 metų sukaktis.Oskaro Milašiaus kelias į metafiziką.Kančia, kuri yra meilės įrodymas.Himnas meilei.Jaunuolio malda.Tu ne viena, Danute!.Juo giliau, juo prie tiesos arčiau.Kosmosas ir antgamtis.Ar religija daro žmogų pasyvų? Jono Biliūno testamentas.Atkarpa iš mano lagerinio gyvenimo.Kristaus drobulė.Jaunimo ryžtas.Milžinas, didvyris, šventasis.Dievas šiandien.

  • Nr.4

    Duonos ir sotumo dialektika.Restauratoriaus monologas. Religinis atgimimas mūsų laikais.Oskaro Milašiaus mistika.Meilė nepavydi.Irzlumas ir depresija.600 metų nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mirties. Iš kalinio laiškų.Inteligentiškos vizijos.Vyskupo Vincento Borisevičiaus gyvenimas ir darbai.„Tiesos kelias". Nr. 4 ir 5.Mirė kun. Jonas Aleksa MIC.

  • Nr.5
    Vasario 16-osios aktas.Didžiojo Ganytojo metai.Kun. Antano Mackevičiaus 150-ąsias gimimo metines minint.Rauda.Mokslo ir valstybės vyras [Tomas Moras].Moters paskirtis.Jie laikosi už rankų.Palaiminti skaisčios širdies.Kur blogybių šaknys.Ar galima tiesą pirkti melu.Filosofinis mąstymas veda prie Dievo.Vincas Čepinskis apie mokslo krizę ir religiją.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.
     
  • Nr.6

    Popiežių Paulių VI palydint.263-iasis Kristaus Vietininkas popiežius Jonas Paulius I.Katalikybės vaidmuo Lietuvoje.Knygų naikinimas Lietuvoje 1940-1950 m.Meilė neieško sau naudos.Malda.Asmenybės ugdymo problema.Vaikus auklėti krikščioniškai - šventa tėvų pareiga.Ką sako Lomonosovo eilėraštis.Iš dienoraščio.Atleisk.Palangos Lurdo grotos Marijos statulos atnaujinimo istorija.Aušros Vartų koplyčia Romoje.

  • Nr.7

    Kalėdų tikrovė ir paslaptis.Išminčių žvaigždė.Kalėdų dovanos.Tyli naktis.Žakas Maritenas.Viešpatie, aš turiu laiko.Jaunimo sąjūdis, pastojęs kelią ateizmui Lietuvoje.Asmenybės ugdymo problema.Naujas Katalikų Bažnyčios vadovas.Oskaras Milašius ir Lietuva.Vinco Kudirkos gimimo 120 metų sukaktis.

  • Nr.8

    Lietuvių tauta pašaukimo keliu.Karo sunaikinimų prasmės beieškant. Eucharistijos bičiuliai.Gėris plinta skleidžiamas. Jaunoji katalikų inteligentija kuria nepriklausomą Lietuvos valstybę. Ateina laikas. Tikėjimas ir asmenybė. Kalbos reikšmė.Lietuvos švietėjas kan. Feliksas Martišius.Ar darvinistinė evoliucijos teorija - paskutinis mokslo žodis.Gyvenimas po gyvenimo.

  • Nr.9

    Aušo pirmosios dienos rytas. Bebaimis kovotojas (Kunigas Karolis Garuckas SJ). Meilė neįtari ir amžina. Kasdienė duona.Magdalenos Velykos.Džiaugsmo apraiškos. Siela, kuri kyla, kelia pasaulį (Elizabetė Leser).Mąstyti - mylėti - apaštalauti.Žodžio ir veiklos infliacija kaip nūdienė problema.Lenktis Dievui, kad nevergautum velniui.Ties gyvybės paslaptimi.Šventasis ketvirtadienis ir Didysis penktadienis.

  • Nr.10
    Jaunimas.Skambės kaip aukso varpas.Krikščionis kolektyvizme.Dvasinės stiprybės požymiai.Jūs esate pašaukti laisvei.Vladimiro Solovjovo filosofija.Vieno dokumento sukaktis.Atėjo laikas.Būties analogija.Mano siela.Labiau kaip saulę šaukdama.Pasirinkimo situacija.Neišgirstas žydrynių šauksmas.Susimąstymas apie Tėvynę.75-metį nuo lietuviškos spaudos
    draudimo panaikinimo minint.Spontaniškos atgimimo formos krikščionybėje.
  • Nr.11

    Iš enciklikos „Redemptor hominis". Kas mums yra Kristus.Rūpintojėli! Pažanga dviem priešingomis kryptimis.Žmogaus didybės aspektai. De mysterio Mariae. Ateitininkų sąjūdis nepriklausomoje Lietuvoje. Religinė atributika Justino Marcinkevičiaus knygoje „Gyvenimo švelnus prisiglaudimas”. Išeinu. Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejus. Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komitetas. Bažnyčios padėtis socialistinėse šalyse. GARBINGOS SUKAKTUVĖS.

  • Nr.12

    Kristus - ne mitas. Tiems, kurie laukia savo Viešpaties. Vaikas tarp mūsų.Žmoniškumo aspektai.Kūdikėlio Jėzaus Teresė.Prisimenant juodąją gadynę.Knygnešių Lietuva.Vydūnas.O Dieve mano.Mano šventoji Tauta.Švenčių esmė ir papročiai.Bernardo Brazdžionio lyrika.Nobelio premija - Motinai Teresei.Ateistinės propagandos vingiai.Ar išsimiklinot būti prispausti?

  • Nr.13

    Prisikėlimo varpai. Prisikėlimas.Kentėjimų dimensijos ir prasmė.Jurgio Matulaičio asmenybė. „Kasdinti šulinį vandenio tyrojo".Kunigą Virgilijų Jaugelį palydint.Lietuva.Rūpintojėlis ir Vytis - du lietuvio dvasios simboliai.Moksleivių ateitininkų organizaciją uždarius.Katalikų akcijos komitetas.Žmogus ir nemirtingumas.Katalikų veikimas pasaulyje.Aš iš savo dangaus.Virš ašarom pasruvusių smūtkelių.

  • Nr.14

    Lietuvių tauta.Steigiamojo Seimo 60-metis.Tave aš tokią susikūriau.Ateitininkų sąjūdžio poveikis moksleivijai ir inteligentijai.Nelaisvės psalmai.Mykolas Krupavičius.Kunigas Karolis Garuckas.Iš kunigo Karolio Garucko minčių.Marijos garbinimas Lietuvoje.Sopulingajai Motinai.Juk Ir tasai buvo su Juo.Kalkutos angelas.Iš Motinos Teresės minčių.Iš dienoraščio.Palaiminti, kurie persekiojami dėl teisybės.Keleivis.

  • Nr.15

    Jaunimas ir mokytojas. Jaunuomenė ir gyvoji dvasia.Kai kurie asmenybės komponentai.Vyskupo Julijono Steponavičiaus kunigystės pilnybės sidabrinis jubiliejus.Vincas Mykolaitis-Putinas.Kunigas Jonas Bosko.Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana.Dar kelios mintys.

  • Nr.16
    Pasauliui reikia krikščioniškosios vilties. Ir Žodis tapo Kūnu.Naujas gyvenimas.Ką aš tikiu.Mums gimė Kūdikis.Psalmė.Petras Kriaučiūnas -
    lietuvių tautinio atgimimo pradininkas Sūduvoje.Raktai į šviesesnę ateitį.Dar vienas pavojus.Pasaulio Vyskupų Sinodas.
  • Nr.17
    Kreipimasis į Šventąjį Tėvą.Mintys Eucharistinių metų saulėje ir rūkuose.Gyvenimo Duona.Kristaus ir mano programa
    Eucharistijoje.Adoracijos valandai.Dėkojimas.Mintys dvasiniam atsinaujinimui.Palaimintasis Mykolas Giedraitis.Reikia būti skaisčiam. Apšlakstyk mane.Atleisk mums, Viešpatie.Iš Gemos laiškų.Birštono-Olšausko byla faktų ir teisės šviesoje.Apie Justino Marcinkevičiaus kūrybą.
  • Nr.18
    Žmogus negali gyventi be meilės. Saulės giesmė.Šventasis Pranciškus Asyžietis.Malda į šv. Pranciškų Asyžietį, Katalikų akcijos Globėją.Tu praėjai su Saulės giesme.Giesmė šventam Pranciškui.Šventasis, apie kurį verta mąstyti ir šiandien.Iš knygos „Saulės giesmė".Pranciškaus Asyžiečio 800 metų jubiliejui.Motina Teresė iš Kalkutos.Motinos Teresės dvasiniai tekstai.Iš meilės yra taika.Kas iš tikrųjų lemia žmoniškumą.
    Kaip mes meldžiamės.KAS MAN YRA KRISTUS.
  • Nr.19

    Atpirkimas - naujas sukūrimas.Atpirkėjui.Gerumo metai.Krikščionybės kelias Lietuvon.Krikščioniškasis turinys ir lietuviškoji forma.Didžiai krikščioniškos asmenybės bruožai(Arkivyskupas Jurgis Matulaitis).Žemaičių meilė savo bažnyčiai.Šiluvos akmuo Lietuvos pamatuose.Eucharistijos bičiuliai.Iš pamokslo.Keliai.

  • Nr.20

    Lietuvos Ganytojų laiškas švenčiant Lietuvos bažnytinės provincijos 60-metį.Šio meto Lietuvos vyskupai ir ganytojai.Kunigas Dievo ir žmonių tarnyboje (Mykolas Krupavičius).Gyvosios dvasios reiškėjas (Stasys Šalkauskis).Kražių skerdynės.Rožančius. Meditacijos.Marijos kelias ir skaista.Marijos žemė.J.E. Vyskupui Julijonui.Testamentas (Prel. Mykolui Krupavičiui). Kunigo Ambraziejaus Jakavonio atminimui.Tu dar sugrįši (Kun. Juozo Zdebskio atminimui). Subrandink mus aukai.

  • Nr.21

    Lietuvos vyskupų žodis tikintiesiems minint Krikšto jubiliejų.Krikšto jubiliejaus malda.Vysk. Antanas Vaičius -Kalėdinis laiškas.Kražių skerdynės.Pranas Dovydaitis.Ateitininkų himnas.Kryžiaus kelias.Meilė - ne tik žodis.

  • Nr.22

    Dėl Bažnyčios padėties ir uždavinių šiandieninių permainų akivaizdoje.Žvelgiant į ateitį.Trakų Dievo Motinos šventovė.Meditacijos Marijos skausmų tema.Švč. Motina prie Sūnaus kryžiaus.Gyvenimiškas Švč. Mergelės Marijos garbinimas.Vyskupų Sinodo pranešimas Dievo tautai.Apie dieviškąją meilės dorybę.Žiupsnis prisiminimų iš kunigo Stanislovo Pupaleigio gyvenimo.Rūta.

  • Nr.23

    Žodis prie Vilniaus Katedros durų.Neišduokime.Lietuva - tai ir negimusiųjų žemė.Kunigas Juozas Šalčius.Kun. Juozo Šalčiaus darbų bibliografinė apžvalga.Amžinoji laimė - regėti Dievą veidas į veidą.Kūčių prasmė.

  • Nr.24

    Visa atnaujinti Kristuje.Ateitininkų federacijos atkūrimo Lietuvoje aktas.Arkivyskupas Mečislovas Reinys.Palaimintoji Edita Štein.Lietuvis ir vidinė šviesa.Lietuvių tautos religinio jausmo stacijos.Šv. Teresė Avilietė.Palaimintasis Jurgis Matulaitis.Laiškas iš lagerio.Užpoliarės kalinio svajonė.„Pasakykite tėvams - aš noriu gyventi".

  • Nr.25

    Motinoms.Laiškai žmonai.Lietuvos Ganytojų žodis 1989 m. Velykoms. Komunijos dovana.Eucharistinis Kristus.Šimonys.Palaimintoji Edita Štein.Marija Kuraitytė-Varnienė.Marija Montesori ir jos idėjos.Moters išgyvenimas.Po baltu nuometu.

  • Nr.26

    Kreipimasis į tautą.Meilė akivaizdi.Pagrindas, ant kurio stovime. Močiutė. Žodis savo primicijoms.„Leisk man, Viešpatie, sudegti kaip žvakei" Kazimierui Šapalui į Amžinybę iškeliavus.Pluoštelis atsiminimų apie mokytoją Kazimierą Šapalą.Tiesiai į tikslą.Iš Vynmedžio Šakelės poezijos.Palaimintoji Edita Štein.Pradėkime nuo mažo - pažinkime vaiką.Dvidešimt penki vaiko pageidavimai.